Lietuvoje per 2018 m. užfiksuoti 53 183 kibernetiniai saugumo incidentai. Šis skaičius nežymiai mažesnis nei 2017 m., tačiau pastebimai, 41 proc., išaugo sudėtingų atakų skaičius, rodo Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) prie Krašto apsaugos ministerijos parengta ataskaita. Apžvelkime, kokia situacija yra Lietuvoje: didžiausios internetinės apgavystės, kodėl tai vyksta ir kaip apsisaugoti.
Asociatyvi nuotr.
© Shutterstock

Pasak IT inžinerijos eksperto Ramūno Liuberto, šiuolaikiniai vartotojai yra nuolat prisijungę prie interneto, juos supa galybė išmaniųjų įrenginių, tad jiems būtina visapusiška apsauga internete.

„Jei kalbame apie antivirusines programas, baziniai saugumo sprendimai apsaugo nuo kompiuterinių virusų, šnipinėjimo programų ir įsilaužimų – tai yra kibernetinio saugumo pagrindas. Tačiau prieš dešimt metų per nešiojamas laikmenas plitusius virusus jau seniai išstūmė internetu plintančios grėsmės, kurioms pasitelkiami nauji metodai ir išnaudojamos visai kitos saugumo spragos, tad pažangūs apsaugos sprendimai yra šiuolaikinio vartotojo prioritetas“, – komentuoja R. Liubertas.

Fiktyvios nuorodos

Apsipirkimas el. parduotuvėse tapo tokiu įprastu dalyku, kad tam nebeskiriame ypatingo dėmesio. Pasak eksperto, praradę budrumą galime užkibti ant sukčių kabliuko: internete apstu fiktyvių el. parduotuvių, skirtų išvilioti vartotojų pinigus ir apkrėsti įrenginius kenksmingomis programomis.

„Saugesniam apsipirkimui internete rekomenduojama naudoti visapusiškos apsaugos sprendimus, kurie užtikrina el. mokėjimų ir naršyklės ryšio apsaugą, taip pat atpažįsta kenksmingas interneto svetaines ir įspėja vartotoją“, – pataria R. Liubertas.

Sukčiavimo atakos (angl. “Phishing”) yra populiarus būdas išvilioti vartotojų duomenis ir pinigus. Pastaruoju metu žiniasklaidoje vis dažniau skelbiama apie SMS žinutėmis platinamas kenksmingas nuorodas, vedančias į fiktyvią banko svetainę, kur vartotojui suvedus prisijungimo duomenis sukuriama nauja Smart ID paskyra, ir tokiu būdu sukčiai pasisavina nemenkas pinigų sumas.

Saugumo specialistai pataria būti budriems ir nespausti nuorodų, pateikiamų trumposiose žinutėse ar el. laiškuose, net jei jie siunčiami iš neva oficialių šaltinių. Gavus tokią informaciją apie iš pirmo žvilgsnio atrodantį svarbų pranešimą ar būtinus pakeitimus vartotojo paskyroje, rekomenduojama pirmiausia pasitikrinti savo el. bankininkystės paskyroje, ar tokį pranešimą iš tikrųjų gavote. Joks bankas nesiunčia pranešimų su nuorodomis, kuriose ragintų prisijungti prie savo paskyros ar suvesti prisijungimo duomenis.

Taip pat rekomenduojama rinktis pažangius saugumo sprendimus, kurie atpažįsta sukčiavimo atakas ir neleidžia vartotojams patekti į kenksmingas svetaines: šiuo konkrečiu atveju pažangi antivirusinė programa identifikuotų SMS žinutę kaip kenksmingą, taip pat spaudžiant nuorodą perspėtų vartotoją apie potencialiai kenksmingą svetainę.

Gamyklinės duomenų apsaugos jau seniai nebepakanka – būtina rinktis interneto apsaugos sprendimus tiek kompiuteriams, tiek išmaniesiems telefonams. Pastarųjų apsauga yra itin aktuali, nes vis daugiau vartotojų naudojasi mobiliąja bankininkyste, telefone tikrina el. paštą, apsipirkinėja ir atlieka daugybę kitų svarbių operacijų.

Internetinės parduotuvės ir apgaulingos nuolaidos

„Dauguma pirkėjų yra linkę rizikuoti radus patrauklų pasiūlymą ir prekes įsigyti nesaugiose parduotuvėse ar nepatikimose elektroninėse svetainėse“, – teigia R. Liubertas.

Neretai užsienyje veikiančios elektroninės parduotuvės, siūlančios ypatingai dideles nuolaidas, gali užkrėsti vartotojo kompiuterį kenkėjiškomis programomis arba pasisavinti pirkėjo elektroninės bankininkystės duomenis, vykdant sukčiavimo apsimetant (angl. “Phishing”) atakas.

