Šiandien socialiniai tinklai žymiai palengvina bendravimą tarp žmonių. Žinutės ir elektroniniai laiškai pasiekia adresatą akimirksniu, o naujienas sužinome iškart. Viduramžiais komunikacija buvo žymiai lėtesnė, tačiau tai netrukdydavo Lietuvos valdovams užmegzti kontaktus ne tik su artimų bet ir su tolimų šalių valdovais, sužinoti naujienas arba išgirsti vieną ar kitą gandą.
Lietuvos valdovų komunikacijos tinklai: magistrai, karaliai, imperatoriai
© Organizatorių nuotr.

1413 m. vasarį Vokiečių ordino didysis magistras Henrikas Plauenas pranešė Livonijos magistrui apie įvairias naujienas ir Ordino problemas. Galiausiai savo laišką užbaigė taip:

„Mūsų aukščiausiasis maršalas mums taipogi pasakė, kad hercogas Vytautas jums rašė, kad ponas Anglijos karalius miršta; dėl to mes manome, kad Vytautas jums yra geras, tik jums jis rašo. Mes prašome jūsų, kad jo laiškais ir saldžiais žodžiais nepasitikėkite“.

Apie kokį Anglijos karalių ir dar jo mirtį galėjo rašyti Vytautas? Neabejotina, kad buvo rašoma apie Henriką IV ir didžiojo kunigaikščio Vytauto laiškas neturėtų stebinti. Galima prisiminti, kad 1390 m. pradžioje dar tik Derbio grafo Henrikas Bolinbrokas ir Vytautas susitiko Prūsijoje (pastarasis antrą kartą pabėgo į Ordiną). Abu kunigaikščiai dalyvavo reize į Lietuvą ir Vilniaus pilių apgulime. Tikėtina, kad tai buvo pirma Vytauto pažintis su kilminguoju iš tolimo krašto. Abiejų asmenybių keliai į valdžią buvo gana sunkūs, antai Henrikui 1399 m. teko nuversti nuo sosto Ričardą II ir gauti Anglijos karūną (vėliau jis tapo ir Šekspyro dramos veikėju), o Vytautas susitaikęs su Jogaila įtvirtino savo valdžią Lietuvoje. Be to, yra žinių, kad Henrikas po žygio į Vilnių, siuntė savo pasiuntinius pas Jogailą derėtis dėl karo belaisvių, tačiau nesulaukęs atsakymo, jis išvyko iš Prūsijos.

Galbūt didysis kunigaikštis nepamiršo savo buvusio bendražygio ir domėjosi, kaip jam sekasi. Henrikas IV mirė 1413 m. kovą, nors jo liga jau buvo pablogėjusi ankstesnių metų gruodį. Tad Vytautą žinios apie karalių ir jo sveikatą pasiekė itin greitai, net iš tolimos Anglijos. Deja, nežinome, ką rašė savo laiške Vytautas Livonijos magistrui ir iš kur jis gaudavo informacijos.

Šių valdovų bendras žygis išliko, nors ir trumpoje, istorinėje atmintyje. Tuos įvykius prisiminė Vokiečių ordinas savo skunde 1416 m. Konstanco bažnytiniame suvažiavime, kuriame visiems susirinkusiems teigė, kad kunigaikštis Vytautas ir šviesios atminties Lankasterio kunigaikštis (vėliau Anglijos karalius), lydimas gausybės Anglijos didikų žygiavo prieš karalių Jogailą į Vilnių.

Lietuvos valdovų komunikacijos tinklai: magistrai, karaliai, imperatoriai
© Organizatorių nuotr.

Lietuvos didįjį kunigaikštį Vytautą šalia Henriko mini anglų benediktinų vienuolis iš Šv. Albano vienuolyno, kelių garsių kronikų autorius. Jo XV a. pradžioje parašytame veikale, ties 1390 m. įvykiais, aptinkame įrašą apie vieną valdovą vardu „Wytot“. Neabejotina, kad Henriko aplinkoje Vytautas paliko stiprų įspūdį, kad daugiau nei po kelių dešimtmečių po abiejų kunigaikščių pirmojo ir paskutinio susitikimo, Lietuvos valdovo vardas liko neužmirštas ir įamžintas kronikoje.

