Luko istorija prasidėjo 15 savaičių anksčiau nei turėjo – jis gimė 25-ąją nėštumo savaitę. Pirmąją parą jis svėrė tik 860 gramų ir jau turėjo sunkų smegenų pažeidimą. Vis tik, jis laimėjo kovą dėl gyvybės – šiandien jo mama Giedrė Šopaitė-Šilinskienė džiaugiasi, kad, nepaisant daugelio kitų sveikatos problemų, 3.5 metų amžiaus Lukas pagaliau rado taip reikalingą pagalbą – šiandien berniukas gali tvirčiau stovėti.
Per anksti gimusio berniuko istorija: tinkamą pagalbinę priemonę atrado tik po 3 metų
© Vida Press

Kompleksinė negalia

Kaip pasakoja Luko mama G. Šopaitė-Šilinskienė, grįžus namo iš ligoninės, pirmieji penki koreguoto ankstukų amžiaus raidos mėnesiai buvo pakankamai tipiniai. „Tačiau tada pastebėjome, kad jo kairė pusė yra silpnesnė, ypač ranka. Vėliau viskas pradėjo vėluoti. Lukas vėlavo atsisėsti, apsiversti, daryti kitus dalykus, kuriuos jau darė jo bendraamžiai“, – pasakoja moteris.

Per pirmąjį gimtadienį Lukas išgirdo diagnozę – cerebrinis paralyžius, vėliau jį ištiko pirmasis epilepsijos priepuolis. Pasak jo mamos, visos šios problemos susijusios su pažeidimu, smegenyse esančiu jau nuo gimimo. Ji priduria, kad epilepsijos priepuoliai būna tokie stiprūs, kad visąlaik baigiasi reanimacijoje.

Taip pat Lukui diagnozuotas mišrus raidos sutrikimas – tai reiškia, kad raida atsilieka keliose skirtingose srityse. Galiausiai, jam įtariamas ir autizmas.

Lukas su mama
Lukas su mama
© Organizatorių nuotr.

„Lukas ir nekalba, ir nevaikšto. Tačiau jis ropoja, sparčiai šliaužioja. Dažniausiai jis remiasi tik dešine ranka, kadangi kairės nevaldo. Tačiau su dešine ranka jis aiškiai parodo, kur nori eiti, kokį daiktą pasiekti“, – pasakoja G. Šopaitė-Šilinskienė.

Pagalbos ieškojo visur

Luko mamos teigimu, surasti pagalbos – nelengva. Kaip vieną didžiausių problemų ji išskiria dideles eiles institucijose, kurios turėtų padėti ir patarti tėvams, ką jiems reikėtų daryti toliau. „Tačiau dar didesnė problema yra kai kurių specialistų nekompetencija, ypač pasireiškianti dirbant su kompleksinius sutrikimus turinčiais vaikais. Tikrai ne kiekvienas reabilitologas ar kineziterapeutas žino, ką daryti su vaiku, kuris nevaikšto, nes jo smegenys nesiunčia tinkamo nervinio signalo į kojas“, – sako moteris.

Pasak jos, neuro mokslas sparčiai žengia į priekį, tačiau ji prisimena ir atvejų, kai pati gydytojams pasakojo apie moderniausius ir jiems pirmąkart girdimus gydymo metodus.

Ji priduria, kad įvairūs gydymo metodai, kuriuos jau daugiau nei 5 ar 10 metų taiko užsienio medikai, Lietuvoje nėra taikomi.

„Trūksta ir priemonių neįgaliems vaikams, kompensuojamos technikos. Teoriškai, dokumentuose, viskas kaip ir yra, tačiau kreipiantis į atsakingas institucijas, pirmiausia lauki ilgoje eilėje, vėliau gauni pagalbos priemonę, kuri yra nekokybiška, nepritaikyta individualiems vaiko poreikiams. Be to, ji sukonstruota dar sovietmečiu, todėl yra visiškai netinkama naudoti“, – patirtimi dalijasi G. Šopaitė–Šilinskienė.

Langetės
Langetės
© Organizatorių nuotr.

