Instagram“ – jau daugiau nei milijardą vartotojų turintis socialinis tinklas. Nors Lietuvoje vis dar karaliauja „Facebook“, ieškodami vaizdų, o ne tekstų, vartotojai noriai keliauja ir į Instagramą. Net 70% 15-24 m. amžiaus žmonių naudojasi šia platforma – žiūri kitų vartotojų įkeltas nuotraukas ir vaizdo įrašus bei dalinasi savaisiais.
Kodėl ir kaip išsitrinti savo „Instagram“ paskyrą
Kodėl ir kaip išsitrinti savo „Instagram“ paskyrą
© Organizatorių nuotr.

Specialistai įspėja – neatsakingas socialinių tinklų naudojimas gali turėti neigiamos įtakos tiek jaunesniam, tiek vyresniam vartotojui. Ką mums duoda ir ko iš mūsų pareikalauja instagramas? Kaip juo naudotis saugiau ar, apsisprendus, paskyrą ištrinti?

Laiko vagis

Ar esate susidūrę su pojūčiu, kad vis stinga laiko? Jei šis jausmas jums pažįstamas – esate ne vienas. Didelis tempas darbe ir buities rūpesčiai slegia daugumos pečius. Vis dėlto, verta atidžiau peržiūrėti dienotvarkę, kad žinotume, kur išbarstome savo minutes.

Būtų puiku, jei 24 valandų paroje 8 valandas skirtume darbui, o dar 8 – miegui. Dalis likusio laiko atitenka kelionei į darbą, valgymui bei įvairiems įsipareigojimams, tačiau kitas valandas galime išnaudoti laisvai.

Čia ir turėtų įsiterpti kokybiškas poilsis, bendravimas, hobiai. Sklando pojūtis, kad tam galime skirti vis mažiau laiko ir net laisvos valandos prabėga skuboje – to kaltininkai gali būti ekranai.

„Pastebėjau, kad tai suvalgo daugybę mano laiko” – pasakoja Žilvinas Butkevičius, „YouTube“ pasidalinęs įrašu „Kodėl ištryniau Facebook ir Instagram“. Viena priežasčių, paskatinusi vyrą atsisakyti socialinių tinklų telefone – būtent laiko trūkumas. „Pastebėjau, kad <...> mažiau laiko praleidžiu su savo šeima, mažiau laiko praleidžiu su savo žmona, kai vaikai ateina pažaisti su manim, aš sulindęs į telefoną“ – taip atrodė Žilvino gyvenimas prieš sumažinant socialinių tinklų vartojimą.

Žinoma, socialiniai tinklai gali pasitarnauti bendravimui ar informacijos rinkimui. Jie gali suartinti žmones, fiziškai ar socialiai esančius toli: padėti išlaikyti ryšį su toli gyvenančiais artimaisiais, bendrauti su žmonėmis, turinčiais panašių tikslų ar leisti pirmiems išgirsti, kuo turi pasidalinti žinomi žmonės. Jei socialiniuose tinkluose gauname naudą ir jie neatima paskutinių laisvų minučių – programėlės gali būti geras pagalbininkas.

Interneto duomenis tyrinėjantys „SimilarWeb“ nustatė, kad vidutinis „Instagram“ vartotojas platformoje praleidžia 53 min per dieną, o tai – daugiau nei 6 valandos per savaitę. Kadangi socialinius tinklus dažnai naudojame impulsyviai ir ne visada esame susitelkę ties tuo, ką ten veikiame, tikėtina, kad įsivaizduojame juose praleidžiantys mažiau, nei iš tiesų. Pastikrinti padeda programėlės, tokios kaip „Moment“.

Jei socialiniuose tinkluose praleidžiate daugiau laiko, nei norėtųsi, pasinaudokite galimybe nuo „Instagram“ pailsėti paskyrą laikinai išjungdami ar ištrindami visam laikui.

Susikaupimo priešas

Dauguma įrašų socialiniuose tinkluose informaciją pateikia nedideliais gabalėliais. 280 ženklų „Twitter“ žinutės, nuotraukos Instagrame ar nesibaigiantis labai trumpų vaizdo įrašų srautas „TikTok“ pratina mus prie mažos apimties turinio. Nors tai savaime nėra blogai, toks informacijos vartojimas turi ir neigiamų pasekmių – darosi sunkiau susitelkti ilgesniam laiko tarpui, skaityti ilgesnius tekstus.

