Vilniaus universiteto (VU) doktorantė Agnė Žilinskaitė teigia, kad vienas didžiausių Lietuvos archeologų projektų – Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio tyrimai padeda paneigti daugelį mitų apie archeologiją, tarp jų ir tokius, kad lauko darbai su kastuvu rankose yra pagrindinė archeologų darbo dalis ir kad šiais laikais nieko naujo atrasti neįmanoma.
Agnė Žilinskaitė
Agnė Žilinskaitė
© Organizatorių nuotr.

Kasinėjimas – labai maža archeologų darbo dalis

Kultūros paveldo akademijos projektų vadovė A. Žilinskaitė tikina, kad tarp archeologų vyrauja posakis „jei gali nekasti – nekask“. Pasak jos, iš tam tikro tiriamo ploto archeologas siekia surinkti maksimalų kiekį informacijos, o kasinėdamas jį suardo, sunaikina ir taip jis tampa nebeinformatyvus.

„Prieš tiriant archeologinį paveldą, visuomet verta pagalvoti, ar tai išties būtina. Juk į archeologo kasdienybę atėję ir vis plačiau naudojami tyrimų metodai suteikia vis daugiau galimybių šį paveldą tirti jo neardant“, – pasakoja VU Istorijos fakulteto doktorantė A. Žilinskaitė.

Vis dėlto kasinėjimai iki šiol išlieka pačia informatyviausia priemone fiksuoti susiklosčiusius kultūrinius sluoksnius, struktūras, radinius. Tačiau, kaip teigia A. Žilinskaitė, tai sudaro menką dalį visų archeologo laukiančių darbų – didžioji dalis jų prasideda tik grįžus iš tyrimų vietos. Tai įvairiausių tarpdisciplininių laboratorinių metodų taikymas, siekiant objektą datuoti, turimos medžiagos analizavimas, tyrimų ir galutinių rezultatų aprašymas, radinių paruošimas muziejui.

„Archeologinių tyrimų metu atsitiktiniai praeiviai nuolat užduoda klausimą, ko mes ieškome, ar randame aukso, dinozaurų, naftos. Deja, visuomet tenka interesantus nuvilti ir griauti šiuos mitus. Archeologiniai radiniai yra informacijos apie mūsų kraštą ir jo praeitį šaltinis. Jį „prakalbinti“ ir išsaugoti dažnu atveju gali tik specialistai, o vėliau juos tinkamai pristatyti visuomenei“, – sako A. Žilinskaitė.

Tyrimų galimybės Lietuvoje – plačios

Šiandien Lietuvoje saugoma daugiau nei 3000 archeologijos paveldo vertybių: senovės gyvenviečių, piliakalnių, laidojimo vietų, gamybos – ūkinės veiklos, konfliktų vietų ir daug kitų. Nors šios saugomos teritorijos sudaro vos daugiau nei 1,4 proc. visos mūsų šalies teritorijos, didžioji dalis šių objektų dar nėra tyrinėti archeologų. Pavyzdžiui, Lietuvoje skaičiuojama bene 1000 piliakalnių, iš kurių tyrinėta vos trečdalis.

„Drąsiai galima teigti, kad esame ištyrę išties mažą dalelę šalies archeologinio paveldo, kurio vis dar nuolat aptinkama įvairių žemės judinimo darbų vietose ar tikslingų archeologinių žvalgymų metu. Tai neišsenkami klodai informacijos apie mūsų šalies praeitį, kurie nuolat kruopščiai tyrinėjami pačiais įvairiausiais metodais“, – teigia A. Žilinskaitė.

Dėl sudėtingų ir ilgai trunkančių darbų net ir kurį laiką jau tyrinėjami objektai vis suteikia naujos, papildomos informacijos, atskleidžia galimas naujų tyrimų kryptis. Pavyzdžiui, daugeliui puikiai pažįstama Kernavės archeologinė vietovė, įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo objektų sąrašą – bene tris dešimtmečius nuolat tyrinėjamas objektas, tačiau iki šiol ištyrinėta vos 2 proc. šios saugomos teritorijos.

Tyrėjai dalyvauja moksliniame projekte

Pasak A. Žilinskaitės, archeologų darbas niekada nebūna monotoniškas. Šiuo metu ji kartu su kitais VU mokslininkais dalyvauja ambicingame projekte tiesiant naująjį dujotiekį. Čia vykdomi tyrimai, kurių metu jau atrasti tūkstantmečių senumo radiniai, galintys suteikti itin daug informacijos apie Lietuvą įvairiausiais chronologiniais tarpsniais. Tai šiuo metu bene svarbiausias geopolitinis projektas, suvienijęs iki šiol didžiausias Lietuvos archeologų pajėgas, kurios turi galimybę dalyvauti daugiau nei 160 km dujotiekio trasos darbuose ir tyrinėti tiek iki šiol žinomus archeologinius objektus, tiek atrastus naujus.

„Šiuo metu VU Istorijos fakulteto Archeologijos katedros komanda tyrinėja Šventininkų senovės gyvenvietę, esančią Kaišiadorių rajone, kurios seniausias radinys čia gyvenusių bendruomenių istoriją nukelia net prieš 11 tūkst. metų. Daugiau nei 1000 kv. m tiriamas plotas gausus priešistorinių bendruomenių gamintų titnaginių dirbinių, keramikos indų fragmentų, akmeninių dirbinių, gintaro“, – sako VU Istorijos fakulteto doktorantė.