Ieškodama pagalbos, Luko šeima ne kartą lankėsi užsienio gydymo įstaigose Slovakijoje ir Lenkijoje. „Vykome į medicinos centrus, kurių specializacija – darbas su vaikais, esančiais panašioje situacijoje kaip ir Lukas. Būtent čia ir sužinojome, kokios jam reikia pagalbos, kokią rutiną ir aplinką jam turėtume sukurti namuose. Išgirdome net tai, ką turėtų daryti Lietuvoje dirbantys terapeutai ir kiti specialistai, kad padėtų mūsų vaikui“, – pasakoja pašnekovė.

Slovakijoje šeima pirmą kartą išgirdo klausimą, kodėl Lukas neturi specialių įtvarų – Luko tėvai apie juos girdėjo pirmąkart. Lankantis Lenkijoje, gydytojai buvo dar griežtesni ir nurodė, kad įtvarai yra privalomi. Moteris priduria, jog apie šiuos įtvarus pasiteiravo ir Lietuvos gydytojų, tačiau sulaukė atsakymo, kad jie tokių priemonių netaiko ir apie jas net nežino.

Tada šeima nusprendė kreiptis į privatų sektorių. „Kreipėmės į įstaigą, esančią arčiausiai mūsų namų – AB „Ortopedijos technika“, kurioje patekome pas konsultuojantį gydytoją-ortopedą. Mes perdavėme jam visą sukauptą informaciją, parodėme pavyzdžius ir užrašytas rekomendacijas, Lenkijoje terapijos metu Lukui taikytus bandomuosius įtvarų modelius“, – dalijasi Luko mama.

Ji priduria, kad gydytojas greitai suprato, ką reikia daryti, ir nurodė šeimai pasigaminti kompensuojamus kojų įtvarus. Moteris pasakoja, kad pirmosios įtvarų versijos gamybos metu su ortopedu - techniku Roku Ulozu teko susitikti ne vieną kartą. Pagamintą pirmąją įtvarų versiją šeima nuvežė į Varšuvą, kur patvirtino, kad jie yra kokybiški, tiesiog reikia patobulinti kelis dalykus.

„Grįžome pas tą patį ortopedą techniką, viską papasakojome, ir jis viską pakoregavo, kad išeitų tinkamas variantas. Dabar aš galiu drąsiai sakyti, kad mes turim idealų įtvarų variantą“, – sako ji.

G. Šopaitė-Šilinskienė sako, kad AB „Ortopedijos technika“ buvo pirmoji vieta Lietuvoje, kurioje buvo vadovaujamasi visomis rekomendacijomis iš užsienio – dėl to dabar jau net plika akimi galima matyti Luko kojų pagerėjimą.

Įtvarai
Įtvarai
© Organizatorių nuotr.

Ortopedas - technikas Rokas Ulozas savo ruožtu irgi buvo nustebęs, kad pacientas kreipėsi tik dabar, nes „kuo anksčiau pradedama reabilitacija, tuo geresnių rezultatų galima pasiekti. Mūsų įmonė jau daug metų gamina tokio tipo įtvarus. Gaila, kad informacija ne visada pasiekia tuos, kuriems tokie įtvarai be galo reikalingi“.

Be įtvarų – nei žingsnio

Šie specialūs įtvarai išlaiko kojytes taisyklingoje anatominėje padėtyje, nes daugumos sergančiųjų cerebriniu paralyžiumi pėdos yra linkusios dėl didelės spastikos (raumenų įtampos) deformuotis ir krypti.

Įtvarai imobilizuoja pėdas ir blauzdas (jie prasideda nuo pirštų galiukų ir tęsiasi iki vidinio kelių linkio) ir padeda užkirsti kelią raiščių ir sausgyslių trumpėjimui, kontraktūroms, kurių vėliau jokiomis mankštomis pašalinti jau nebeįmanoma. Pasak Luko mamos, iki tol kitų įstaigų pasiūlyti metodai buvo ganėtinai drastiški: raiščius ilginti chirurginiu būdu. Tačiau, G.Šopaitės-Šilinskienės teigimu, tai problemos neišsprendžia, mat po kurio laiko raumenų spastika vėl sukeltų neigiamas pasekmes.

Ortopedas technikas Rokas Ulozas
Ortopedas technikas Rokas Ulozas
© Organizatorių nuotr.

