Kaune siekiama įkurti vieną pirmųjų Lietuvoje ir Baltijos šalyse kultūrinių ir kūrybinių inovacijų kompetencijos centrų, kuriame aukščiausio lygio tyrimus vykdys Europos ir pasaulio mokslininkai, bus teikiamos specializuotos paslaugos, veiks eksperimentinės tyrimų laboratorijos ir kooperuotos bendradarbystės erdvės. Centro vizija bus pristatyta liepos 11 d. vyksiančiame tarptautiniame forume.
Asociatyvi nuotr.
© Organizatorių nuotr.

Viena iš centro projekto autorių, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Menotyros katedros docentė Jūratė Tutlytė pasakoja, kad steigiama institucija siekia tapti aktyviu dalijamos arba skleidžiamos kompetencijos centru – plėtoti ir skatinti tarptautinį kultūrinių ir kūrybinių industrijų mokslinių tyrimų potencialą ir konkurencingumą Lietuvoje, vykdyti aukščiausio lygio mokslinius tyrinėjimus, mokymus ir ekspertavimą. Planuojama apimti svarbiausius žinių ir kompetencijų perdavimo etapus: ne tik tyrimus, bet ir veiklų bei modelių testavimą, simuliacijas, eksperimentinių erdvių, laboratorijų kūrimą ir t. t.

Renginio dalyviai – visuomenė, kultūrinio ir kūrybinio sektoriaus atstovai – galės įvertinti per vienerius metus išgrynintą centro viziją ir teikti savo pasiūlymus.

Jūratė Tutlytė
Jūratė Tutlytė
© Organizatorių nuotr.

Doc. J. Tutlytės teigimu, centre bus atliekami daugiaplaniai kultūros ir kūrybos lauko tyrimai, persidengimai ir persiliejimai su kitais sektoriais bei sritimis, vartotojo dalyvavimo ir į(si)traukimo tyrimai, bus modeliuojami nauji scenarijai ir ateities kryptys.

„Tuo pačiu čia bus kuriamos sąlygos inovacijoms gimti – veiks hibridinės laboratorijos, skirtos netipiškiems mokslo ir meno eksperimentams, idėjų auginimui, modeliavimui ir simuliavimui. Rinkos sąlygos nėra palankios inovatyviems, neįprastiems sprendimams skleistis bei realizuotis. Norime sukurti aplinką nepriklausomiems eksperimentams, idėjų auginimui ir dauginimui, startuolių, atžalinių įmonių kūrimuisi ir vystymuisi“, – paaiškina doc. J. Tutlytė.

Steigiant centrą remiamasi analogiškų įstaigų pavyzdžiais pasaulyje – institucijų, kuriose jungiasi kultūra, technologijos, menai, verslas ir kuriami inovatyvūs produktai bei paslaugos. Pasak projekto autorių, tokie centrai tampa reikšmingais mokslo ir žinių skleidėjais, politikos fomuotojais. Kaune centras veiktų kaip atvira laboratorija, į kurios veiklas būtų įtraukti įvairių sričių mokslininkai, menininkai, kultūros institucijos, verslo atstovai, vartotojai, bendruomenės.

Anot doc. J. Tutlytės, kuriamas centras yra vienas pirmųjų tokio tipo žinių ir kompetencijos centrų Baltijos šalyse – jie labiau paplitę JAV, D. Britanijoje, Australijoje. Projekte aktyviai dalyvauja ne tik Lietuvos mokslininkai iš VDU ir Kauno technologijos universiteto (KTU), bet ir užsienio tyrėjai: Milano politechnikos universiteto atstovai dalinasi sukaupta patirtimi dizaino, architektūros ir kitose srityse, padeda pritaikyti Kauno erdves centro reikmėms. Daugelyje centro veiklų planuojama įtraukti mokslininkus iš viso pasaulio – naujoji institucija veiks orientuojantis į globalią rinką.

Europos Parlamento duomenimis, kultūros ir kūrybinių industrijų sektorius šiandien ženkliai prisideda prie ekonomikos plėtros – jis sudaro net 11,2 proc. visų privačių įmonių ir 7,5 proc. visų darbuotojų. Tyrimai rodo, kad Europoje šiame sektoriuje dirba kur kas daugiau 15–29 m. amžiaus žmonių nei bet kuriame kitame ekonomikos sektoriuje – tai sudaro net 19,1 proc. visų darbo vietų jaunimo gretose.

Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
© Organizatorių nuotr.

Atsižvelgiant į šias tendencijas, toks centras yra labai reikalingas Lietuvai – ypač todėl, kad mūsų šalyje kultūros institucijos neretai stokoja komunikacinių ir kitų kompetencijų, tarptautiškumo. „Joms neretai trūksta komunikacijos gebėjimų, įgūdžių darbui su auditorija, analizei. Kūrybinės įmonės dažnai yra mažos, tad stokoja daugelio kitų kompetencijų – vadybos, administravimo, projektų įgyvendinimo, finansavimo paieškų mechanizmų. Be to, trūksta platesnio, horizontalaus susiliejimo su tarptautiniais partneriais – institucijos bendradarbiauja tik tarpusavyje, o naujumas juk paprastai gimsta tada, kai atsiranda netipinės jungtys su netikėtais bendrininkais“, – teigia projekto bendraautorė.

Šias jungtis, ryšius su partneriais iš įvairių sričių ir sieks skatinti naujasis Kultūrinių ir kūrybinių inovacijų kompetencijos centras. Numatoma organizuoti mokymus, skirtus įvairių įgūdžių tobulinimui, padėti kūrybininkams kurti verslo modelius ir komunikacijos strategijas, tarpininkauti jiems surandant partnerius.