Kiek kitokio dėmesio iš Vakarų Europos sulaukė ir kitas Lietuvos valdovas – Jogaila. Iš tolimos Prancūzijos 1388 m. Jogailą pasiekė karaliaus Karolio VI sveikinimo laiškas. Taip sutapo, kad tais pačiais metais atsikratęs regentais ir savarankiškai pradėjęs valdyti Prancūziją, Karolis VI sveikina neseniai krikštą priėmusį ir Lenkijos karūną gavusį Jogailą. Be to šiuo laišku, žiūrint tarptautiniu mastu, tolimos karalystės valdovas tam tikru būdu pripažino Lietuvos krikštą, Jogailą priskirdamas krikščioniškosios Europos valdovu.

Nuolatinis karas su Vokiečių ordinu skatino Lietuvos valdovus užmegzti kontaktus ne tik su vienu ar kitu Ordino pareigūnu, bet ir su didžiaisiais magistrais. Tokie kontaktai padėjo Mindaugui gauti karūną ir tapti Lietuvos karaliumi. Sunku būtų įsivaizduoti tokį pasiekimą be Livonijos magistro Andriaus Štirlando paramos tiek pasiūlant galimybę vainikuotis, tiek organizuojant lietuvių pasiuntinybę pas tuometinį popiežių Inocentą IV. Daugiau apie tokius kontaktus sužinome iš vėlesnių laikų, ypač XIV a. pabaigos – XV a., iš išlikusios gausios Lietuvos valdovų ir Vokiečių ordino pareigūnų korespondencijos. Pavyzdžiui, laiškuose didžiajam magistrui Konradui Jungingenui, Vytautas neretai pasiteiraudavo apie magistro sveikatą. Į tai 1405 m. magistras didžiajam kunigaikščiui atsakė: „Mums mūsų maršalas rašė, kad jūsų malonybė sužinojote apie mūsų ligą ir kad dėl to apgailestaujate. Mes dėkojame jums už jūsų gerumą ir palankumą, kurį mums rodote“. Toliau laiške magistras gailėjosi, kad dėl ligos negalėjo asmeniškai susitikti su Vytautu vasarą bei palinkėjo, kad „Visagalis Dievas jums sveikatos ir gerovės skirtų ilgam laikui“.

Lietuvos didysis kunigaikštis Švitrigaila taip pat palaikė artimus santykius su Ordino nariais. Ypač su maršalu Henriku Holtu, į kurį kreipdavosi ypatingai mielas drauge. Tas pats Henrikas Holtas, kuris, beje, gerai išmanė visus reikalus Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, buvo žinomas ir Vytauto aplinkoje. Viename laiške Vytautas prašė, kad šis paprašytų magistro, kad pasiimtų maršalą Holtą į Vilnių, į karūnacijos iškilmes: „nes jūs gerai žinote situaciją ir mūsų krašto kalbą ir gebate su mūsiškiais susikalbėti“. Panašiai, su gera nuotaika, 1428 m. Vytautas rašė vienam mielam tarnui Vochsui:

„Mes leidžiame tau žinoti, kad mes vasarą, su Dievo pagalba, vyksime į Didįjį Naugardą. Tad, jei tu su mumis vyksi, atvyk pas mus į Trakus, ir jei yra šalia Henė ir jis norėtų kartu su mumis keliauti, perduok jam mūsų kvietimą, kad jis gali kartu su tavimi atvykti“.

Nepaisant atstumų, priešiškumų ar nežinios, Lietuvos valdovai turėdavo gana platų komunikacijos tinklą. Dar XIV a. Algirdas kreipėsi į Konstantinopolio patriarchą, Jogaila, Vytautas ir Švitrigaila susirašinėdavo su Zigmantu Liuskemburgiečiu, Romos karaliumi, o vėliau Šventosios Romos imperatoriumi. Taip pat ir Žygimantas Kęstutaitis trumpai derėjosi su Albrechtu II Habsburgu dėl galimos Lietuvos karūnos. Ir tai tėra keli pavyzdžiai iš ankstyvosios Lietuvos istorijos, kai didieji kunigaikščiai komunikuodavo su kitų kraštų valdovais, pareigūnais, draugais. Tuo metu asmeniniai susitikimai ar kelionės už savos valstybės ribų buvo retas dalykas, todėl laiškai, nors ir negausūs kiekiu, padėdavo aplinkinį pasaulį paversti artimesniu. Tad belieka tik įsivaizduoti kaip šiandien didieji kunigaikščiai reaguotų į mums prieinamas komunikacijos galimybes!

