Šį kreipimąsi į Jus, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės atstovę Lietuvoje, laikau kraštutine priemone.
Esu priverstas jos imtis galutinai įsitikinęs, kad Lietuvos atsakingos institucijos neatliks lošimų ir loterijų reguliavimo reformos ir neišvaduos šių industrijų iš Lotynų Amerikos pavyzdžio monopolistų ir oligarchų, su valstybės pagalba gniaužiančių konkurenciją, globojančių ir saugančių šią instituciją, įtakos.
Vilties, jog Jungtinė Karalystė gali mums padėti, suteikia ir įvykęs referendumas bei galutinis jo rezultatas... Tik laisvę gerbianti ir mylinti valstybė gali turėti drąsos remtis savo tradicijomis, savo mokslo pasiekimais, savo šalies institucijomis. Kritinio mąstymo kultūra, ekonominio požiūrio išmintis ir pagarba tvarkai, verslo ir dirbančiųjų apsauga – tai kiekvienos brandžios visuomenės siekiai.
Priešingas vaizdas Lietuvoje. Mūsų visuomenė sunkiai ir lėtai vaduojasi iš sovietmečiu susiformavusių klišių. Tokio mąstymo pavyzdys - lošimų stigmatizavimas ir priskyrimas prie „nuodėmingo“ verslo. Jungtinėje Karalystėje jau senokai nebediskutuojama, ar lošimai kartu su kitomis rekreacinėmis paslaugomis kuria pramogų vertę. Modernioje visuomenėje jie įprastai priskiriami prie laisvalaikio industrijų – tokių kaip restoranai, kino teatrai, viešbučiai, sportas, kompiuteriniai žaidimai, teatras, turizmas, muzika.
Esu Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos (NLŽVA), įsteigtos 1994 metais ir vienijančios riboto statymo ir laimėjimo lošimo automatų operatorius, prezidentas, vienos iš šį verslą (Jungtinėje Karalystėje geriau žinomą kaip AWP, angl. amusement with prize) organizuojančios bendrovės bendrasavininkas. Trisdešimt savo gyvenimo metų skyriau smulkaus ir vidutinio verslo Lietuvoje plėtrai. Politikoje nedalyvauju, esu apolitiškas.
Kodėl kreipiuosi į Jus viešai?
2015 metais NLŽVA parengė išsamią situacijos analizę ir pateikė ją svarbiausioms Lietuvos valstybės institucijoms – valstybės vadovams, teisėsaugos tarnyboms, Lietuvos tarptautiniams partneriams. Tačiau valstybės valdyme pokyčių neįvyko, todėl prieš keletą mėnesių kreipėmės raštu į Seimo Biudžeto ir finansų komitetą, nurodėme grubias Finansų ministerijos ir Lošimų priežiūros tarnybos (LPT) klaidas, turinčias net nusikalstamos veikos požymių. Paraginome imtis neatidėliotinos reguliavimo ir institucinės reformos. Tai galima būtų įgyvendinti priimant 2011 metais Seimo valdybos sudarytos darbo grupės parengtą Azartinių lošimų įstatymo projektą Nr. XIP-4393 ES(2) (toliau - Įstatymo projektas).
Klaidingi Finansų ministerijos ir LPT sprendimai, taip pat aplaidus nerūpestingumas valstybei padarė ir vis dar daro didžiulę žalą. Žemiau nurodyti faktai turėjo būti neatidėliotinai ištirti parlamente, įvertintos korupcijos rizikos:
- Beprasidedant ekonomikos krizei 2008 metų pabaigoje Finansų ministerija inicijavo mokesčių įstatymo pakeitimus, pasiūliusi lošimo automatų ir kazino sektoriams mokesčius padidinti 100 procentų; po diskusijų mokesčiai buvo padidinti „tik“ 50 procentų; dėl to lošimo paslaugų rinka susitraukė trečdaliu, išnyko beveik 1 tūkstantis darbo vietų, o mokestinių pajamų padidėjimo planas nebuvo įgyvendintas net ir praėjusiais 2015 metais;
- 2010-2011 metais Valstybinė lošimų priežiūros komisija (VLPK, LPT pirmtakė) priėmė viešajai teisei (imperatyviajam reguliavimui) prieštaraujančius nutarimus, kurie įteisino naujas (įstatymuose nenustatytas) loterijų ir azartinių lošimų rūšis;
- 2012 metais įgyvendinta VLPK institucinė reforma, panaikinusi institucine prasme pažangiausią kolegialų ir nepriklausomą priežiūros modelį, apribojusi lošimų administravimo viešumą ir skaidrumą, nedavusi planuoto ekonominio efekto. Į pertvarkytos institucijos vadovo pareigas pradėta rinkti nei visuomenei žinomus, nei lošimų srityje patyrusius asmenis, neturinčius ekonominio reguliavimo ar jam artimos kompetencijos, kartais apskritai neturinčius kompetentingos autobiografijos, deramos tokioms pareigoms užimti. Nors LPT vadovų skyrimas pagal sovietų principą „valstybę gali valdyti ir virėja“ šiais laikais kelia nuostabą, tačiau dėl to prasidėjęs patyrusio kolektyvo išsivaikščiojimas lėmė LPT marginalizavimą, kuris ypač parankus įgyvendinant valstybės (jos atsakingų institucijų) užgrobimo (užvaldymo) scenarijų; panaši situacija ir politiką formuojančioje Finansų ministerijoje, kur kas kelerius metus besikeičiantys viceministrai ar šakiniai vadovai, paskirti „pakeliui“ į kitas pareigas, nespėja sukaupti reikiamos patirties ir įsigilinti į ilgametes rinkos problemas;