Planuojama, kad vienas iš centro padalinių, Posthumanistinės futurologijos skyrius, bus skirtas menu paremtiems moksliniams tyrimams ir eksperimentams – netipiškoms tarpdisciplininėms partnerystėms tarp skirtingų mokslo laukų, pavyzdžiui, neuromokslų, kosmologijos, biotechnologijų ir socialinių bei humanitarinių mokslų, menų, taip pat ateities prognozavimui.

„Norime, kad centras būtų atviras visomis prasmėmis – kad jis įgalintų nestandartinės minties gimimą: meno, kultūros ir tiksliųjų mokslų, technologijų jungtis. Tai jungtys, kuriose gimsta sprogimai – būtent to sprogimo ir tikimės“, – pasakoja doc. J. Tutlytė.

Docentė teigia, kad šiandien pergyvename svarbų kultūrinį ir technologinį posūkį, kuris verčia iš esmės permąstyti santykius tarp žmogaus, naujų technologijų, mokslo ir kūrybos.

„Kultūros ir kūrybos lauke vienas svarbiausių vaidmenų tenka vartotojui, kūrėjui, iš principo keičiančiam profesinės gamybos cirkuliacijos kryptingumą: nuo pasyvaus vartojimo prie bendradarbystės, įtraukties ir dalijimosi patirčių. Išsiplečia naudojamų technologijų ir inovatyvių prieigų galimybės: nuo high-tech prie low-tech ir no-tech sprendimų. Taigi, iškyla svarbi būtinybė ne tik permąstyti kultūrinių industrijų apibrėžtis, bet ir tirti dalyvaujamosios kultūros bei ekonomikos realijas, naujai kuriamas vertes, ieškoti inovatyvių tyrimo metodologijų ir instrumentų šiai sudėtinei vertei tirti bei matuoti“, – paaiškina docentė.

Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
© Organizatorių nuotr.

Be to, mokslininkės teigimu, šiandien veikiame sudėtingų vertybinių ir filosofinių nuostatų kontekste: nuo posthumanizmo, kuris kvestionuoja žmogiškąjį antropocentrizmą, siekdamas ištrinti perskyras tarp žmogiškosios ir nežmogiškosios gyvybės formų, iki transhumanizmo, kuris ypač sureikšmina technologijas. Šių nuostatų dėka yra išplečiamos ir pratęsiamos žmogaus fizinės ir kognityvinės galios. Itin svarbus tampa pasaulio ir savęs reflektavimas bei apmąstymas platesniuose tiek filosofiniuose, tiek ir praktinių veiklų kontekstuose.

Tai yra pirmas kartas, kai tokio pobūdžio institucija, humanitarinių ir socialinių mokslų kompetencijos centras, laimi Europos Komisijos paramą – centro steigimas yra finansuojamas pagal Europos tyrimų ir inovacijų programą „Horizon 2020“. Institucijos įkūrimo projektą parengė VDU, KTU ir Milano politechnikos universiteto mokslininkai.

Planuojamo centro vizija bus pristatyta tarptautiniame forume „Distributed Excellency: How to Innovate in Cultural and Creative Sector“, kuris vyks liepos 11 d., trečiadienį, 16 val., Santakos slėnyje (K. Baršausko g. 59-228), numatomose Kultūrinių ir kūrybinių inovacijų ekscelencijos centro patalpose.

Užsakymo nr.: PT_78518591

Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Užkalnis. Prailginkim darbo savaitę iki šešių dienų (70)

Kaip jums toks pasiūlymas? Ir atostogos tegul būna dvi savaites per metus. Nes ilsimės, šiaip jau,...

Įsijautusiems į gerai gyvenančiųjų rolę pataria atsikvošėti: realiai esate susireikšminę vidutiniokai (172)

Save aukštesniajai-vidurinei klasei priskiriantis, bet pinigų valdyti nemokantis jaunimas turėtų...

Iš Baltarusijos į Lietuvą artėja didelis miško gaisras (4)

Iš Baltarusijos į Lietuvą trečiadienio popietę artėja didelis miško gaisras, pranešė...

Dėl Sutkaus spaudžiamas Karoblis: buvo daromi įvairūs bandymai, bet užimta gynybinė pozicija (35)

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis tikina, kad jis nuo pat pradžių yra užsiėmęs...

Putinas ilgai nedelsė: pasirašė įsaką dėl pasų Donbaso gyventojams papildyta 16.18 (610)

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įsaką dėl supaprastintos pilietybės...

Skvernelis išvardino, kokia tvarka bus didinamos algos (31)

Ministrų kabinetui pasitarime pritarus strategijai dėl viešojo sektoriaus darbuotojų algų...

Lietuviai įspėjo į Graikiją keliaujančius tautiečius: net dienos metu nepraraskite budrumo (44)

Nenuspėjami, ant kalnų išsibarstę, per 700 tūkst. gyventojų turintys Atėnai . Ar juos įmanoma...

Škotijos lyderė ragina iki 2021 metų surengti antrą referendumą dėl nepriklausomybės (2)

Škotijos vyriausybė „neužilgo“ pateiks parlamentui įstatymų projektus, laikomus pirmuoju...

Putinas: mums nusispjauti ant Vakarų sankcijų, jei pritrauksime verslą (65)

Sankcijos, kurias Vakarai įvedė Rusijai, jau dabar nėra efektyvios, o jei šaliai pavyks sukurti...

Songailų baras „Hooters“ Vilniuje tyliai užvėrė duris – nepasiteisino idėja (34)

Prieš beveik dvejus metus Vilniuje atidarytas visame pasaulyje didžiakrūtėmis padavėjomis...