Kaltinti savęs dėl to nereikėtų – nors už tai, kaip leidžia savo laiką ir kaip naudoja socialinius tinklus, yra atsakingas pats vartotojas, jų kūrėjai deda didžiules pastangas, kad ten užsibūtumėte kuo daugiau. Vartojimo – įskaitant ir žalingą vartojimą – augimas šioms įmonėms – gyvybiškai svarbus, nes daugiau praleisto laiko reiškia daugiau pinigų, gaunamų už reklamą. Kadangi paskyrą atsidaryti galime nemokamai, reklama – pagrindinis šių įmonių pajamų šaltinis.

Kad pamatytumėte daugiau reklamos, turite ne tik daugiau laiko praleisti socialiniuose tinkluose, bet ir nuolat ten grįžti. Tai pasiekti padeda įvairūs socialinių tinklų elementai, tokie kaip pranešimai, pasiūlymai, informuojantys, ką praleidote, kol nesinaudojote socialiniais tinklais, bei ženkliukai prie programėlių, pranešantys, kad jūsų laukia kažkas naujo (taip sužadinamas jūsų smalsumas). Siūlome naudotis socialinių tinklų bei išmaniojo nustatymais, kad gautumėte tik tuos pranešimus, kurie jums išties svarbūs.

Kenkia psichikos sveikatai

Ypač daug susirūpinimo ekspertams kelia socialinių tinklų poveikis suaugusiųjų ir ypač paauglių psichikos sveikatai. Manoma, kad nušlifuotos istorijos ir patobulintos nuotraukos, kuriomis dalinamasi „Instagram“, veikia mūsų savivertę. Socialiniai tinklai gali sukelti pojūtį, kad praleidžiame daug svarbių renginių ir pramogų, gyvename nuobodesnį ir niūresnį gyvenimą, nei kiti.

Nors pop pasaulio žvaigždės dažnai tampa paauglių herojais, galimybė juos sekti socialiniuose tinkluose kuria iliuziją, kad žinome, kaip šie žmonės iš tiesų gyvena. Kadangi „Instagram“ jau tapo galingu rinkodaros įrankiu, tikėtina, kad populiarių žmonių žinutės – kruopščiai suformuluotos ir skirtos transliuoti sekėjams tam tikrą pasirinktą viziją, kuri gali būti labai nutolusi nuo kasdienio asmeninio gyvenimo. Užmiršę tai, rizikuojame nepastebėti, kokie interesai skatina pateikti nerealistišką pasaulio vaizdą. Lyginimasis su tokiu vaizdu gali turėti įtakos nuotaikai ir savęs vertinimui. „Pozityvių vaizdų srautas tave tiek užbombarduoja, kad pradedi jaustis kaltas, kad kažko nedarai, daugiau nedirbi“ – pasakoja youtuberis Žilvinas.

Tiesa, socialinius tinklus yra ir už ką pagirti – „Instagram“ ėmėsi žingsnių neigiamiems poveikiams sumažinti. Šiame socialiniame tinkle vartotojams neberodoma, kiek širdelių (angl. likes) sulaukė konkretus įrašas. Taip mažiau akcentuojamas įvertinimų skaičius ir tai gali padėti mažiau lyginti savo įrašus (o kartu ir save) su kitais tinklo vartotojais.

Taip pat, skirtingai nei kituose tinkluose, peržiūrėjus visą naują turinį, pasirodžiusį per paskutines dvi dienas, „Instagram“ vartotojas apie tai informuojamas „You're All Caught Up” (liet. prisivijai) žinute. Kartais ši žinutė tarsi pabudina mus iš virtualaus sapno ir primena, kad naršydami tinkle toliau matysime senesnius įrašus ar net tai, ką jau esame matę.

