Mes privalome išmokti viena paleisti, kad kažkas kita ateitų iš naujo. Turime išmokti nebeleisti sugrįžti, kad nauja viltis sužibtų tolumoje. Net kai širdyje nebelieka jaudulio, kai nugara nebebėgioja tūkstančiai virpuliukų, kai akyse kaupiasi ašaros, o viduje net dega iš skausmo. Tada ir supranti, jog atėjo laikas išeiti, laikas pamiršti, laikas paleisti.
Doly ir Čiko paleido senuosius šeimininkus, kad ir kaip buvo sunku ir skaudu, šuneliai jiems atleido... Dabar jie jaučia, kad čia pat - naujo gyvenimo pradžia. Be skausmo, be išdavysčių, be nerimo. Jie labai laukia naujų, tikrų šeimininkų - mylinčių, gerbiančių gyvybę. Laukia šiltų namų, kuriuose žinotų, kad jei ir nenutiko nieko ypatingo, laimingesnių už juos nebėra, ir kai vakarais eina miegoti, jau žino, kad atsibus laimingi ryte.
Doly dar visai jaunutė – vos metukų amžiaus. Be galo graži, judri, miela. Tikime, kad kažkam bus geros nuotaikos užtaisu.
Čiko judrus, smalsus, šiek tiek padykęs, bet gi nieko tokio, jis dar labai jaunas. Pastebėkite juos, atvažiuokite, susipažinkite, pamilkite ir nebepaleiskite.
Dėl Doly arba Čiko skambinti: 8 698 00952 arba rašyti dvalentinas@takas.lt, Vilnius