Jeigu svetainės adresas atrodo įtartinas, o URL atpažįstamas kaip nepatikimas - reikėtų sunerimti. Internetiniai sukčiai gali imituoti žinomų parduotuvių, tokių kaip „Amazon“ arba „Ali Express“ svetainių adresus, naudojant itin panašius pavadinimus.

Toks sukčiavimas apsimetant yra skirtas išvilioti budrumą praradusių pirkėjų duomenis. Itin didelės nuolaidos taip pat gali rodyti, jog svetainė yra nepatikima. Prieš pateikiant savo elektroninės bankininkystės duomenis įsitikinkite, kad svetainė naudoja saugius ir duomenis šifruojančius HTTPS protokolus, kurie šifruoja ir saugiai perduoda jūsų duomenis iš internetinės naršyklės į banko puslapį.

Jeigu dažnai perkate internetu, arba esate linkę pasinaudoti akcijų metu teikiamais pasiūlymais, rinkitės interneto apsaugą su el. mokėjimų ir naršyklės ryšio apsauga. Kuriant savo paskyras el. parduotuvėse naudokite sudėtingus slaptažodžius, o esant galimybei įgalinkite dviejų veiksnių identifikavimo metodą savo įrenginiuose ir programėlėse.

Užsakymo nr.: PT_82727061

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(3 žmonės įvertino)
5.0000

Kaip žinoti, kad informacija internete yra tikra?

Internete yra visko. Didžioji dalis informacijos yra gan paprastai pasiekiama kiekvienam žmogui....

Kaip priešiškos valstybės naudoja internetą skleisti propagandai (4)

Internetas atidarė sienas. Anksčiau, norėdamas paskelbti informaciją kitoje valstybėje, turėjai...

Kibernetinio saugumo ekspertas: vaikų internete, kaip ir gatvėje, visai vienų palikti nevalia

Dešimt metų kibernetinio saugumo srityje dirbantis Vilius Benetis yra ir trijų vaikų iki...

Trys auksinės IT eksperto taisyklės tėvams, ir mažyliai bus saugesni internete

IT srityje 10 metų dirbantis Giedrius Giedraitis, auginantis du 7 ir 4 metų amžiaus vaikus, sako...

Sekstingo pavojai: atsiųsk man savo nuotrauką, pažadu niekam nerodyti

„Man labai patinka tavo kūnas, norėčiau pamatyti daugiau jo nuogo. Ar galėtum dabar...

Top naujienos

Kaip lietuvis ruošiasi transformuoti didžiųjų iššūkių drebinamą NATO?

Būrio vadas, vieno didžiausio tarptautinio banko viceprezidentas, viceministras, o dabar vienas...

Lietuviai atsakė, kokį nekilnojamo turto mokestį mokėtų (26)

Gyventojai sako nepritariantys visuotiniam nekilnojamo turto (NT) mokesčio įvedimui ir tikina, kad...

Artinasi žiema: jau šią savaitę prasidės orų permainos (22)

Pirmadienio dieną Lietuva pateks į šiltąjį ciklono sektorių. Padangė išliks debesuota, tik...

Vertingi Sujetos patarimai mitybai: jais pasinaudoję būsite kur kas sveikesni (1)

Jeigu žmogus per visą parą negali surasti nei vienos valandos sportui – kažkas tikrai yra labai...

Sunkios ligos kamuojamas Jurgis atsidūrė beviltiškoje padėtyje: nežinau, ką man reiks pasakyti savo dukrai (172)

„Laivas skęsta, bet mane išmetė pirmąjį“, – laidoje „ DELFI diena “ sakė cukriniu...

Justinas Jarutis – atvirai apie alkoholio sukeltas bėdas ir psichologo pagalbą: po visko man būdavo žiauriai gėda

Dainininkas, roko grupės „ Freaks on Floor“ lyderis Justinas Jarutis džiaugiasi sėkminga...

Macronas ir Merkel įtraukti į naują šaltąjį karą (2)

„Technologinis suverenumas“ yra vienas iš šiais laikais madingesnių terminų, reiškiantis...

Šis pasaulio pabaigos lėktuvas turėjo atlaikyti net atominę ataką, tačiau jį pražudė – paukštis (3)

Štai kaip atrodo tikrų tikriausia gėda. JAV laivyno vadinamasis pasaulio pabaigos lėktuvas, esą,...

Kiek degalų per valandą sunaudodavo sovietiniai traktoriai (10)

Daugelis prisiekusių automobilistų, prisimindami gūdų sovietmetį, būtinai atkreipia dėmesį į...

3 priežastys, kodėl visada reikia išskalbti naujus drabužius

Iš parduotuvės parsinešėte naują suknelę, kelnes ar apatinį trikotažą. Nepatingėkite prieš...