Profesorius Alvydas Laiškonis pasakoja, kad ŽIV – labai unikalus, per tūkstančius metų susiformavęs virusas. XX a. viduryje prasidėjo ŽIV epidemija, kuri tęsiasi iki šių dienų ir yra laikoma viena iš didžiausių visuomenės sveikatos problemų.
AIDS
AIDS
© Shutterstock

Dėl to gruodžio 1 dieną Pasaulio sveikatos organizacija yra paskelbusi Pasauline kovos su AIDS diena. Šia proga, vienas iš ŽIV diagnostikos ir gydymo pradininkų Lietuvoje prof. habil. dr. Alvydas Laiškonis pasakoja, kaip šiuo metu atrodo ŽIV liga ir jos gydymas.

Požiūris į ligą ir pacientus – keičiasi

Profesorius teigia, kad anksčiau žmonės bijodavo net paspausti ŽIV sergančio asmens ranką, nes nesuprato, kaip liga yra perduodama. Sovietų Sąjungoje buvo uždrausta apie tai kalbėti ir net medikų žinios buvo pakankamai menkos. Todėl profesorius pripažįsta, kad ir jam pačiam pirmus kartus susidūrus su ŽIV pacientais būdavo šiek tiek nejauku. Tačiau išvykęs į Prancūziją gydytojas sužinojo labai daug naujienų ir grįžęs į Lietuvą stengėsi pakeisti čia vyraujantį požiūrį į ligą ir pacientą.

„Džiaugiuosi, kad šiuo metu jau daugelis medikų su ŽIV pacientais elgiasi taip pat, kaip ir su kitais. Labiausiai išsivysčiusiose šalyse ŽIV pacientas yra tiesiog laikomas lėtine liga sergančiu žmogumi ir ten nebėra tokios stigmos, kuri dar jaučiama kitur“, - kalba prof. A. Laiškonis.

Profesorius sako, kad neigiamas požiūris iš dalies susiformavo ir dėl to, jog yra tam tikros rizikos grupės, kurioms kyla didesnė tikimybė užsikrėsti ŽIV. Lietuvoje vis dar didesnę dalį ŽIV pacientų sudaro švirkščiamuosius narkotikus vartojantys asmenys, tačiau, infektologo teigimu, tai gali būti labai įvairūs žmonės iš bet kokio socialinio sluoksnio.

„Neigiamas požiūris į sergančius ŽIV kilo sovietiniais laikais ir yra užsifiksavęs žmonių atmintyje. Tačiau tie patys narkotikai yra paplitę net tarp jaunimo, taigi galime teigti, kad ŽIV yra infekcinė liga ir ja užsikrečia patys įvairiausi žmonės“, - sako habil. dr. A. Laiškonis.

Laiku pradėjus gydymą, liga yra suvaldoma

Gydytojas aiškina, kad ŽIV yra virusas, kuris plinta žmogaus imuninės sistemos ląstelėse ir galiausiai imuninę sistemą sunaikina. Kaip greitai tai nutinka, priklauso nuo individualių žmogaus savybių – tiek genetikos, tiek gyvenimo būdo. ŽIV užsikrėtęs žmogus gali jaustis gerai dar kelerius metus, tačiau nykstant imuninei sistemai, organizmas nebesipriešina mikrobams ir oportunistinėms infekcijoms.

„Imuninė sistema turėtų apsaugoti nuo tokių ligų, tačiau jai pasiekus kritinę ribą, išsivysto tuberkuliozė, plaučių uždegimas ar žarnyno infekcijos. Dažnai tuomet ir paaiškėja, kad žmogus yra užsikrėtęs ŽIV“, - sako profesorius.

Tačiau jis pabrėžia, kad ŽIV liga yra lėtinė ir vystosi palengva, todėl laiku pradėjus gydymą, imuninė sistema gali būti atstatyta.

„Dažnai apie ŽIV aiškinu per cukraligės pavyzdį. Žmogus gali nežinoti, kad serga cukralige, tačiau per kelerius metus liga komplikuojasi ir kai pasimato jos požymiai, gydymas tampa daug sunkesnis. Taip yra ir su ŽIV, tačiau vis dažniau infekcija yra nustatoma anksčiau, kai žmogaus imunitetas dar nėra sunaikintas. Tuomet pradedamas gydymas, dėl kurio viruso kiekis organizme sumažėja iki nebeaptinkamo ir žmogus nebegali perduoti viruso kitiems“, - teigia prof. A. Laiškonis.

Jis tvirtina, kad besigydančių ŽIV pacientų sveikata pagerėja ir jie gyvena įprastą gyvenimą. Gydytojas teigia pats žinantis daug tokių pavyzdžių.

„Žmonės, užsikrėtę ŽIV dar XX a. pabaigoje, lankosi pas gydytojus, vartoja vaistus, dirba ir laimingai gyvena. Pats nuo 1998 metų turiu tokį pacientą – jis serga jau 21 metus. Tačiau jis gyvena ir puikiai laikosi, kadangi laikosi visų taisyklių. Kaip ir cukralige sergantis žmogus, taip ir jis – išgeria vaistus ir liga netrukdo nei jam, nei šeimos nariams“, - pasakoja profesorius.

