Lietuva džiaugiasi ir didžiuojasi turėdama išskirtinai greitą internetą viešosiose erdvėse. Bet nors tai suteikia daug komforto, svarbu nepamiršti ir iš to kylančias rizikų. Kaskart prisijungiant prie atviro Wi-Fi taško, kyla rizika nutekėti asmeninei, darbinei, ar kitai jūsų įrenginyje esančiai informacijai.
Atviras Wi-Fi – atviri ir jūsų duomenys
Atviras Wi-Fi – atviri ir jūsų duomenys
© Organizatorių nuotr.

Nemokamas belaidis internetas jau kurį laiką yra tapęs norma viešose vietose, oro uostuose, viešbučiuose ir restoranuose. Šių įstaigų nemokama prieiga prie interneto yra papildoma nauda klientams. Kavinės, tapusios populiaria vieta nuotoliniam darbui, be Wi-Fi jau yra sunkiai įsivaizduojamos.

„Labai dažnai negalvojama apie tai, kur ir kokius įrenginius žmonės naudoja darbo reikalams. Neįvertinamos rizikos, kai prie jautrių sistemų jungiamasi naudojantis viešuoju internetu. Jeigu asmeniniame įrenginyje yra saugoma ir kaupiama jautri įmonės informacija, atsiranda didesnė tikimybė ją sunaikinti ar nutekinti. Tai didina finansinių nuostolių riziką ne tik dėl prarastų duomenų ar pinigų vagysčių, bet ir dėl vykdomos veiklos sutrikdymo,“– perspėja leidinio „Kibernetinis saugumas ir verslas“ bendraautorė, „Kurk Lietuvai“ dalyvė Gabrielė Bilevičiūtė.

Atviras W-iFi tai nemokamas interneto ryšys, kurį galima rasti viešose vietose. Be jau išvardintų vietų, nemokamas belaidis Wi-Fi ryšys gali būti prieinamas prekybos centruose, bibliotekose, mokymosi įstaigose. Angliškai šis interneto ryšys vadinasi Hotspot, o lietuviškai – Viešosios interneto prieigos taškas.

Nors šis ryšys ir yra lengvai prieinamas vartotojams, deja, taip pat lengvai jį pasiekti gali ir piktavališkų kėslų turintys programišiai. Dėl to net ir patikimoje vietoje esantis belaidis ryšys, kelia rizikų įrenginiuose esančiai informacijai.

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba įspėja, kad viešasis internetas nėra saugus, ir išskiria tris pagrindines grėsmes susijusias su nesaugia belaidžio tinklo konfigūracija:

  • Tinklu keliaujančių duomenų perėmimas – įsilaužėliai gali matyti ką veikiate internete, skaityti Jūsų elektroninius laiškus ir perimti slaptažodžius ir t.t.
  • Nesankcionuotas tinklo resursų naudojimas – tretieji asmenys gali naudotis Jūsų tinklu įsilaužimams vykdyti, platinti draudžiamą turinį ar kenkėjišką programinę įrangą, rašyti įžeidžiančius komentarus interneto erdvėje ir kt.
  • Sutrikdyti tinklo veikimą – įsilaužėliai gali palikti jus ar jūsų šeimą be interneto pakeisdami maršrutizatoriaus nustatymus. Tai veda prie materialinių nuostolių pvz. interneto ryšio tiekėjų meistrų iškvietimas.

Viešas internetas nėra saugus todėl, nes juo netrukdomi gali pasinaudoti ir nusikaltėliai, ieškantys prieigos prie jūsų duomenų. Tinklu perduodami duomenys nėra šifruojami tinklo lygmenyje, o jei paprasčiau: prisijungus prie bendro signalo, yra įmanoma pamatyti kitų prisijungusiųjų duomenis, jei naršant nėra naudojamos papildomos priemonės srauto šifravimui.

Nepamirškite, kad duomenų saugumo klausimai yra svarbūs ne tik kompiuteryje, bet ir telefone. Telefonu prisijungus prie viešo Wi-Fi, taip pat esate pavojuje. Todėl jei mieste prireikia išsiųsti svarbius dokumentus, ar atverti savo el. bankininkystės paskyrą, junkitės naudodamiesi savo mobiliuoju internetu.

Jei žinote, kad mobiliaisiais duomenimis pasinaudoti nepavyks, sumažinti riziką galite pasinaudodami antivirusine programėlę. Nors antivirusines įprasta naudoti kompiuteriuose, bet jos taip pat praverčia ir išmaniuosiuose telefonuose ar planšetėse.

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba informuoja, kad tiek mokamų, tiek nemokamų programų yra tikrai nemažai: „McAfee Mobile Security & Lock“, „Eset Mobile Security & Antivirus“, „F-Secure AV TEST“, „Avast Mobile Security“, „Sophos Mobile Security“, „Antivirus PRO Android Security“ ir kt.

Jei nežinote, kokios būtent antivirusinės programėlės jums reikia, patartina atkreipti dėmesį į jų testavimo rezultatus. Tokio tipo tyrimuose nurodomi konkretūs programų testavimo kriterijai, tad galite išsirinkti pagal būtent jums aktualiausių funkcijų įvertinimus. Antivirusinių programų testų rezultatus galite rasti čia.

