Eleda

Eleda

Straipsniai: 25

Bobų vasaros ieškoti į „pasaulio kraštą“: Uolėtoji pakrantė (7)

2013 lapkričio mėn. 16 d. 16:40
Bobų vasaros ieškoti į „pasaulio kraštą“: Uolėtoji pakrantė
Autoriaus nuotr.
Ir štai, pagaliau, naktį praleidę viename iš Faro viešbučių išsinuomotu automobiliu pasileidžiame į kelionę. Pirmiausia - senamiestis. Sekmadienis, 9 valanda ryto - aplink kaip išmirę: beveik nesimato nei žmonių, nei mašinų. Po Diuseldorfo maišalynės - tikras rojus.

Bobų vasaros ieškoti į „pasaulio kraštą“: tarpinė stotelė - Diuseldorfas (1)

2013 lapkričio mėn. 11 d. 09:30
Naujoji architektūra
Skrendant į Faro, visą dieną teko praleisti Diuseldorfe (Weeze oro uoste). Niekaip nesuprantu, kodėl skrydis buvo vadinamas į Diuseldorfą, jei iki šio miesto nuo oro uosto - apie 70 km. Aišku, tupėti neketinome ir pajudėjome iš pradžių autobusu, paskui traukiniu, tikėdamiesi susipažinti su dar nelankytu Vokietijos miestu.

Bobų vasaros ieškoti į „pasaulio kraštą“: kelionės pradžia - Vilnius (1)

2013 lapkričio mėn. 9 d. 21:46
Rasų kapinėse
Apie kelionę pirmiausia pradedu svajoti. Visada turiu tokių norų sąrašėlį. Paskutiniuoju metu jame buvo Ispanija, Graikija, Portugalija ir Islandija. Likimas šį sykį šyptelėjo Portugalijos pusėn. Norėjosi įkvėpti dar bent vieną vasaros gurkšnį ar bent paieškoti šįmet taip ir nesulauktos bobų vasaros.

Išradingų kūrėjų darbai – skulptūros iš šiaudų (3)

2013 spalio mėn. 23 d. 10:01
Naujamiesčio turgus
Budistų vienuoliai, linkėdami darnos, kuria mandalas iš smėlio, o vėliau jas sunaikina, taip parodydami, kad viskas yra laikina ir neverta prie ko nors prisirišti. Panašių dalykų esama ir Lietuvoje. Panevėžio rajone yra viena įdomi bendruomenė, kurianti šiaudinių skulptūrų parką ir prieš Vėlines atiduodanti jį ugnies šėlsmui.

Rekomenduoju romantikams: filmo „Nešiu tave į pasaulio kraštą“ recenzija

2013 spalio mėn. 1 d. 14:22
DELFI Pilietis skaitytojams esu rašiusi apie puikų filmą „Kelias“, iš kurio sužinojau apie piligriminę kelionę į Santjago de Kompostelą. Nuo to laiko gaudau kiekvieną pasakojimą apie Santjago, arba Šv. Jokūbo, kelią.

Perskaičius R. Granausko knygą „Šventųjų gyvenimai“: apie šventuosius ir nešventuosius (5)

2013 rugsėjo mėn. 28 d. 14:08
Negaliu įvardyti kito dabartinio lietuvių rašytojo, kurio pasakojimo gyvybė, kalbos grožis prilygtų R. Granausko prozos tekstams. Jausdamas, kad gyvenimo siūlas trumpėja (taip pats autorius prisipažino Vilniaus knygų mugėje), R. Granauskas kasmet parašo po naują knygą, dažniausiai pasakodamas apie tokius žmones ir vertybes, kurios jau traukiasi iš mūsų pasaulio.

Valdžios institucijos neužtikrina saugaus gyvenimo - piliečiai nieko nedaro, nusikaltėliai laimi (14)

2013 rugsėjo mėn. 24 d. 13:56
Žiniasklaida sulaukė naujo peno - skaudi merginos žmogžudystė sukrėtė ne tik artimuosius, bet ir davė progos pakalbėti apie mūsų teisėtvarkos situaciją. Šia tema jau pasisakė ne tik aukščiausi šalies pareigūnai, bet ir DELFI Pilietis skaitytojai. Norėčiau pagvildenti kitą šios žiaurios tragedijos aspektą - mūsų, visų Lietuvos gyventojų, pilietiškumą.

Kalbėjimas „kurtiems asiliukams“, arba D. Kajoko kūrybos vakaras

2013 rugsėjo mėn. 20 d. 10:56
Antradienį, rugsėjo 17 d., Panevėžys pagaliau sulaukė lietaus ir Donaldo Kajoko. Gal kiek ir paradoksaliai skamba, bet abu jie buvo vienodai svarbūs: vienas žemei ir mūsų žemiškiems reikalams, kitas - sielai. O ir pats poetas susitikime kalbėjo, kad svarbu jausti ir vertikalę, ir horizontalę, - tada galėsime pretenduoti į žmogišką komfortą... Pirmojo gaivų prisilietimą pajuto visi, antrojo - tie, kuriems svarbus „lapės gaudymas“...