- Lietuvoje dominuoja didžiausiomis socialinėmis rizikomis pasižyminčios paslaugos: lošimo namai (kazino), loterijos ir lažybų paslaugos, teikiamos lažybų įrenginiais, internetu bei telefonu, kiti internetiniai lošimai;
- lošimo namų (kazino) sektoriaus defektai: iki šiol nėra momentinės pajamų iš stalo lošimų apskaitos, šie pinigų srautai nekontroliuojami (panašiai yra Latvijoje ir Estijoje), nors 2015 metais organizatorių savanoriškai deklaruota vieno lošimo stalo (iš rinkoje eksplotuojamų 130 stalų) vidutinė metinė apyvarta viršijo net 833 tūkst. eurų; suma, kurią lošimo namų (kazino) operatoriai galėjo nuslėpti (pasisavinti) deklaruodami ne visas pajamas, gali siekti dešimtis milijonų eurų; šių kazino paslaugų pasiūla ypač didelė, be precedento Europoje, kas sukūrė didžiulį jų prieinamumą ir ypač mažas jų kontrolės galimybes; pasiūla itin plataus masto – faktiškai neribojamos lošimo vietos; pavyzdžiui, Vilniaus miesto taryba neseniai davė sutikimą steigti antrą kazino prekybos centre „Akropolis“ ir taip pasiekė ne tik Europos, bet, ko gero, ir pasaulio rekordą, kai ta pačiame prekybos centre veikia net dveji lošimo namai; kazino leista formuoti itin didelius prizinius fondus, lošimų parametrai itin dideli ir lankstūs; tokios sąlygos stiprina sektoriaus lyderių pozicijas ir leidžia didinti veiklos kaštus visus mažesnius dalyvius taip stumiant iš rinkos; lošimo namų rinkoje dominuoja Estijos kapitalo bendrovė, užimanti 60 proc. rinkos (jos pagrindinis akcininkas – vieno iš turtingiausių Estijos piliečių kontroliuojama bendrovė);
- loterijų sektoriaus defektai: dominuoja, mūsų manymu, neteisėtai susiformavęs monopolis; šio sektoriaus kuriama viešoji nauda, lyginant su ES vidurkiais, yra kritiškai maža; 2015 metais loterijų bilietai oficialiai įvardinti kaip labiausiai Lietuvoje pabrangusi (po euro įvedimo) paslauga, kadangi jų parametrų (statymo ir laimėjimo dydžių) teisės aktai nereglamentuoja; nuo azartinių lošimų įstatymo atskirtas loterijų įstatymas leidžia lošti ir vaikams, net mažamečiams, loterijų organizatoriai nedalyvauja prevencinėje vartotojų apsaugos programoje; galimai monopolį valdančios įmonės sąnaudos nepagrįstai didinamos; protu nesuvokiamos didžiulės reklamos apimtys, skatinančios pirkti vis daugiau šių paslaugų; ypač didelis jų prieinamumas; LPT savo nutarimais įteisino video loterijų terminalus, kuriuos teismas vėliau pripažino neteisėtais, o LPT - viršijusia savo įgaliojimus;
- lažybų sektoriaus defektai: LPT, viršydama savo įgaliojimus, savo nutarimais įteisino lažybų įrenginių naudojimą; LPT, viršydama savo įgaliojimus, savo nutarimais įteisino lažybų organizavimą internetu ir telefonu (vieną iš šių nutarimų teismas vėliau pripažino neteisėtu, o LPT - viršijusią savo įgaliojimus); minėtų nutarimų pagrindu lažybų organizatorių teiktos paslaugos ir gautos pajamos 2010-2015 metų laikotarpyje gali būti kvestionuojamos kaip neteisėtos; nepaisant to, šios paslaugos, neturint leidimo, buvo teikiamos net iki 2016 metų sausio vidurio, kol LPT per stulbinančiai trumpą terminą trims bendrovėms išdavė leidimus nuotolinių lošimų veiklai; tai lėmė, jog 2016 metų I ketvirčio pajamos, gautos iš nuotolinių lošimų, buvo didesnės už antžeminių, kurios vykdomos nuo 2001 metų, sektoriaus pajamas; tokiu būdu nauji paslaugų teikėjai, pradėję legalią nuotolinių lošimų veiklą (pagal 2016 01 01 nuotolinius lošimus legalizavusi įstatymą), atsidūrė nelygiavertėje konkurencinėje nuotolinių lošimų aplinkoje prieš bendroves, kurios be leidimo penkerius metus jau vykdė analogišką veiklą net iki 2016 metų sausio vidurio. Dėl šio klausimo išsiaiškinimo Seimo narių grupė kreipėsi į Konstitucinį teismą. Prašymas buvo priimtas, tačiau taip ir liko nesvarstytas.
