Bubo ir Pelytės sunkūs lūžiai privertė gerokai pasikamuoti morališkai ir finansiškai. Haris rastas išmestas maiše, sergantis nepagydoma liga, kas paaiškėjo atvykus į mūsų globą, ir manome, kad dėl to buvo juo atsikratyta. Harį kamavę priepuoliai ir negailestingas piktybinių navikų išplitimas per visą organizmą mus apskritai jau nuvarė į neviltį. Bet kai Pūkis staiga susirgo ir nepadėjo niekas, nei vaistai nei kraujo perpylimas, nei maldos, tai buvo smūgis per širdį nežmonišku skausmu.

Dar prie parduotuvės sutikta katytė Sani, kuri iki šiol viduriuoja. Dar Bonifacijaus atsiradimas, o kur dar Tėjos neaiški liga. Klinika tapo antra darboviete, matyt, nes iš ryto pirmas darbas yra nuvežti kažką į kliniką, vėliau skubėti padirbėti ir vėl atgal į kliniką, ar kažką po procedūrų parsivežti, ar kažką ten sergantį aplankyti.

Vienas geriausių dalykų iš viso to, kad Jūs mūsų nepaliekate vienų, palaikote, aukojate, kiek galite. Kiekviena auka yra paskata dirbti toliau. Kai gauni auką, iškart pagalvoji, ką reikia padaryti būtent dabar, ar sterilizuoti/kastruoti, ar dantukus tvarkyti,skiepyti, arai parazitus iš organizmo naikinti ir t. t. Būna, kad kažkuris gyvūniukas laukia pinigėlio, kad apsilankytų klinikoje dėl konsultacijos, jeigu tai nebūna skubus atvejis, tai ir laukiame, kol galėsime finansiškai pasirūpinti tokiu ligoniu. Kai baigiasi maistas ar kraikas, jeigu yra pinigėlių, tai iškart gali planuoti ir nupirkti didesnį kiekį, todėl kažkurį laiką gali apie tai negalvoti. Kaip bebūtų bet tiesa tokia kokia yra, be finansinės paramos judėti galimybės labai apribotos. Kiek gi vienas žmogus iš savo asmeninių pajamų gali išlaikyti gyvūnų? Ne tik, kad nupirktų skūrelių, išvirtų pamaišius su makaronais ir jaustųsi padedančiu vargšams gyvūnams, kurie sergantys, blusuoti ir erkiuoti uždaryti patalpose, nes neva gatvėje jiems pražūtis. Taigi, manau, kad norint padėti gyvūnams iš tikrųjų, neužtenka vien turėti gerą širdį ir labai juos mylėti. Kiekvienas išgelbėtas gyvūnas yra atsakomybė.

Atsakomybė už jo ateitį vos peržengus tavo namų slenkstį. Taip mes ir stengiamės. Meilė gyvūnams, žmonėms, gamtai – tai mūsų gyvenimas, tai mūsų gyvenimo prasmė.

Šia žinute norime padėkoti visiems visiems, kas mus palaikote. Su viltimi keliamės į rudenį. Viltimi, kad mums nebeteks tiek išlieti ašarų, tiek iškęsti širdgėlos, nebus netekčių. Viliamės, kad mus palaikysite psichologiškai ir paremsite finansiškai, kad galėtume nuskriaustų gyvūnų gyvenimus pamažu versti oriais.

Šios savaitės suplanuoti darbai:

Kruopa – sterilizacija,

Bonifacijus – kastracija,

Sani – pakartotinas vizitas klinikoje ir esant galimybei sterilizacija,

Pipa su Pitu – skiepai, o kai tik žinosime kada galime pakliūti pas norimą specialistą, važiuosime su Tėja. Ir taip kasdien planai didėja, nes beglobių nuskriaustų gyvūnų tik daugėja.

Ačiū Jums už geras širdis!

Banko sąskaita paramai gyvūnams:

VšĮ „Šlapia nosytė“

Įm. kodas: 303433383

AB „Swedbank“, bankas

LT437300010141236714

Paypal: slapianosyte@gmail.com

#slapianosyte