Šių metų rugsėjo mėnesį JAV Čarlstono policija pranešė, kad Pietų Karolinos valstijoje aptiko 11 metų berniuką, pasiklydusį daugiau nei 300 km nuo namų. Paėmęs brolio automobilį vaikas nusprendė nuvažiuoti susitikti su vyru, su kuriuo jis susipažino socialiniame tinkle „Snapchat“. Laimei, kelyje pradėjo strigti tėčio planšetėje esanti GPS navigacija ir pasiklydęs berniukas kreipėsi pagalbos į sutiktus policijos pareigūnus. Kad panašios istorijos nenutiktų, tėvai neturėtų išleisti vaikų į virtualų gyvenimą be būtinų pamokų.
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
© Shutterstock

Kaip nuo mažų dienų tėvai vaikus moko saugiai pereiti gatvę, lygiai taip pat jie turėtų ruošti savo vaikus naudotis internetu. Kibernetinio saugumo ekspertas Giedrius Meškauskas teigia, kad savaime internetas nėra nei saugus, nei nesaugus.

„Tai lyg gatvė, kuri pati yra nei saugi, nei nesaugi. Tiesiog nuo pat mažų dienų esame tėvų mokomi, kaip saugiai pereiti gatvę ar elgtis šalia jos. Vėliau su eismo taisyklėmis susipažįstame darželyje ir mokykloje. Be to, eismo saugumui sukurti kelio ženklai, pastatyti šviesoforai, o nesilaikantiems taisyklių – skiriamos baudos. Įsivaizduokime, kas nutiktų, jei vaikus eiti per gatvę paleistume jiems nieko nepaaiškinę“, – retoriškai klausia kibernetinio saugumo specialistas.

Pasak jo, dvi didžiausios klaidos, kurias gali daryti tėvai, – nieko nedaryti arba per daug vaikus gąsdinti.

Atkreipti dėmesį į socialinių tinklų privatumo parametrus

„Jei vaikui aiškinsi, kad internete yra daugybė apsišaukėlių, bet jis internete iki šiol sutiko tik savo gerus draugus, jis tokius tėvų gąsdinimus tiesiog atmes. Todėl svarbu, vaikams paaiškinti apie grėsmes, tačiau per daug negąsdinti“, – kalba G. Meškauskas.

Būtent tvirtas ir atviras ryšys tarp tėvų ir vaikų yra svarbus, kalbant apie internetą ir grėsmes jame.

Kibernetinio saugumo specialistas pataria tėvams ne tik su vaikais kalbėtis apie naudojimąsi internetu, bet ir pasirūpinti tam tikromis apsaugos priemonėmis, pavyzdžiui, programine įranga, leidžiančia valdyti vaiko veiklą internete.

„Taip pat labai svarbu teisingų nustatymų naudojimas tuose socialiniuose tinkluose, kuriuose paskyras susikuria vaikas. Pavyzdžiui, jei vaikas kuriasi socialinio tinklo „Facebook“ paskyrą, reikėtų kartu su vaiku sužiūrėti, kokie privatumo parametrai nustatyti automatiškai, kai kuriuos pakeisti, kad, pavyzdžiui, vaiko talpinamos nuotraukos būtų ne viešos, o prieinamos tik draugams“, – pavyzdžiu dalijasi kibernetinio saugumo ekspertas.

Be to, kartu derėtų vaikui parodyti ir paaiškinti, kaip socialiniame tinkle susikurti grupes, kuriose būtų tik tam tikri draugai (mokyklos, kiemo ir pan.). Skirtingoms grupėms nustatyti skirtingus matomos informacijos lygius. Tai taip pat užkirs kelią pertekliniam informacijos dalijimuisi socialiniuose tinkluose.

„Kalbant apie saugumą internete ir vaikus, nematau jokio skirtumo tarp šeimos ir organizacijos. Tik šiuo atveju vaikai yra kaip darbuotojai, kurie šviečiant ir dalijantis informacija supranta, kokios galimos rizikos“, – palygina G. Meškauskas.

Vis dėlto tik pokalbių su vaikais neužtenka. Tėvai taip pat turėtų pasirūpinti, kad apsaugai internete būtų naudojamos techninės priemonės.

„Kaip įmonėse yra už interneto saugumą atsakingi asmenys, taip ir šeimoje vienas iš tėvų tampa atsakingas, kad būtų užtikrinta kontrolė ir saugumo sprendimai veiktų“, – prideda jis.

Pasak specialisto, trys svarbiausi elementai, vaikui pradėjus naudotis internetu, – švietimas, reikiamų įrankių nustatymas ir tvarkos priežiūra.

Aptarti asmeninių duomenų klausimą

Vaikui pradedant naudotis internetu taip pat labai svarbu aptarti dalijimosi asmeniniais duomenimis klausimą.

„Vaikai nori viską gauti čia ir dabar. Kurdamiesi paskyras jie suveda bet kokią asmeninę informaciją, kad tik galėtų kuo greičiau naudotis paslauga. Galbūt reikėtų aptarti su vaikais, kokį elektroninio pašto adresą jie naudos socialinių tinklų paskyroms, patarti, kad ne visada visus asmeninius duomenis reikėtų suvesti ir jais dalintis“, – kalba G. Meškauskas.