Užsakymo nr.: PT_86895499

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(17 žmonių įvertino)
3.9412

„Kesko Senukai“ atnaujino meistrams skirtą programą PROFICARD – pokyčių naudą pajus ir įmonės (17)

Parduotuvių tinklas „Kesko Senukai “ atnaujino PROFICARD lojalumo programą – nuo šiol ji...

Pasirinkę nepriklausomą elektros energijos tiekėją „Ignitis“, verslo klientai sutaupo mažiausiai 5 proc. (28)

5 proc. ir daugiau – tokius sutaupymus už elektros energiją garantuoja nepriklausomas elektros...

Ledų gamintojo „Vikeda“ generalinis direktorius: kokybės skonį atpažįsta kiekvienas lietuvis (10)

Vienas didžiausių Lietuvos šalies gamintojų UAB „Vikeda“ jau beveik 25 metus stebina lietuvius...

Teigiama tendencija Lietuvoje – vis daugiau darbdavių rūpinasi darbuotojų sveikata (8)

Puikiai pailsėjęs ir gera sveikata besidžiaugiantis darbuotojas – tikras lobis darbdaviams....

Užstato sistema naudojasi vis daugiau įmonių ir organizacijų

Užstato sistema Lietuvoje naudojasi dauguma namų ūkių – net 9 iš 10 gyventojų. Pastaraisiais...

Top naujienos

Linksmybės Vilniaus daugiabutyje baigėsi didžiausiu siaubu: kaimynai papasakojo daugiau detalių (191)

Druskio g. Karoliniškėse daugiabutis tiek policijos savo kieme, ko gero, dar nebuvo matęs. Net...

Nuo trečiadienio įsivyraus sausi orai

Šiandien per šalį slinks mažai aktyvus šaltasis atmosferos frontas. Rytą storesni jo debesys...

Žmogžudystė Plungėje: žiauriai nužudyta moteris (20)

Pirmadienio vakarą, apie 19.40 val., Plungėje, Aušros g., rastas nužudytos 59 metų moters...

Daug perdavimų – nė vieno įvarčio: Ispanijos rinktinė namie neįveikė švedų (90)

Europos futbolo čempionate užfiksuotos pirmosios nulinės lygiosios. Akivaizdžia rungtynių...

Penkiolikos vaikų mama Eglė – apie meilę, iššūkius ir buitį: kibiras bulvių pietums ir šeši skalbimai per dieną (67)

Delfi „Metų moterys 2021 ” rinkimuose nominuota Eglė Vaitkevičienė – išties išskirtinė...

BYPOL: Ramaną Pratasevičių sumušė pats Lukašenka (323)

Prieš autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimą nusistačiusių buvusių jėgos...

Didžiuosius vežėjus atstovaujantis Drižas: prastos darbo sąlygos – tai tik pavieniai atvejai, bet ne viso sektoriaus problema (29)

Krovinių pervežimo ir logistikos verslas Lietuvoje sukuria 8 proc. Bendrojo vidaus produkto –...

Čia gimiau, čia ir numirsiu: trisdešimtmetė ūkininkė Rasa griauna stereotipus apie Lietuvos kaimą (7)

Trisdešimtmetė Rasa Rasimaitė juokiasi, kad tame pačiame kaime ir gimė, ir mirs. Nors kitas...

Nutarė vaikus žindyti iki mokyklinio amžiaus: ar tai naudinga? (57)

Ar naudinga maitinti vaikus krūtimi iki mokyklos? Moteris, maitinanti krūtimi savo 5 m. dukterį ir...