- B kategorijos automatų sektoriaus defektai: demonizavimas ir perteklinis reguliavimas siekiant išstumti šį verslą iš lošimo paslaugų rinkos (B kategorijos automatų lošimų verslui galimybės Latvijoje ir Estijoje taip ir nebuvo sukurtos, nesuteikiant vartotojams rinktis nuosaikesnių lošimų rūšių);
- moksliškai pagrįstų lošimo paslaugų pagal skirtingas rūšis paplitimo tyrimo neatlikimas ir sąmoningas ilgametis jo vengimas;
- lošimų skirtumų ir parametrinio bei kiekybinio lošimų rinkos reguliavimo būdo, kas yra lošėjo apsaugos ir rinkos veikimo stabilumo pagrindas bei garantas, nepripažinimas ir, tokiu būdu, teisinio diferencijavimo netaikymas;
- viešosios politikos principų nustatymo vengimas, suteikiant galimybę skaidrumo stokojančiame reguliavimo mechanizme proteguoti atskirų interesų grupes.
Nepaisant aukščiau išdėstytų faktų bei raginimų imtis neatidėliotinos lošimų reguliavimo ir institucinės reformos, Seimo Biudžeto ir finansų komitetas jų taip ir neišgirdo. Be atsako liko ir 2015 metais parengta išsami situacijos analizė, adresuota svarbiausioms Lietuvos valstybės institucijoms – valstybės vadovams, teisėsaugos tarnyboms, Lietuvos tarptautiniams partneriams, tarp kurių ir Jungtinės Karalystės ambasada Lietuvoje.
Todėl privalau į Jus kreiptis viešai.
Jungtinė Karalystė – sektinas pavyzdys Lietuvai
Kreipiuosi ir todėl, kad Jungtinė Karalystė yra modernios lošimų ir loterijų rinkos, kurią griežtai, tačiau adekvačiai kontroliuoja valstybė, pavyzdys. Valstybės kontrolės tobulinimas JK truko keturis dešimtmečius, buvo atliktos dvi reguliavimo reformos. Abiejų pagrindas - sąžiningas reguliavimo problemų pripažinimas. 1968 metais buvo pradėta pirmoji reforma. Patyrusi nekontroliuojamos lošimų plėtros, ypač mažų lošimo namų (kazino), neigiamus plėtros ir kontrolės užtikrinimo negalimumo padarinius, valstybė ėmėsi ryžtingų veiksmų nustatant griežtas kontrolės priemones. 1978 metais Karališkoji komisija atliko pirmąjį lošimų reguliavimo auditą. Išanalizavusi daugiau nei 200 rašytinių dokumentų bei surengusi daugiau nei 20 žodinių liudijimų sesijų, komisija padarė išvadą, kad reforma įvykdyta sėkmingai. 2000 metais buvo atliktas antrasis lošimų reguliavimo auditas. Atsižvelgdama į jo ataskaitą, 2002 metais Vyriausybė paskelbė dokumentą „A Safe Bet for Success – modernising Britain's gambling law“. Jo pagrindu parengtas ir 2005 metais priimtas naujas Azartinių lošimų įstatymas, atlikta institucinė reforma, įsteigta nepriklausoma kolegiali Azartinių lošimų komisija. Šiandien Jungtinėje Karalystėje lošimų paslaugų paplitimas yra vienas didžiausių, o probleminio lošimo apimtys – mažiausios Europos Sąjungoje.
2002 metais Lietuvoje įteisinus riboto statymo ir laimėjimo B kategorijos lošimo įrenginius buvo žengtas svarbus žingsnis, siekiant nuosaikios lošimų ir loterijų rinkos. Tuo metu buvo nutarta sekti būtent Jungtinės Karalystės pavyzdžiu ir neriboto statymo (A kategorijos) įrenginius perkelti į lošimo namus (kazino), o nuosaikesnius (B kategorijos) telkti lošimo automatų salonuose. Tačiau modernų požiūrį atitinkanti politinė valia buvo iškreipta vykdomosios valdžios institucijose.
