Internete ne viskas yra tikra ir saugu. Kartais užtenka laiško ar skambučio, jog sukčiai pasiektų tai, ko nori – jūsų pinigus. Pasinaudodami spaudimu, skubinimu ir gan įtikinamomis aplinkybėmis nejučia galite patikėti ir pervesti prašomą pinigų sumą ne tam, kam galvojate, jie keliauja. Arba atskleisti duomenis, kurie palengvins sukčiams darbą – įsilaužimą į jūsų paskyras.
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
© Shutterstock

Pašnekovai įvardijo keturias pagrindines apgaules, kurias sukčiai naudoja, siekdami išvilioti jūsų pinigus. Tai skambučiai, laiškai, pasiūlymai investuoti bei neegzistuojančios internetinės parduotuvės, skelbimai. Aptarkime kiekvieną iš šių schemų.

Lietuvos paštas: „naudojami papildomi psichologinio spaudimo veiksniai“

Labai populiarus, visame pasaulyje paplitęs bei kasmet bendrovėms šimtamilijoninius nuostolius sukeliantis sukčiavimo būdas – laiškai su tiksliu nurodymu atlikti mokėjimo pavedimą, pasisavinus direktoriaus tapatybę.

Tačiau ši apgavystė nėra pavojinga tik bendrovėms. Sukčiai neretai taikosi ir į pavienius gyventojus bei siunčia jiems laiškus su panašiu turiniu – su nurodymais atlikti skubius pavedimus ar nurodyti asmens, prisijungimo duomenis.

Lietuvos paštas teigia, jog iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti keista, kad kas nors gali taip lengvai apsigauti ir atlikti didžiulius (ar mažesnius) mokėjimus, remdamiesi ir patikėdami el. laišku, tačiau reikia turėti mintyje, kad laiškas – tik vienas iš šio sukčiavimo elementų.

Bandant apgauti naudojami ir papildomi psichologinio spaudimo veiksniai – skubinimas, spaudimas. Atlikti tam tikrus veiksmus gali būti raginama pasitelkiant ir teigiamus pažadus – jeigu užduotis bus įvykdyta greitai bei konfidencialiai, darbuotojas sulauks paskatinimo.

„Dažnu atveju, patekus į nerimą keliančią situaciją, sumažėja ar netgi dingsta budrumas, pastabumas. Taip nėra atkreipiamas dėmesys į keistą laiško turinį ar tai, koks tikrasis paštas yra nurodomas po nurodyta netikra pavarde laiško gale. Dažniausiai jis niekaip nėra susijęs su tuo žmogumi ar bendrove, kurios vardu tariamai sukčius rašo“, – teigia pašnekovas.

Skambučiais dar vis gaji sukčiaus apgavystė

Nors apie sukčių skambučius yra kalbama jau labai seniai ir tai kažkam gali pasirodyti pasenę, tačiau, policijos teigimu, šių atvejų dažniausiai vis tiek pasitaiko tarp vyresnio amžiaus žmonių. Sukčiai vis naudoją tą pačią ir seną schemą: skambina ir teigia, jog artimajam nutiko nelaimė – jei nori jam pagelbėti, turi pervesti tam tikrą sumą pinigų.

Policijos teigimu, tai yra antra dažniausia apgavystė, kurią pastaruoju metu tenka tirti nukentėjus žmonėms.

Ne vieną kartą sukčiai naudojo ir SMS žinutes išgauti žmonių asmens duomenis, prisijungimus ar prieidami tiesiogiai prie pinigų banko sąskaitose. Tam kartais, pavyzdžiui, užtenka paspausti nuorodą, kurią tariamai gavote iš banko su prašymu atsinaujinti savo banko programėlę internete. Atsidarę nuorodą ir suvedę savo prisijungimo duomenis, sukčiams atveriate savo banko sąskaitą. Žala kartais būna padaryta negrįžtamai. Kadangi sukčiai greitai persiveda ar išgrynina pinigus.

Investuok – sekantį mėnesį mėgausiesi dvigubu pelnu

Lietuvos bankų ekspertų teigimu pastaruoju metu daugėja investicinio sukčiavimo schemos. Tam, kad sudomintų auką, sukčiai, dažniausiai prisistatantys investavimo bendrovių atstovais, pasiūlo pradėti investuoti nuo santykinai nedidelių sumų, pavyzdžiui, 200 eurų. Bendravimui dažniausiai pasitelkiama „Skype“ programėlė, pokalbis apie investavimą neretai vyksta rusų kalba.

Specialiai sukurtose paskyrose gali būti rodomos suklastotos ataskaitos, iliustruojančios neva labai greitą grąžą, todėl auka raginama investuoti čia ir dabar.