Detektyvas, ugdantis skaitytojus: A. Marininos „Trijų ne dėsnis“ (11)

2013 rugsėjo mėn. 15 d. 09:56
Prieš kelerius metus draugė ne kartą siūlė paskaityti A. Marininos detektyvų. Atsikalbinėjau, kad tokiam žanrui gaila akių ir laiko. Vieną kartą nuobodžiaudama paėmiau pavartyti kažkurį jos detektyvinį romaną ir likau ištikima šios rašytojos gerbėja.

Meno galia ir reklamos klastos: kelionės po Škotiją įspūdžiai (II) (9)

2013 rugpjūčio mėn. 31 d. 13:59
Meno galia ir reklamos klastos: kelionės po Škotiją įspūdžiai (II)
Keliaudama per Škotiją ne kartą galėjau pajusti reklaminę meno galią.

Ir kas važiuoja į tą Škotiją...: kelionės įspūdžiai (40)

2013 rugpjūčio mėn. 24 d. 20:40
Ir kas važiuoja į tą Škotiją...: kelionės įspūdžiai
Parašyti kelias mintis apie Škotiją paskatino arogantiška vienos jaunos banko darbuotojos frazė. Besiruošdama kelionei, nuėjau į banką ir pasakiusi, kad vyksiu į Škotiją, paprašiau iškeisti pinigų.

Ant vieno kalno susirinkusiems krikščionims ir pagonims – speciali apsauga? (43)

2013 rugpjūčio mėn. 8 d. 13:21
Ant vieno kalno susirinkusiems krikščionims ir pagonims – speciali apsauga?
Nusprendę pakeliauti po kalvotąją Žemaitiją, pirmiausia pasukome link Šatrijos kalno. Buvo rugpjūčio 3 d, šeštadienio, priešpietė. Prie kalno rikiavosi ne per daugiausia automobilių, dėl to nustebino neproporcinga policininkų ir jų rėmėjų gausa. Sutrikę paklausėme vienos moteriškės, kas čia per renginys. Sužinojome, jog Žemaičių krikšto jubiliejaus šventė...

A. Šlepiko „Mano vardas – Marytė“ recenzija: besidomintiems istorija ir nebijantiems sentimentų (5)

2013 balandžio mėn. 21 d. 18:40
Pirmoji asociacija, išgirdus šios knygos pavadinimą, – nuostaba. Negi tai bus anekdotais apipinta sovietinės partizanės Marytės Melnikaitės istorija? Neklydau tik dėl vieno: romanas remiasi dokumentine medžiaga, dramatiška pokario situacija Rytprūsiuose ir Lietuvoje.

Žygeiviai ėjo sukilėlių takais (3)

2013 balandžio mėn. 17 d. 17:01
Žygeiviai ėjo sukilėlių takais
Balandžio 13 dieną Panevėžio žygeiviai išsiruošė jau į trečią žygį, skirtą 1863 metų sukilimo 150 - osioms metinėms paminėti.

Ar vanduo gydo? knygos recenzija ir patarimai (4)

2013 balandžio mėn. 8 d. 16:27
Vaikystėje mėgau pasakas apie stebuklingą vandenį. Atrodė, jei rasčiau tokį šaltinį, tapčiau ir graži, ir protinga. Laikui bėgant, supratau, kad nėra tokių šaltinių, bet yra stebuklinga vandens galia. Ją pajutome kiekvienas, jei buvome išsekę saulėje, o vandens gauti negalėjome.

Knygos „Kaip tapti pabaisa“ recenzija arba visuotinio manipuliavimo atpažinimo vadovėlis (3)

2013 balandžio mėn. 3 d. 15:27
Jean Barbe (Žanas Barbas, g. 1962 m. Monrealyje) – kanadiečių rašytojas, žurnalistas ir keliautojas, penkių romanų autorius. Jo antrasis romanas „Kaip tapti pabaisa“ 2004 m. buvo apdovanotas „Prix des libraires du Québec“. 2010 m. Tarptautinių frankofonijos dienų metu šiai knygai buvo suteikta Lietuvos jaunųjų frankofonų premija.

Šaltoje Paberžės bažnytėlėje – prisiminimai apie dvasios milžinus (1)

2013 kovo mėn. 27 d. 16:11
Kovo 23 d. Paberžėje žygeivių iniciatyva buvo organizuotas 1863 metų sukilimo pradžios šiose apylinkėse paminėjimas. Programa buvo numatyta prasminga ir glausta (mišios Paberžės bažnyčioje; 1863 m. sukilimo muziejaus lankymas; pranešimas; filmai apie sukilimą; pasikalbėjimai ir sukilėlių kapų lankymas).