Šiandien padėtis Lietuvoje panaši į situaciją Jungtinėje Karalystėje prieš pusę amžiaus, iki lošimų rinkos reformų pradžios. Pagrindiniai požymiai:
- lošimų ir loterijų industrija vis labiau tolsta nuo modernių Vakarų Europos (juo labiau ir nuo Jungtinės Karalystės) pavyzdžių ir tampa lotyniškų oligarchų įkaite; šių kontrolei priskirtini lošimų namų (kazino) ir loterijų sektoriai; jie, anot viešų šaltinių, arba yra KGB transformacijos vaisiai, arba ilgą laiką buvo šios organizacijos įtakoje; pastaraisiais metais šiuose sektoriuose dominuojančią padėtį užimančių bendrovių piktnaudžiavimai ar sisteminės ydos atsakingų valstybės institucijų nepastebimos arba toleruojamos; kryptingai ir sistemiškai didinant veiklos kaštus konkurentai šalinami iš rinkos (ar sunaikinami), tam pasitelkiami administraciniai ir teisėkūros ištekliai, žiniasklaida, visuomeninėmis prisistatančios organizacijos, tariamai ginančios visuomenės ar lošėjų („viešąjį“) interesą;
- įgyvendinant oligarchinį ir, labai panašu, kad kagėbistiniais metodais paremtą smulkesnio arba mažesnių galimybių verslo naikinimo-reguliavimo scenarijų, mažesnes pajamas generuojantys nuosaikūs lošimų sektoriai apkraunami vis naujais nepagrįstais ir pertekliniais reguliaciniais reikalavimais, nevengiant tam pasinaudoti pelno siekiančios žiniasklaidos paslaugomis, manipuliatyviai metai iš metų skleidžiančios tendencingą dezinformaciją apie tariamai didėjančią lošimų socialinę žalą, kartojant šiuos teiginius kaip mantros žodžius, kol jais galiausiai patikima, nutylint ekonominę bei socialinę šios veiklos vertę; smulkieji dalyviai dirbtinai demonizuojami, nors piktybiškai vengiama atlikti moksliškai pagrįstus ir reprezentatyvius lošimų paplitimo tyrimus, išsamią įvairių teisėkūros iniciatyvų kaštų-naudos analizę;
- sprendimų priėmėjai neigia lošimo rūšių skirtumus, todėl atsisakoma skirtingoms lošimų rūšims, loterijoms taikyti teisinio diferencijavimo principus; nuolatiniai, neadekvatūs, neproporcingi ir praktiškai neįgyvendinami pasiūlymai veda prie nuosaikių lošimo rūšių dalies mažėjimo, o vėliau – ir žlugimo; pertekliniai reikalavimai, nepagrįstai didinant kaštus nuolatos mažina šių sektorių efektyvumą, o agresyviausi ir masiškiausi lošimai nuosekliai didina savo įtaką ir rinkos galią; dėl tokios veiklos lošimo namų (kazino) skaičius šiuo metu yra 18 – šio sektoriaus paslaugų koncentracija (gyventojų skaičius, tenkantis 1 lošimo namams) Lietuvoje yra beveik 3 kartus didesnė nei ES valstybių vidurkis, kas sąlygoja tinkamos gyvos kontrolės taikymo prie lošimo stalų negalimumą ir neigiamą poveikį visuomenei;
- loterijų, kaip vienos iš lošimų rūšių, reguliavimas „gudriai“ atskirtas nuo kitų lošimo rūšių reguliavimo; faktinio monopolio loterijų sektoriuje atsakingos institucijos, valstybės vadovai „nepastebi“; lošti leidžiama nepilnamečiams, net mažamečiams – jiems ši paslauga aktyviai reklamuojama per TV, spaudoje, internete; reklamos monitoringo duomenimis UAB „Olifėja“ reklamai 2015 metais skyrė 12,6 mln. € (daugiau nei 4 € vienam gyventojui per metus); „Vilmorus“ gyventojų apklausos duomenimis 53,9% gyventojų nuolat perka loterijų bilietus; 2016 metų I ketvirtį gyventojai loterijų bilietams išleido 20,28 mln. €; loterijos bilietus dažniausiai perka sunkiau besiverčiantys žmonės, suvokiantys prizo laimėjimą kaip vienintelį būdą praturtėti; loterijų organizatoriai pertekline reklama ypatingai apeliuoja į patiklią ir sunkiai besiverčiančią gyventojų grupę su pažadu, kad loterijos „sutvarkys gyvenimą“; tai prasilenkia su reklamos etika ir katalikiška morale, ypač žinant tai, kad tik kritiškai maža loterijų sukuriamos finansinės naudos dalis (išmokų fondas siekia tik 50% ir yra mažiausias tarp visų lošimų rūšių) atitenka vartotojams; loterijų rinka su „tokiu reguliavimu“ taip „savaime“ susiformavo, kad šiuo metu 99% loterijų rinkos užvaldyta vieno loterijų organizatoriaus, kurio beveik 50% kapitalo - privatus. Taip neefektyviai organizuoto loterijų sektoriaus, panašu, kad nėra nei vienoje ES valstybėje;