„Su įtvarais sūnaus kojytės yra taisyklingoje padėtyje: mes sportuojam, mankštinam jį. Prilaikomas jis gali savarankiškai pastovėti, žengti kelis žingsnius. O tai – tik pati pradžia, kadangi pirmąją įtvarų porą Lukui uždėjome sausio mėnesį“, – apie vaiko pažangą kalba jo mama.

Su įtvarais Lukas kasdien praleidžia visą dieną, mažiausiai 8 val. – juos nusiima tik tada, kai miega ir maudosi. Jie padeda ne tik vaikščioti ir judėti, bet ir išlaikyti kuo taisyklingesnę laikyseną.

Užsakymo nr.: PT_81975249

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(11 žmonių įvertino)
4.1818

„Iki“ saugaus apsipirkimo taisyklės: kokios priemonės labiausiai sumažina riziką (38)

Dėl karantino mokomės ir dirbame iš namų bei apribojome visus nebūtinus socialinius kontaktus....

Lietuviai sukūrė išmanią apyrankę, kuri gali išgelbėti gyvybes (24)

Lietuviai mokslininkai kūrėjai nesiliauja stebinę pasaulį. Vienas tokių pavyzdžių –...

Gydytoja dietologė apie klinikinę mitybą: metas suprasti, kad kelias dienas nevalgantis pacientas nėra „nieko tokio“

Gydytojai dietologai dažniausiai siejami su nutukimo gydymu, dėl šios priežasties lieka nematoma...

Šeimos gydytoja: judėjimas padeda pagerinti ne tik fizinę, bet ir psichologinę būseną (9)

Dėl pandemijos žmonės buvo priversti apleisti sporto klubus ir grupines treniruotes, tačiau...

Onkologai: sunku rasti vėžiu sergantį pacientą, kurio nekamuotų mitybos nepakankamumas (11)

Onkologiniai pacientai vartoja medikamentus, jiems taikomi įvairūs gydymo metodai, tokie kaip...

Top naujienos

Paulius Saudargas: o kodėl mes turėtume visada sutarti su koalicijos partneriais? (16)

Seimo vicepirmininkas krikdemas Paulius Saudargas sako nematąs reikalo sutarti su koalicijos...

Rudzkis: pandemija gali iššaukti grandininę reakciją, kuri nuves iki pasaulinės krizės (11)

Šio metu vyraujanti ekonominės politikos ideologija yra pasikeitusi – nebe ta, kuri buvo per...

Baisų sapną primenantis scenarijus: kaip atrodys pasaulis, jei Amerika paliks NATO (1)

Amerikai pasitraukus europiečiams vieniems gintis būtų sunku. Štai įsivaizduojamas 2024–ųjų...

„Snaigės“ vadovas Sologubas apie pandemiją: didžiausios galimybės atsiranda, kai nėra stabilumo (1)

Verslo pasauliui pandemija neleido užmigti: įmonių vadovai turėjo greitai suktis ir priimti...

Gydytojas patarė, kaip išsaugoti atmintį iki senatvės – tai daug lengviau nei galvojate (5)

Viena iš didžiausių baimių pasenti yra susijusi su atminties netekimu ar aštraus proto praradimu....

Navalną Maskvoje jau sulaikė pareigūnai: aš nieko nebijau, viskas sufabrikuota Vnukovo oro uoste tęsiasi areštai, atnaujinta 21.11 (2272)

Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas sekmadienio vakarą grįžo į Maskvą iš Vokietijos. Oro uoste...

Veiksmingos priemonės batams, mažinančios tikimybę paslysti (3)

Kažin ar atsirastų žmogus, kuriam patiktų slidinėti ir griuvinėti ant ledo. Neverta nė sakyti,...

Pakeltos lysvės – kaip jau dabar teisingai planuoti derlių

Renata Ničajienė , „Sezoninės virtuvės“ tinklaraščio autorė sako, kad žiemą galima...

„Tamsiais“ asmenybės bruožais pasižymintys žmonės į pandemiją reaguoja kitaip: kai kurie net džiaugiasi (4)

Nors pastaruosius kelerius mėnesius visi išgyvenome tą pačią pandemiją, visgi į jos atneštas...

„Bloomberg“: ECB nebėra patikimas pinigų mechanizmas vyriausybėms (1)

Euro zonos pinigų politika subsidijuoja finansų pramonę tokiu mastu, kad nacionaliniams centriniams...