Nepaisant to, „Instagram“ dizaine išlieka daugybė kitų elementų, subtiliai keičiančių mūsų elgesį socialiniam tinklui tinkama linkme. Pavyzdžiui, pranešimas, kad žmogus, kuriam siuntėte žinutę, jau ją matė, skirtas ne tik jūsų patogumui, bet ir paskatinti atrašyti (ir taip praleisti daugiau laiko socialiname tinkle). Tyrinėjant abipusiškumo (angl. social reciprocity) reiškinį pastebėta, kad žmonės yra linkę atsakyti, kai į juos kreipiamasi, o „seen“ pranešimas nuotolinę komunikaciją tiesiog iškloja ant stalo – jums pranešama, kad pašnekovas žinutę matė, jis žino, kad jūs tai matote, todėl gali jausti spaudimą kuo greičiau atsakyti. To ir laukia „Instagram“.

Dopaminas (cheminė medžiaga) išsiskiria žmogui patiriant pasitenkinimo jausmą. Tai svarbus kūno signalas, skatinantis kartoti patirtis, kurios mums atrodo teigiamos. Ir nors vis daugiau kalbama apie „dopamino dietas“, leidžiančias pailsėti nuo stimuliacijos ir pertvarkyti savo įpročius, socialiniai tinklai nuolat mus atakuoja dopamino fejerverkais ir taip formuoja pageidaujamą elgesį. Šie psichologiniai mechanizmai žinomi seniai, jais taip pat naudojasi lošimų automatų kūrėjai ir kazino savininkai. Lygiai kaip žaidžiant lošimų automatais, socialiniuose tinkluose pasitaiko džiuginančių patirčių, kurių, dėl išskiriamo dopamino, grįžtame ieškoti vėl ir vėl.

Visi šie socialinių tinklų bruožai nėra piktybiškai kenkėjiška veikla – tai tiesiog šių tinklų verslo modelio pasekmė. Vadinamojoje „dėmesio ekonomikoje“ žmonių laikas ir dėmesys – dar vienas išteklius. Svarbu nepamiršti, kad patys turime ribotą jo kiekį ir naudodami jį ne ten, kur mums patiems naudingiausia, pralaimime ir tolstame nuo sveiko ir subalansuoto gyvenimo būdo.

Jei tai, kaip naudojate „Instagram“, jūsų netenkina, pateikiame žingsnius, kuriais sekdami galėsite laikinai išjungti ar ištrinti savo paskyrą.

Paskyros laikinas išjungimas:

1. Prisijunkite prie socialinio tinklo naršyklėje savo telefone ar kompiuteryje (paskyros išjungti naudojantis programėle nepavyks);

2. Spauskite mygtuką „Edit profile“ (liet. redaguoti paskyrą):

Kodėl ir kaip išsitrinti savo „Instagram“ paskyrą
Kodėl ir kaip išsitrinti savo „Instagram“ paskyrą
© Organizatorių nuotr.

3. Patekę į šią puslapio skiltį apačioje rasite nuorodą, pavadintą „Temporarily disable my account“ (liet. laikinai išjungti mano paskyrą):

Kodėl ir kaip išsitrinti savo „Instagram“ paskyrą
Kodėl ir kaip išsitrinti savo „Instagram“ paskyrą
© Organizatorių nuotr.

4. Iš sąrašo pasirinkite priežastį, kodėl norite laikinai išjungti paskyrą bei įveskite slaptažodį:

Kodėl ir kaip išsitrinti savo „Instagram“ paskyrą
Kodėl ir kaip išsitrinti savo „Instagram“ paskyrą
© Organizatorių nuotr.

5. Patvirtinkite mygtuku „Temporarily Disable Account“ apačioje (liet. „laikinai išjungti paskyrą“).

Paskyrą laikinai išjungus, ji nebus matoma kitiems „Instagram“ vartotojams. Norėdami vėl naudotis socialiniu tinklu, ją susigrąžinsite tiesiog vėl prisijungdami.

Paskyros ištrynimas visam laikui:

1. Prisijunkite prie „Instagram“ naršyklėje savo telefone ar kompiuteryje.

2. Sekite šia nuoroda.

3. Iš sąrašo pasirinkite priežastį, kodėl norite ištrinti savo paskyrą:

Kodėl ir kaip išsitrinti savo „Instagram“ paskyrą
Kodėl ir kaip išsitrinti savo „Instagram“ paskyrą
© Organizatorių nuotr.

4. Pasirinkus priežastį, atsiras laukas įvesti slaptažodį. Jį įvedę, patvirtinkite savo apsisprendimą mygtuku „Permanently delete my account“ (liet. „visam laikui ištrinti mano paskyrą“).