Ne viskas, kas skamba gerai yra gerai, tačiau kartais žmonėms susivilioja tokių pasiūlymų ir pakliūva į sukčių pinkles. Aišku, to žadėto greito pelno taip ir nesulaukia.

Vilioja žemomis kainomis internetinėse parduotuvėse

Ne ką mažiau populiaresnė apgavystė yra neegzistuojančios internetinės parduotuvės ar skelbimai socialiniuose tinkluose.

Sukčiai dažniausiai nurodo gan žemas kainas siūlydami tariamai aukštos kokybės ir žinomų prekės ženklų produktą. Tokiu būdu jie siekia pasipelnyti iš neįtikėtinai mažomis prekių kainomis susigundžiusių gyventojų.

Kartais sukčiai žemas kainas grindžia, jog tai – didysis išpardavimas ar pritaikomos didelės nuolaidos. Apsidžiaugę tokiu pasiūlymu, kartais žmonės praranda budrumą ir nebepastebi detalių. Tai, kad internetinės parduotuvės adresas yra apgaulingas ar nurodyti netikri kontaktai.

Visi pašnekovai pataria stengtis išlaikyti budrumą, kad ir koks gautas pasiūlymas ar daromas spaudimas. Nes naudodamiesi jūsų pažeidžiamumu, sukčiai gali išvilioti nemažas sumas iš jūsų banko sąskaitos. Taip pat priduriama nepasitikėti žmogumi, kuris yra kitame telefono gale. Geriausia visada įsitikinti informacijos patikimumu. Nes kai kada sukčiaus padarytos pasekmės būna negrįžtamos.

Užsakymo nr.: PT_82603325

Sustiprink imunitetą
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
5.0000

Testas: ar atskirsite, kurios iš šių antraščių yra šios naujienos, o kurios - melagienos?

Terminas melagienos ( fake news ) jau kurį laiką yra kartojamas, aiškinamas ir akcentuojamas. Bet...

Praradote kompiuterį? Apsaugokite bent savo duomenis

Ko gero niekas neplanuoja pamesti ar prarasti savo kompiuterio. Bet vis dėl to, kartais taip...

„Snapchat“: pranykstančios nuotraukos, lipdukai ir pavojai. Kaip išlikti saugiam?

„ Snapchat “ socialiniam tinklui – jau beveik dešimt metų. Programėlė, sukurta vartotojų...

Programėlės vaikų telefonuose, kurios gali būti rizikingos (1)

Išmanieji telefonai į vaikų rankas patenka vis anksčiau. Tėvai įrenginius kartais naudoja kaip...

Elektroninės bankininkystės sukčiai ištobulėjo: kaip atskirti netikras bankininkystės svetaines (10)

Dažniausiai kokiu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnu prisistatęs sukčius...

Top naujienos

Konstitucijos ekspertas įspėja: savo pareiškimais Nausėda jau įvarė save į kampą (140)

Prezidentas Gitanas Nausėda susitikimų maratoną su premjerės Ingridos Šimonytės teikiamais...

Alytaus savivaldybė pervedė 188 tūkstančius eurų į sukčių sąskaitą (3)

Alytaus miesto savivaldybės adminsitracija 188 tūkstančius eurų pervedė į sąskaitas...

Karbauskis – apie Jaručio paskyrimą: tai dar ne pabaiga (36)

Tai, kad Seimas ketvirtadienį nusprendė į parlamento pirmininko pavaduotojus paskirti...

Seimas nusprendė dėl 257 eurų išmokos savarankiškai dirbantiems: gaus ne visi, mokės trumpiau (73)

Seimas priėmė Užimtumo ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymų pataisas, kuriomis nuo 2021...

COVID-19 nusineša vis daugiau jaunų žmonių gyvybių: per parą mirė 2 asmenys, nepriklausę jokiai rizikos grupei (280)

Lietuvoje koronavirusinė infekcija kasdien nusineša vis daugiau jaunų žmonių gyvybių....

Šimonytė – apie koronaviruso rekordus: NVSC nepasiruošė antrajai bangai (102)

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) vasarą, kai buvo mažas susirgimų skaičius,...

Susitikimas su Kreiviu: Nausėda domėjosi, ar vėl nesutrukdys verslo interesai (105)

Ketvirtadienį su prezidentu Gitanu Nausėda susitiko Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių...

Druskininkai jau baigė puoštis: žada sniegą, lazerius, garso ir šviesų dronus

Druskininkuose jau kvepia Kalėdomis – beveik mėnesį trukę kurorto puošybos darbai baigti, šį...

Airių ministras: prekybos po „Brexit“ susitarimas su JK įmanomas artimiausiomis dienomis

Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės prekybos susitarimas gali būti pasiektas...