- Vakarų Europos valstybėse nacionalinės loterijos pajamos yra skiriamos išskirtinai viešojo intereso projektams finansuoti – sportui, menui, kultūrai, paveldui. Teisę ją organizuoti turi valstybės įmonės arba viešojo konkurso būdu atrinktos privačios. Viešojo konkurso sąlygose įprasta reikalauti, kokia pajamų dalis gali būti skiriama veiklos sąnaudoms dengti, o kokia – pelnui (pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje nacionalinės loterijos operatoriaus sąnaudos negali viršyti 4,5% pajamų, o pelnas – 0,5%);
- loterijos neatlieka joms istoriškai priskirtos funkcijos - finansuoti gerųjų tikslų projektus (jų indėlis į sporto finansavimą skaičiuojant jį vienam gyventojui Lietuvoje yra vienas mažiausių Europoje: 2012 metais sudarė tik 1,19 € vienam gyventojui); Lietuvoje valstybės (visuomenės) ir loterijų santykis atvirkščias: valdydamas milžiniškus finansinius išteklius praktiškai vienintelis loterijų organizatorius, panašu, diktuoja politiniam elitui, valstybės institucijoms ir žiniasklaidai savo sąlygas bei padarė juos savo įrankiais (politologai tokią situaciją vadina „valstybės užgrobimu“ – angl. state capture); tai paaiškina, kodėl Finansų ministerija ir LPT toleruoja tokią situaciją loterijų sektoriuje; UAB „Olifėja“ ir su ja susijusių bendrovių akcininkai yra privatūs asmenys; tai paaiškina, kodėl siūlymai įsteigti nacionalinę valstybės kontroliuojamą loteriją, kurios pajamos būtų skiriamos išskirtinai viešojo intereso projektams, atsakingoms valstybinėms institucijoms daugelį metų yra neįmanoma misija; padėtį ištaisius ir bėgant metams susilpnėtų jų finansinė galia ir įtaka, sustiprėtų valstybės kontrolės galimybės;
- vis griežčiau ir brangiausiomis priemonėmis siekiama suvaržyti mažiausiai socialinių rizikų keliančias lošimų rūšis – lažybas ir riboto statymo (B kategorijos) lošimo automatus, kad jų rinkos dalis mažėtų, o palaipsniui greičiausiai ir neliktų; taip jau sunaikinta laisvalaikio žaidimo (bingo) galimybė; taip sudaromos sąlygos plėstis socialiai agresyviausioms ir masiškiausioms lošimo rūšims – kazino, internetiniams lošimams, loterijoms - apie šių daromą esminę žalą tylima; pavyzdžiui, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko J.Sabatausko siūlymu nustatyta pareiga neleisti į visas lošimo vietas tam tikros kategorijos asmenų (daugelyje rajonų centruose tokių – vos po 2-3) iš esmės lošimo organizatorius įpareigoja tikrinti (kartu – ir sekti) kiekvieną vartotoją; neva tik taip galima užtikrinti, jog lošti negalės problemų dėl azarto turintieji; net jeigu problema būtų reali, tokia priemonė jos neišspręs, tik perkels į kitas sritis, o smulkus bei vidutinis verslas bus pašalintas, šimtai darbo vietų sunaikintos, išnyks net teorinė nacionalinės lošimų automatų gamybos galimybė; tokios iniciatyvos randa pritarimą neatlikus privalomų naudos ir kaštų skaičiavimų, lošimų ir loterijų paplitimo tyrimų ir kitų būtinų duomenų; „Vilmorus“ gyventojų apklausos duomenimis, 2016 metų I ketvirtį net 3% gyventojų kortomis iš pinigų žaidžia namuose, tuo tarpu B kategorijos automatais - 1%; net tokie daliniai duomenys rodo, kad B kategorijos vartojimo paplitimas yra mažas, o viešai kuriama baimės ir nepasitikėjimo atmosfera – sąmoningos manipuliacijos rezultatas;
- lošimų ir loterijų reguliuotojas išgyvena chronišką tapatumo krizę: reguliavimo ir priežiūros funkcijos sumišusios, kasdienės veiklos darbotvarkė užgožta mikro vadybos ir biurokratinių detalių, piktybiškai taikomi dvigubi standartai; LPT yra tapusi uždara institucija, vengiančia viešųjų konsultacijų bei atviro, sąžiningo, objektyvaus ir konstruktyvaus dialogo su verslu ir visuomene, lyg norėdama tai patvirtinti, šiais metais LPT nustojo skelbti nuo 2001 metų kas ketvirtį visuomenei teikiamus išsamius lošimų ir loterijų veiklą vykdančių bendrovių finansinius- ekonominius duomenis; tokioje situacijoje, kai sprendimus ir siūlymus daro išimtinai politizuota sistema, verslo asociacijų ir mokslo išvadomis bei faktais pagristų diskusijų nereikia – nebereikia vadovautis ir holistiniu požiūriu.