Didelė dalis internetinių nusikaltimų yra susiję su man-in-the-middle (liet. „žmogus viduryje“) tipo atakomis. Tai slapto įsikišimo į pokalbį forma, kada įsilaužėlis (man-in-the-middle) įsiterpia tarp jūsų kompiuterio ir serverio. Tokių atakų metu yra perimami siunčiami duomenys. Asmuo nemato, kas vyksta jūsų ekrane, bet gauna visą informaciją, kuria suvedate į naršyklę. Pavyzdžiui, jei įvedinėjate savo slaptažodį ar kredito kortelės duomenis, įsilaužėlis juos pamatys be jokio šrifto.

Paprastai įsilaužėlis sukuria suklastotą Wi-Fi tinklą, kurio pavadinimas skamba panašiai, kaip šalia esančios parduotuvės, kavinės ar kitos įmonės pavadinimas. Pavyzdžiui, kavinėje sugalvoję pasinaudoti nemokamu belaidžiu internetu, galite pastebėti, jog yra trys tinklai, turintys panašius pavadinimus: „Kavine“, „Kavine2019“ ir „Kavine2020“.

Tikėtina, kad bent vienas iš jų yra įsilaužėlių sukurtas tinklas. Programišiai naudojasi šiuo tinklu, siekdami rinkti duomenis apie bet kokį įrenginį, užmezgantį ryšį su šiuo tinklu. Jei jiems pavyksta, įsilaužėliai gali pavogti prisijungimo slaptažodžius, kredito kortelės informaciją ir kitus neskelbtinus duomenis.

Jei tik įmanoma, stenkitės išvengti atviro Wi-Fi jautriems asmeniniams ar darbiniams reikalams. Bet jei turite svarbių ir skubių reikalų internete, būtinai pasitarkite su vietos, kurios tinklu naudositės, darbuotoju, ar jūsų aptiktas Wi-Fi yra autentiškas ir saugus, arba naudokitės savo įrenginio mobilųjį internetą (kuriuo galite dalytis ir su savo kompiuteriu).

Sykį prisijungus prie belaidžio prieigos taško, kompiuterio sistema ateityje gali mėginti prie jo jungtis automatiškai. Todėl susitvarkius skubius reikalus, ištrinkite įsidėmėtą tinklą.

Užsakymo nr.: PT_85416343

Projektas „Sustiprink Imunitetą“
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(3 žmonės įvertino)
3.6667

Testas: ar atskirsite, kurios iš šių antraščių yra šios naujienos, o kurios - melagienos?

Terminas melagienos ( fake news ) jau kurį laiką yra kartojamas, aiškinamas ir akcentuojamas. Bet...

Praradote kompiuterį? Apsaugokite bent savo duomenis

Ko gero niekas neplanuoja pamesti ar prarasti savo kompiuterio. Bet vis dėl to, kartais taip...

„Snapchat“: pranykstančios nuotraukos, lipdukai ir pavojai. Kaip išlikti saugiam?

„ Snapchat “ socialiniam tinklui – jau beveik dešimt metų. Programėlė, sukurta vartotojų...

Programėlės vaikų telefonuose, kurios gali būti rizikingos (1)

Išmanieji telefonai į vaikų rankas patenka vis anksčiau. Tėvai įrenginius kartais naudoja kaip...

Elektroninės bankininkystės sukčiai ištobulėjo: kaip atskirti netikras bankininkystės svetaines (10)

Dažniausiai kokiu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnu prisistatęs sukčius...

Top naujienos

Rekordiniai 442 koronaviruso atvejai ir dar viena mirtis: daugėja susirgimų Vilniuje, liepsnoja ugdymo įstaigos papildyta (294)

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) spalio 23 d. 9 val. duomenimis patvirtintų ligos...

Žygimantas Mauricas: diržus gali tekti veržtis kitų metų antrąjį pusmetį (212)

Koronaviruso banga lapkritį ir gruodį neturėtų labai pakenkti Lietuvos „ekonominiam...

Pakartotinį karantiną pirmoji pasaulyje įvedusi šalis: rezultatai akivaizdūs (12)

Praėjus savaitei po to, kai Izraelis ėmė švelninti antrojo karantino ribojimus, infekcijų...

Armonaitė ir Karbauskis susirėmė dėl popiežiaus Pranciškaus citatos (454)

Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos...

Gydytojas Badaras įspėjo: užtenka vieno karto ir trečdalis šiai medžiagai tampa priklausomi (19)

Tyrimų duomenimis, Lietuvoje rūko kas ketvirtas žmogus. Šiuo metu Pasaulio sveikatos organizacija...

Motyvacijos ir kontakto stokoję žalgiriečiai prisiminė „rėkiantį žmogų“ (10)

Rekordinė šio sezono atmosfera nepadėjo. Nepaisant sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos...

Vakarėlis baigtas: po žiniasklaidoje pasklidusių vaizdų Švedija įveda ribojimą (95)

Švedija apribos naktinių klubų lankytojų skaičių iki 50-ies, po to, kai žiniasklaidoje...

Miltinio dramos teatre atšaukti spektakliai: 26 darbuotojai saviizoliacijoje (8)

Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre iki lapkričio 5 dienos nebus rodomi spektakliai.

Lošėjo išpažintis: nemaniau, kad dėl azarto teks paaukoti tiek daug (1)

Kas yra azartas? Laisvalaikio praleidimas ar priklausomybė ? Ne, tai tiesioginis kelias į...