Alvydas Laiškonis
Alvydas Laiškonis
© Asmeninio archyvo nuotr.

Gydymas dabar daug paprastesnis

A. Laiškonio teigimu, ŽIV gydymas dabar yra supaprastintas. Vaistai yra ištobulinti, mažesnių kombinuotų dozių ir nebesukelia tiek šalutinių poveikių.

„Seniau reikėdavo gerti 15-20 tablečių per dieną, o dabar užtenka 1-2. Pritaikius gydymą, pacientas yra nuolat tikrinamas dėl šalutinių poveikių. Jei atsiranda koks nors įtarimas, vaistai yra keičiami į kitus, kadangi dabar jų yra daug daugiau. Bet labai svarbu pacientui bendradarbiauti ir nenutraukti gydymo pačiam. Vaistai ŽIV virusą nuslopina, o nutraukus gydymą, virusas atgyja ir vėl dauginasi. Tuomet kyla grėsmė, kad vėl pradėjus vartoti tuos pačius vaistus, jie taps nebeveiksmingi, kadangi virusas pertraukos metu įgis atsparumą“, - aiškina gydytojas.

Infektologo teigimu, jei išsivysto atsparumas vaistams – reikia ieškoti kitų, tačiau gydymas tampa sudėtingesnis. Tuomet reikia tikrinti, ar pacientas yra atsparus ir naujiems vaistams, lyginti įvairius skirtingus variantus ir kombinacijas. Todėl gydytojai prašo pacientų šalutinių poveikių problemą spręsti kartu ir iš karto, kad gydymas nebūtų nutrauktas.

Labai svarbus artimų žmonių palaikymas

Profesorius sako, kad gydytojo ir paciento santykis yra labai svarbus. Gydytojai turėtų aiškiai, suprantamai ir be lotyniškų terminų paaiškinti pacientui situaciją ir ką toliau daryti.

„Gydytojas ŽIV užsikrėtusiam žmogui turėtų paaiškinti visą gydymo schemą ir strategiją, papasakoti apie mitybą, lytinį gyvenimą, darbingumą. Gydytojai infektologai dažnai tampa ir gydytojais psichologais, tačiau šis santykis su pacientu labai svarbus. Jis turi pasitikėti gydytoju ir suprasti, kad šis nori padėti“, - sako A. Laiškonis.

Tiek pat svarbus yra ir ŽIV sergančio žmogaus artimųjų vaidmuo. Profesoriaus teigimu, pacientui reikia supratimo ir psichologinės paramos iš žmonių, su kuriais bendrauja. Jei šeimos nariai jį priima kaip sergantį bet kokia kita liga, tokiam žmogui būna žymiai lengviau.

„Sergantys ŽIV kartais bijo apie tai prisipažinti artimiems žmonėms, tačiau jų palaikymas yra labai svarbus. Buityje ŽIV virusas neplinta, todėl artimiesiems nėra ko bijoti, jie pripranta ir priima paciento diagnozę. Užsikrėtusiam žmogui tai yra didelė parama ir pagalba, nes jis nesijaučia atstumas“, - teigia gydytojas.

A. Laiškonis sako, kad užsikrėtus ŽIV reikia suprasti, kas tai per liga ir kokios pagalbos galima tikėtis. Tuomet pacientas jausis saugus ir galės gyventi įprastai. Profesorius primena, kad be gydytojų ir artimųjų, didelę reikšmę turi ir pacientų organizacijos, kuriose žmonės susitinka, bendrauja ir pasitaria su kitais, esančiais tokioje pačioje situacijoje. Taip pat yra visuomeninių organizacijų, kurių darbuotojai padeda susitvarkyti su įvairiomis buitinėmis ir socialinėmis problemomis. Žmonių, norinčių ir galinčių padėti gyventi visavertį gyvenimą su ŽIV, yra – pacientui reikia tik kreiptis.

Gelbėtojai be slenksčių

„Gelbėtojai be slenksčių“ – tai socialinė iniciatyva ŽIV pacientams ir jų artimiesiems. Ja siekiama informuoti bei padėti gauti socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas, ir taip mažinti su ŽIV infekcija susijusią stigmą bei socialinę atskirtį Lietuvoje.

Socialinė iniciatyva vykdoma bendradarbiaujant su ŽIV srityje dirbančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis, žemo slenksčio kabinetais ir sveikatos priežiūros bendrove „GlaxoSmithKline Lietuva“.

VILNIUJE dėl ŽIV gydymo reikėtų kreiptis į Santaros klinikų Infekcinių ligų centrą (iki gruodžio 10 d. – Birutės g. 1, nuo gruodžio 10 d. – Santariškių g. 2). Dėl socialinės pagalbos galima kreiptis į asociaciją „Demetra“ (Kauno g. 6).