Oligarchija pagal Lotynų Amerikos modelį
Pastarųjų mėnesių Lietuvos viešojo gyvenimo įvykiai tik patvirtina lotyniško pavyzdžio oligarchų suaugimą su politine sistema, kai politinė valdžia iš esmės tapusi šalies ūkyje dominuojančių verslo grupių marionete. Tokiu atveju susidorojimas su verslo konkurentais vyksta išimtinai valstybės įrankiais ribojant konkurentų veiklą, nepagrįstai įvedant sunkiai įgyvendinamus ar visai neįgyvendinamus reikalavimus (kurie savo esme pertekliniai ir finansiniu-ekonominiu požiūriu beprasmiai), didinant veiklos kaštus, nepaliekant sąžiningos konkurencijos sąlygų. Tai ne kas kita kaip valstybės nepagarba Lietuvos smulkiam ir vidutiniam verslui, sąmoningas dirbančių asmenų niekinimas ir sistemiškas valdančiajai grupei nepageidautinų darbo vietų naikinimas.
Visa tai veda prie stambių grupuočių dar didesnio įsigalėjimo, nes smulkesni dalyviai ir nuosaikesnės lošimų rūšys tiesiog bus pašalintos. Lietuvoje gyventi ir tokioje aplinkoje vykdyti verslą darosi pavojinga. Sprendimai priimami neatsižvelgiant ir nesivadovaujant nei teisinio nuspėjamumo, nei ekonominio pagrįstumo principais. Viena iš liūdniausių tokios reguliacinės veiklos pasekmių yra stiprėjantis nepasitikėjimas valstybe. Tai prisideda ir skatina beprecedentę pagal skaičių ir amžių, ypač jaunų žmonių, emigraciją. Ar nepasitikėjimas valstybe ir pagarbos stoka kartu su žmonėmis privers „emigruoti“ ir Lietuvos verslą? Kodėl Lietuva nenori gyventi ir būti turtinga kaip Jungtinės Karalystė? Retoriniai klausimai reikalauja skubių atsakymų.
Kodėl Lietuva seka ydingu XIX amžiaus Lotynų Amerikos keliu?
Atsakymas – jau pradžioje minėtas kritinio mąstymo trūkumas, nepagarba ekonominiam požiūriui, verslui, dirbantiesiems, drausmės ir atsakomybės prieš įstatymą nebuvimas. Visa to priežastis – nuo seno susiformavęs valdantysis elitas, kuris šiandien iš esmės pasklidęs beveik visose (!) politinėse grupėse, nepriklausomai nuo pavadinimo. Lietuvos inteligentija – tikrasis visuomenės elitas – buvo sunaikinta prieš ir po II pasaulinio karo ją tremiant, žudant, verčiant emigruoti. Dabar inteligentijos įtaka viešajam gyvenimui marginalizuota. Todėl ir šiandien jos dalyvavimas vis dar atsitiktinis. Tuo metu valdžią gaunančiose politinėse jėgose vis dar gausu mąstymo lygiu iš proletarų ir valstiečių gyvensenos nepakilusių sovietinių laikų partinės nomenklatūros atstovų, gerai užsimaskavusių pavienių marginalų, iki šiol besivadovaujančių „praėjusio laiko“ supratimu. Jie taip ir nesugebėjo (ar nenorėjo) suvokti ir veikti pagal modernios visuomenės dabarties gyvenimo reikalavimus.
Kas iš tiesų tie šešėlyje tūnantys „ekspertai“, kurie dedasi lošimų rinkos „konsultantais“, suprantančiais lošimų ekonomiką, nors greičiausiai jie net nėra buvę lošimų vietose, ar net nematę mokslu pagrįstų ir reprezentatyvių lošimų paplitimo tyrimų? Panašu, kad norėdami retušuoti savo praeitį tokie „ekspertai“ įnirtingai bei garsiai kuria iliuziją „padėti paprastam žmogui“, nors iš tikrųjų ši „pagalba padėti žmogui“ ypač naudinga monopolijai bei oligarchijai įsigalėti, dominuoti rinkoje. Tokiems ekspertams paranku kurti baimę ir nepasitikėjimą smulkiu ir vidutiniu verslu, jį daryti „atpirkimo ožiu“, o išsigelbėjimą siūlyti rinkos monopolistų ir oligarchų rankose.