Ištrynus paskyrą, prisijungti naudodami savo vartotojo vardą nebegalėsite. Jo taip pat negalėsite pridėti prie naujos paskyros, jei ją susikurtumėte. Visi jūsų duomenys bus pašalinti iš socialinio tinklo per 30 dienų. Praėjus 90 dienų nuo ištrynimo, „Instagram“ neturėtų likti jokių jūsų paskyros pėdsakų. Tiesa, tam tikri duomenys gali būti saugomi serveriuose neribotą laiką. Apie tai galite sužinoti socialinio tinklo duomenų politikos puslapyje (informacija prieinama lietuvių kalba).

Užsakymo nr.: PT_85345301

Projektas „Sustiprink Imunitetą“
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(8 žmonės įvertino)
3.8750

Testas: ar atskirsite, kurios iš šių antraščių yra šios naujienos, o kurios - melagienos?

Terminas melagienos ( fake news ) jau kurį laiką yra kartojamas, aiškinamas ir akcentuojamas. Bet...

Praradote kompiuterį? Apsaugokite bent savo duomenis

Ko gero niekas neplanuoja pamesti ar prarasti savo kompiuterio. Bet vis dėl to, kartais taip...

„Snapchat“: pranykstančios nuotraukos, lipdukai ir pavojai. Kaip išlikti saugiam?

„ Snapchat “ socialiniam tinklui – jau beveik dešimt metų. Programėlė, sukurta vartotojų...

Programėlės vaikų telefonuose, kurios gali būti rizikingos (1)

Išmanieji telefonai į vaikų rankas patenka vis anksčiau. Tėvai įrenginius kartais naudoja kaip...

Elektroninės bankininkystės sukčiai ištobulėjo: kaip atskirti netikras bankininkystės svetaines (10)

Dažniausiai kokiu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnu prisistatęs sukčius...

Top naujienos

Rekordiniai 442 koronaviruso atvejai ir dar viena mirtis: daugėja susirgimų Vilniuje, liepsnoja ugdymo įstaigos papildyta (401)

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) spalio 23 d. 9 val. duomenimis patvirtintų ligos...

Orijus Gasanovas: nustokite smerkti keliaujančius – svetur mažiau susirgimų ir saugiau nei Lietuvoje (7)

Socialiniuose tinkluose kyla vis didesnė pykčio banga, kad Lietuvoje koronavirusas plinta, o kai...

Žygimantas Mauricas: diržus gali tekti veržtis kitų metų antrąjį pusmetį papildyta Finansų ministerijos komentaru (251)

Koronaviruso banga lapkritį ir gruodį neturėtų labai pakenkti Lietuvos „ekonominiam...

Pakartotinį karantiną pirmoji pasaulyje įvedusi šalis: rezultatai akivaizdūs (15)

Praėjus savaitei po to, kai Izraelis ėmė švelninti antrojo karantino ribojimus, infekcijų...

Šapoka: ilguoju laikotarpiu mūsų laukia kainų augimo rizika

Atsakinga pastarųjų ketverių metų valstybės fiskalinė politika leido Lietuvai tinkamai reaguoti...

Armonaitė ir Karbauskis susirėmė dėl popiežiaus Pranciškaus citatos (638)

Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos...

Gydytojas Badaras įspėjo: užtenka vieno karto ir trečdalis šiai medžiagai tampa priklausomi (30)

Tyrimų duomenimis, Lietuvoje rūko kas ketvirtas žmogus. Šiuo metu Pasaulio sveikatos organizacija...

Motyvacijos ir kontakto stokoję žalgiriečiai prisiminė „rėkiantį žmogų“ (22)

Rekordinė šio sezono atmosfera nepadėjo. Nepaisant sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos...

Vakarėlis baigtas: po žiniasklaidoje pasklidusių vaizdų Švedija įveda ribojimą (105)

Švedija apribos naktinių klubų lankytojų skaičių iki 50-ies, po to, kai žiniasklaidoje...

Psichologė: psichosomatika mums kerta per silpniausias vietas

„Kai žmogus junta nemalonius fizinius pojūčius kurioje nors kūno dalyje ir tam nėra jokio...