Kartu tėvai turėtų nepamiršti, kad asmeniniais ar šeimos duomenimis vaikai gali pasidalinti ir žaisdami interneto žaidimus. Kokia informacija derėtu dalintis žaidžiant skaitmeninėje erdvėje, taip pat reikėtų aptarti su vaiku.

„Vaikai turi suprasti, kaip nepasigauti kenkėjiškų programų, kaip atsargiai elgtis su reklamomis, įvairiomis nuorodomis, kaip saugoti savo asmeninius duomenis“, – vardijo G. Meškauskas.

Pradėti kalbėti su vaiku apie rizikas internete jam suprantamais žodžiais reikėtų jau nuo tada, kai vaikas tik pradeda naudotis išmaniaisiais įrenginiais. Tėvai vaikui turėtų paaiškinti, kaip išjungti reklamas, kada palaukti, kol jos pasibaigs, arba kodėl nespausti neaiškių nuorodų.

Vis dėlto interneto saugumo specialistas pastebi, kad interneto saugumo klausimais turi pasirūpinti ir patys tėvai.

Šiais metais bendrovės „Samsung“ atliktas saugumo skaitmeninėje erdvėje tyrimas parodė, kad net 78 proc. Baltijos šalių gyventojų visiškai nesirūpina arba labai mažai rūpinasi savo duomenų saugumu internete. Apklausa taip pat atskleidė, kad net 93 proc. Lietuvos gyventojų visiškai nesinaudoja arba naudojasi tik keliais kibernetinio saugumo ekspertų patarimais.

Užsakymo nr.: PT_82490565

Sustiprink imunitetą
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
5.0000

Testas: ar atskirsite, kurios iš šių antraščių yra šios naujienos, o kurios - melagienos?

Terminas melagienos ( fake news ) jau kurį laiką yra kartojamas, aiškinamas ir akcentuojamas. Bet...

Praradote kompiuterį? Apsaugokite bent savo duomenis

Ko gero niekas neplanuoja pamesti ar prarasti savo kompiuterio. Bet vis dėl to, kartais taip...

„Snapchat“: pranykstančios nuotraukos, lipdukai ir pavojai. Kaip išlikti saugiam?

„ Snapchat “ socialiniam tinklui – jau beveik dešimt metų. Programėlė, sukurta vartotojų...

Programėlės vaikų telefonuose, kurios gali būti rizikingos (1)

Išmanieji telefonai į vaikų rankas patenka vis anksčiau. Tėvai įrenginius kartais naudoja kaip...

Elektroninės bankininkystės sukčiai ištobulėjo: kaip atskirti netikras bankininkystės svetaines (10)

Dažniausiai kokiu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnu prisistatęs sukčius...

Top naujienos

Kinų vakcina? Farmacinė chimera, kurios vieni ieško, kiti bijo (115)

Ji yra. Bet jos niekas iki šiol nematė. Cirkuliuoja šen bei ten Europoje vieniems keldama...

Ekspertai apie tai, kas naudingiau: eiti į prastovas, gauti ligos išmokas ar net stoti į bedarbių gretas (71)

Įmonėms skelbiant prastovas, gyventojai teiraujasi ir skaičiuoja, kas jiems naudingiau – eiti į...

Ši žiema Lietuvoje nuo rekordiškai šilčiausios pernykščios skirsis vienu esminiu dalyku: jau aišku, kaip bus su sniegu (30)

Prasidėjusi kalendorinė žiema užklojo Lietuvą negausiu sniegu ir įkvėpė žmonėms tikėjimo,...

Jasikevičius – apie žalias kojines, skambutį Schilleriui ir širdies skausmą dėl Blaževičiaus (45)

Kaip ir buvo galima tikėtis, po keturių beatodairiškos kovos tarp Kauno „Žalgirio“ (5/7) ir...

10 gardžiausių kiaušinienių savaitgalio pusryčiams

Kiaušinienė – populiarus pusryčių maistas visame pasaulyje. Dažniausiai gaminamas...

Iš Vilniaus greitoji iškviesta į Ukmergę: atvykusi medikė nesulaikė ašarų – 35 metų pacientė nesulaukusi pagalbos mirė (917)

„Karščiuojanti pacientė saugiai perduota į rūpestingas infekcinės ligoninės slaugytojų...

Šiauliuose slapta įžiebta Kalėdų eglė: štai ji - tikra miesto pažiba (4)

Šiauliuose pradėjo tvyroti kalėdinė atmosfera – praeivių akis jau džiugina ir švenčių...

Kaip gaminama dirbtinė mėsa, kiek kainuoja ir ką tai reiškia ekologijai

Patraukli naujovė, turinti labai neaiškų potencialą sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių...

Jurga Grigienė | D+

Dalykai, kuriuos astrologai verčiau nutyli: štai kas nutinka didžiausiems skeptikams

Viena populiariausių ir žinomiausių astrologių šalyje Lolita Žukienė atvira – dažnai tenka...

40 tūkst. žmonių apėmęs tyrimas nustatė svarbiausią asmenybės bruožą: tai raktas į laimingą šeimą (1)

Visi norime, kad mūsų šeimyninis gyvenimas būtų kaip įmanoma laimingesnis. Tad dabar...