Lietuvoje buvo bandymų fundamentaliai reformuoti azartinių lošimų reguliavimą. 2011 metais Seimo valdyba sudarė darbo grupę ir pavedė parengti naujus azartinių lošimų ir loterijų įstatymų projektus. Darbo grupė atliko šiuos darbus:
- iš skirtingų valstybinio valdymo institucijų surinko faktinius duomenis apie azartinių lošimų būklę Lietuvoje;
- vedė viešąsias konsultacijas su valstybinio valdymo institucijų (LPT, Finansų ministerijos) atstovais;
- vedė viešąsias konsultacijas su skirtingų lošimų segmentų (lošimo namų (kazino), loterijų, lažybų, B kategorijos) verslo asociacijų atstovais;
- vyko į pažintinius vizitus į skirtingų lošimo rūšių organizavimo vietas;
- išanalizavo lyginamuosius ES valstybių narių azartinių lošimų reguliavimo modelius;
- parengė naujojo Azartinių lošimų įstatymo koncepciją, o jos pagrindu azartinių lošimų ir loterijų viešosios politikos reguliavimo principus;
- susitarė su Sveikatos apsaugos ministerija dėl lošimų paplitimo tyrimo organizavimo (2011 metų gruodį ministerija pritarė lošimo ir loterijų paplitimo tyrimo Lietuvoje atlikimui, o 2012 metų balandį pasiūlė tokį tyrimą Lietuvoje organizuoti 2014 metais – deja, šis tyrimas nėra atliktas iki šiol).
Sekant naujausių socialinių ekonominių tyrimų išvadomis buvo atkreiptas dėmesys į teigiamą industrijos poveikį viešajai ekonomikai: lošimai ir loterijos prisideda prie valstybės mokestinių pajamų didėjimo, kuria infrastruktūrą, teigiamai veikia kitus verslus ir ekonomikos spartą, palengvina galimybes pradėti naujus verslus, siūlo pramogų vertę ir papildomą poilsio pasirinkimo gyventojams galimybę, kuria prielaidas viešųjų paslaugų plėtrai, skatina naujų darbo vietų atsiradimą, gyvenimo kokybę, socialinį kapitalą ir atsakingo bendrabūvio vertybes.
Atskirai pažymėtinas 2012 metų vasarį-kovą vykęs Darbo grupės vizitas Jungtinėje Karalystėje, kur Seimo valdybos darbo grupės nariai ir Lietuvos loterijų bei skirtingų lošimo rūšių asociacijų atstovai susitiko su Kultūros, žiniasklaidos ir sporto departamento bei Azartinių lošimų komisijos vadovais ir darbuotojais, turėjo galimybę išsamiai bei visapusiškai susipažinti su lošimų ir loterijų sektoriaus struktūra, ypatumais, reguliavimo modeliu ir teisėkūros iššūkiais. Bendrauta ir su verslo asociacijų – Britų pramogų ir maitinimo prekybos asociacijos (British Amusement Catering Trade Association), vienijančios B kategorijos lošimo automatų operatorius, Britų lažybų asociacijos (Association of British Bookmakers), Nacionalinių lošimo namų industrijos forumo, Lošimo namų (kazino) asociacijos (Casino Operators Association) atstovais.
Ši Jungtinės Karalystės patirtis galėjo tapti itin vertinga. Darbo grupėje ir vizito metu dalyvavo ir jau minėtas Lietuvos socialdemokratų partijos deleguotas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas J.Sabatauskas. Deja, jau ketverius metus iš jo lūpų viešai taip ir nebuvo girdėti šio darbinio vizito įspūdžių, nepasidalinta Jungtinės Karalystės lošimų ir loterijų sektorių patirtimi, reguliavimo modeliu ar teisėkūros ypatumais. Nors partijai, kurios narys jis yra, priklauso Sveikatos apsaugos (SAM) ir Finansų ministerijų vadovų postai, tačiau J. Sabatauskas iki šiol nepasiūlė SAM organizuoti moksliškai pagrįstą ir reprezentatyvų priklausomybės nuo loterijų ir lošimų bei paplitimo tyrimą, o Finansų ministerijai kuo greičiau spręsti klausimą dėl jo finansavimo. Priešingai, jis viešai džiaugiasi savo įstatymo pataisa, kuri prasilenkia su elementaria lošimų rinkos reguliavimo logika ir žlugdo nuosaikių lošimo rūšių ir smulkesnį bei vidutinį verslą. Toks Seimo nario elgesys kelia pagrįstų abejonių jo veiklos skaidrumu.