KAUNE dėl ŽIV gydymo reikėtų kreiptis į Kauno klinikinės ligoninės Konsultacijų diagnostikos poskyrį (Josvainių g. 2). Dėl socialinės pagalbos galima kreiptis į paramos fondą „RIGRA“ (Partizanų g. 5).

KLAIPĖDOJE dėl ŽIV gydymo reikėtų kreiptis į Klaipėdos universitetinės ligoninės AIDS centrą (Liepojos g. 39). Dėl socialinės pagalbos galima kreiptis į KPSC žemo slenksčio kabinetą (Taikos pr. 119).

ALYTUJE dėl ŽIV gydymo reikėtų kreiptis į S. Kudirkos ligoninę (Ligoninės g. 12). Dėl socialinės pagalbos galima kreiptis į žemo slenksčio kabinetą „Pasitikėjimas“ (Ligoninės g. 3).

VISAGINE dėl ŽIV gydymo reikėtų kreiptis į Visagino ligoninę (Taikos pr. 15). Dėl socialinės pagalbos galima kreiptis į žemo slenksčio kabinetą (Vilties g. 1).

Dėl asmeninės medicininės konsultacijos prašome kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą.

CL Nr NP-LT-HVU-PRSR-19000X, parengimo data: 2019 11 20

© 2019 GSK įmonių grupė arba licencijos turėtojas.

Užsakymo nr.: PT_82903701

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(3 žmonės įvertino)
2.3333

„Eurovaistinė“ reaguoja į klientų poreikius pandemijos metu ir pristato nemokamą paslaugą

Per pandemiją išaugęs susidomėjimas pulsoksimetru vaistinių tinklą „ Eurovaistinė “...

Mokslininkai apie skausmus, kurie kamuoja sportininkus: gali prireikti įvairiapusės pagalbos (9)

Net jei sportuojate profesionaliai ir, atrodo, žinote, kaip tai atlikti tinkamai, įvairių traumų...

Gydytoja I. Kisielienė apie atopinį dermatitą: kodėl atsiranda, kuo gydyti ir kada vaistai – būtinybė (22)

Atopinis dermatitas – vienas iš daugelio odos negalavimų, kuris gali pasireikšti tiek...

Manoma, kad net 80 proc. žmonių bent kartą per savo gyvenimą dėl šio negalavimo kreipiasi į savo gydytoją – kaip sau padėti? (12)

Nugaros skausmas – vienas dažniausių nusiskundimų ne tik tarp vyresnių, bet šia bėda...

Po karantino ši problema žmones kamuos dar dažniau: kaltas „užsisėdėjimas“ ir noras atsigriebti (6)

Ne veltui piktinasi fizine sveikata besirūpinantys specialistai – pandemijos metu, apribojus sporto...

Top naujienos

Šimonytė: kol nepradėtas masinis visuomenės skiepijimas, privilegijų gavusieji skiepą neturėtų gauti (63)

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė antradienį teigė, kad iki „žaliojo paso“...

„Sodra“: atlyginimai vidutiniškai augo 110 eurų, didžiausios pajamos – ne vilniečių (88)

Gyventojų vidutinės darbo pajamos paskutinį praėjusių metų ketvirtį, palyginus su tokiu pačiu...

Šauktinis atsisakė tarnauti kariuomenėje: aš geriau miške dirbsiu (1172)

Į privalomąją karo tarnybą pašauktas, tačiau nurodymų nevykdęs ir į komplektavimo tarnybą...

Prieš atleidimą – politikus nustebinę Čaplinsko veiksmai (127)

Pirmadienį pranešta, kad, pasibaigus Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovo Sauliaus...

Investicijų indeksas: 2020 metais akcijos galutinai nukarūnavo būstą nuomai (10)

Praėjusiais metais Lietuvos įmonių akcijos uždirbo 14,7 proc. grąžą, kai būstas nuomai...

Situacija nedžiugina – pirmu etapu į mokyklas grįš tik dvi moksleivių grupės (129)

Dabartinė COVID-19 situacija, anot Vyriausybės , neleidžia svarstyti karantino atlaisvinimų,...

Transliacija / Delfi tema. Kas daro didžiausią žalą mūsų širdžiai? (1)

Laidoje dalyvauja: Santaros klinikų kardiologas profesorius Pranas Šerpytis ir VU Medicinos...

Pandemijos kaltininkas gali slypėti ne Kinijoje: mokslininkai ieško COVID-19 ištakų – rado užuominų (7)

Kambodžos ir Tailando mokslininkai neseniai mažuosiuose pasagnosiuose šikšnosparniuose aptiko...

Sekant pinigus: iš ko gyvena Lietuvos viešosios erdvės paraščių veikėjai (316)

Dezinformaciją Lietuvoje skleidžiančius asmenis galima suskirstyti į kelias grupes, tačiau kai...

Kol nepradėtas masinis visuomenės skiepijimas, privilegijų skiepą gavę neturėtų gauti (26)

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė antradienį teigė, kad iki „žaliojo paso“ įgyvendinimo...