Būdas susivienyti – kartu leistis į žygius (4)

2013 kovo mėn. 26 d. 11:41
Ne kartą iš politikos apžvalgininkų ir mokslo žmonių teko išgirsti, kad nemaža dalis mūsų gyvenimo bėdų kyla dėl to, jog Lietuvoje per lėtai formuojasi pilietinė visuomenė. Tai, kiek suprantu, turėtų būti kažkieno inicijuotas savaiminis procesas.

Nuomonė. Žygis S.Daukanto taku – įvykis, svarba nenusileidžiantis Baltijos keliui (10)

2013 kovo mėn. 25 d. 16:18
„..nuo Kalvių per Lietuvą lig Vilniaus jau teiraujas: ar Daukantas dar nepraėjo? Buvo pakilęs gandas, kad kažkoks Jaunuolis pro Mosėdį, Šates, pro Kalvariją nutraukęs link Telšių...“, - Just. Marcinkevičius, „Pažinimo medis“.

Kino recenzija. Kelias filmas, kviečiantis į kelionę (6)

2013 vasario mėn. 26 d. 09:09
Kelionės tikslą pasirinkti gali pats žiūrovas: ar tai bus kelionė į savo ( gal apskritai žmogaus ) sielos gelmes, ar virtualus piligriminis žygis į Santjago de Kompostelą Šv. Jokūbo keliu. Geriausiu atveju - abi kelionės. Filmą žiūrėjau du kartus, neabejoju, kad pasinersiu į jo vaizdų pasaulį dar ne kartą. Ir ne todėl, kad būčiau kino fanė, atvirkščiai, į banalų klausimą, ką renkiesi - knygą ar filmą, atsakyčiau, kad knygą.

Knygos recenzija. E.Ališanka „Gatvė tarp dviejų bažnyčių“ (1)

2013 vasario mėn. 23 d. 15:53
Praeito dešimtmečio pradžioje penki narsūs menininkai sudarė esė romaną ekstremaliu pavadinimu „Siužetą siūlau nušauti“. Šovė, gal ne visai nušovė tą siužetą, bet esė knygas dažniausiai tik paskaitinėju, pasidairydama, kokiomis įmantriomis metaforomis, asociacijomis, kontekstais puikuojasi dabartiniai prozininkai. Tad nenuostabu, kad Eugenijaus Ališankos pavardė man buvo žinoma tik teoriškai, jokių jo kūrinių nebuvau skaičiusi.

Knygos recenzija. L.Gounelle „Dievas visada keliauja incognito“ neblogas gidas saviugdos bei savęs pažinimo link (4)

2013 vasario mėn. 17 d. 15:27
Beieškant skaitymui knygos, akys užkliuvo už pretenzingo pavadinimo - „Dievas visada keliauja incognito“ ( Laurent Gounelle ). Pirma kilusi mintis: vaikantis populiarumo, spekuliuojama Dievo vardu. Tikroji tokio pavadinimo pasirinkimo priežastis nurodoma vėliau: pasak Einšteino, atsitiktinumas – tai Dievas, keliaujantis inkognito, nors iš esmės, kaip paaiškėja kūrinio pabaigoje, jokio atsitiktinumo nebūta.

Knygos recenzija. K.Sabaliauskaitė „Danielius Dalba & kitos istorijos“ (72)

2013 vasario mėn. 3 d. 11:00
Ne vienas skaitytojas, ypač ne vilnietis, perskaitęs Kristinos Sabaliauskaitės romano „Silva rerum“ I ir II dalis turėjo galimybę tarsi iš naujo pažvelgti į Vilnių, sužinoti jo barokinių legendų, bandyti ieškoti aprašytų dalykų dabarties realybėje. Tad suprantama, kad šios autorės gerbėjai naujos knygos laukė su nekantriu virpuliu...

Apie komentatorius: kodėl žmonės komentuoja, jei neturi ką pasakyti? (125)

2013 sausio mėn. 27 d. 15:44
Apsilankę gražiausiose Lietuvos vietose, prisėdę puikiausioje poilsinėje, įrengtoje dažniausiai girininkų geranoriška iniciatyva, netruksite pastebėti ne tik šiukšles, bet ir išpjaustytus, išrašinėtus vardus, pravardes: „čia buvo Vladas“, „Vycka + Julė“ ar pan. Toks nenusakomas noras „įsiamžinti“ ryškėja ir įvairių straipsnių komentaruose.

Knygos recenzija. R.Granauskas „Kai reikės nebebūti: mano draugo gyvenimas ir mirtis“ galų gale tai knyga apie...meilę (14)

2013 sausio mėn. 20 d. 13:55
Juo toliau, tuo labiau stebiuosi savo pažįstamais, įsigijusiais šunis. Atrodo, kad jie patys „sušunėja“: jei iškyla alternatyva - šuo ar žmogus - beveik visada renkasi šunį. Atsakymą į šį galvosūkį pateikė R. Granausko apysaka „Kai reikės nebebūti: mano draugo gyvenimas ir mirtis“.