Darbo grupės surinkta informacija leido daryti vienintelę išvadą – nuosaikių lošimų dominavimas ir paplitimas mažina socialinę riziką, didina visuomenės informuotumą, atveria laisvalaikio galimybes bei sudaro sąlygas nacionalinės lošimo įrenginiu gamybos Lietuvoje atsiradimui. Tai supratę lotyniško pavyzdžio oligarchai nedelsiant pasitelkė „sunkiąją artileriją“ – žiniasklaidoje prasidėjo šmeižto kampanija, pradėta formuoti baimės atmosfera, o sausio 13-osios proga Seimo tribūnoje atsidūręs suklaidintas ar supratimo neturintis tuometinis katalikų bažnyčios arkivyskupas atvirai pasmerkė progresyvų projektą.
Tarsi cinizmo būtų per maža, vienu ypu prasidėjo kampanija už lošimų internetu, kur savo turiniu dominuoja agresyviausi kazino lošimai, įteisinimą. Nacionalinių interesų kontekste tai dvigubas pralaimėjimas, nes Lietuvoje iš esmės nėra nei vieno savarankiškai veikiančio nuotolinių lošimų paslaugų tiekėjo, paslaugos perkamos ir tik lokalizuojamos, o realūs teikėjai yra ne Lietuvoje registruotos įmonės. Būtent joms atitenka ženkli pajamų dalis.
Parengtas pagal Jungtinės Karalystės modelį įstatymo projektas Nr. XIP-4393 ES(2) Lietuvos Seime beviltiškai įstrigęs, nes Jungtinės Karalystės patirtis ne visiems patiko dėl aukščiau aprašytų priežasčių. Jo priėmimui lieka vis mažiau laiko. Vis mažiau lieka laiko perimti progresyvią Jungtinės Karalystės (ir kitų Vakarų Europos valstybių) patirtį. Vietoj to ciniškai stumiami įstatymų projektai, kuriais siekiama išsaugoti dabartinę padėtį, išskirtinai naudingą dominuojančią padėtį rinkoje užimantiems operatoriams, o taip pat išstumti iš rinkos smulkesnį ir nuosaikesnį verslą. Paprastai tai daroma, kaip ir sovietiniais laikais, naudojant gerai žinomus klasika tapusius būdus ir šūkius „vardan žmogaus“ ir „vardan jo šviesesnės ateities“. Anais laikais vardan žmogaus, žmonės buvo naikinami ir vežami į lagerius. Šiais laikais „vardan žmogaus“ naikinami verslai. Nacionaliniai verslai. Atsiradę ir susiformavę priešingai lotyniškų oligarchų norams ir milžiniškoms pastangoms.
Mums reikia Jūsų pagalbos
Ar Lietuva vis dar gali perkirsti šį Gordijaus mazgą? Ar pavyks patraukti atsakomybėn kaltuosius? Ar valstybė sugebės perimti į savo kontrolę lošimų ir loterijų rinką bei įgyvendinti panašią į Jungtinės Karalystės fundamentalią reguliavimo reformą bei leis dirbti smulkiam bei vidutiniam Lietuvos verslui? Ar pavyks identifikuoti kaltus ir patraukti juos atsakomybėn? Jei nepavyks, joje pasikartos toks scenarijus, koks yra realizuotas daugelyje posovietinių Centrinės Europos valstybių. Jose lotyniško pavyzdžio oligarchų valdžioje esantys lošimų namų (kazino) ir loterijų sektoriai „viešojo intereso gynimo tikslais“ pasitelkę politizuotus administracinį ir teisėkūros išteklius, save visuomeniniais prisistatančius judėjimus, pelno siekiančią žiniasklaidą išstūmė iš rinkos smulkesnius dalyvius.
Šiame kreipimesi nurodyti faktai ir klausimai yra daugiamačiai ir yra susiję ne tik su nacionalinio lygio lošimų ir loterijų reguliavimu tiesiogiai, bet ir su tarptautinių klausimų kategorijai priskiriamais klausimais, susijusiais su nacionaliniu ir ekonominiu saugumu, pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu, kitomis svarbiomis sritimis.
Kreipiuosi į Jus su prašymu padėti Lietuvai – visiems piliečiams, sąžiningai ir skaidriai dirbančiam verslui, šimtams darbuotojų, atsidūrusių Lietuvoje svetimais tarp savų. Negrįžtamai ir besąlygiškai ištrūkti iš „ano laiko“. Ištrūkti iš oligarchų žabangų, sukausčiusių Lietuvos politinį elitą, žiniasklaidą, visuomenę. Sugrąžinti valstybei pasitikėjimą savimi. Priartėti prie Vakarų Europos (Jungtinės Karalystės). Ištrūkti tam, kad taptume savimi ir save išsaugotume. Ir išmoktume žiūrėti į lošimus ne tik ir ne tiek kaip į problemas sėjantį verslą, bet ir ekonominę naudą generuojantį laisvalaikio leidimo būdą. Toks modernaus mąstymo požiūris būdingas dabarties Vakarų Europos visuomenėms.
Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos vardu,
Prezidentas Samoilas Kacas