Akmens amžiumi datuojamų gyvenviečių tyrimai itin plačios apimties – nedažnas reiškinys šiandieninėje Lietuvos archeologijoje. Pasak A. Žilinskaitės, be dujotiekio projekto šio objekto tyrinėti nebūtų galimybės, kaip ir taikyti pačius įvairiausius metodinius ir technologinius sprendimus siekiant, kad didžiulėje teritorijoje atliekami tyrimai būtų kuo informatyvesni, suteikiantys svarbios patirties ir dirbantiems mokslininkams.

„Man šis projektas – galimybė universitete sukauptas žinias pritaikyti itin plačiai ir kompleksiškai, laisvė rinktis tinkamiausius metodinius, technologinius, logistinius sprendimus, siekiant optimalaus rezultato. Tai geriausia mokykla ir motyvacija čia dirbti, studentams – atlikti praktiką, visuomenei – mus aplankyti ir pamatyti archeologijos mokslo atradimus iš labai arti“, – įsitikinusi A. Žilinskaitė.

Archeologija – tarpdisciplininis laukas

Pasak VU doktorantės, archeologija kinta, o jos metodologinės tyrimų galimybės žengia koja kojon su pačiomis pažangiausiomis technologijomis, fizikos, chemijos, medicinos ir kitų mokslų pasiekimais. A. Žilinskaitės nuomone, galimybė rinktis tas veiklas ar metodus, kurie ne tik labiausiai domina, bet ir atitinka stipriausius tyrėjo gebėjimus – didžiausias archeologo darbo privalumas.

„Net jei studijuojant lauko darbai nepasirodo patrauklūs, yra pačių įvairiausių kitų veiklų, kuriose archeologai gali specializuotis. Jei domina gamtos mokslai – galima pasirinkti paleobotanikos kryptį, jei gyvūnai – zooarcheologijos, jei stiprybė chemijos mokslai – galbūt įvairiausiais laboratoriniais metodais bus galima datuoti kolegų radinius, atlikti kitus cheminius tyrimus, tyrinėti senovės žmones, jų gyvenseną ir daugelį kitų mano nepaminėtų sričių“, – sako archeologė.

Archeologų darbas ir patirtis svarbūs ne tik bendruomenei. Šią specialybę įgijusių asmenų itin laukia muziejai, kultūros paveldo apsaugos srityje veikiančios institucijos, didelė dalis privačių įstaigų, tiriančių ar saugančių archeologinį paveldą, kuriose galima dirbti ir archeologijos mokslo sklaidos, edukacijos darbus.

Užsakymo nr.: PT_84869773

|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(3 žmonės įvertino)
3.6667

Rezultatyvi vasara Klaipėdos universitete: pripažinti 2 išradimai, o mokslo vystymui – 2 mln. eurų

Paskutinįjį vasaros mėnesį Klaipėdos universitetas (KU) pasitiko reikšmingais pasiekimais....

Lietuvos pirmakursių Vilniuje laukia dėstytojai iš Oksfordo (5)

Lietuvoje yra universitetas, kurio studentai jau nebesistebi koridoriuose sutikdami lietuviškai...

VU TSPMI absolventė A. Dudutytė: svarbu turėti platų išsilavinimą (6)

Paaiškėjus pirmiesiems valstybinių brandos egzaminų rezultatams, abiturientai vis aktyviau...

Geografinės informacinės sistemos – vis plačiau taikomos modernios duomenų analizės sistemos, padedančios verslui sutaupyti (2)

Dar nedaugeliui girdėtas geografinės informacinės sistemos (GIS) pavadinimas šiandien apima itin...

Daugiausiai uždirbantys darbo rinkos specialistai arba kodėl svarbus STEAM ugdymo tradicijų kūrimas?

IT specialistų poreikis visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, nuolat auga. Perspektyvi sritis,...

Top naujienos

Pamirškite, kad COVID-19 pasireiškia tik karščiavimu ir kosuliu – medikams susirūpinimą kelia visai kiti simptomai (177)

Jungtinėse Valstijose pradėjus plisti koronavirusui , dermatologai ant kai kurių paciento odos...

Mirė žurnalistas Aurelijus Katkevičius papildyta 21:20 (158)

Eidamas 58-uosius metus mirė žurnalistas, Lietuvos verslo dienraščio „Verslo žinios“...

Baltarusių aktyvumas gali nustebinti net ukrainiečius: net atskiri kiemai ginasi prieš OMON'ą (471)

Protestai Baltarusijoje stipriai skiriasi nuo Ukrainos Maidano, čia į gatves išėję žmonės...

Kolegos prisimena Aurelijų Katkevičių: negalėjai nenorėti būti kaip jis (9)

Trečiadienio vakarą Lietuvą pasiekė liūdna žinia, kad Anapilin iškeliavo žurnalo „Verslo...

Minske – dar vienas neramus vakaras: pareigūnai panaudojo ašarines dujas, patvirtinta protestuotojo mirtis papildyta 23:59 (299)

Įvairiuose Minsko rajonuose trečiadienio vakarą rinkosi protestuotojų grupės. Portalo tut.by...

Užkalnis. Nesijuokime iš Baltarusijos – pas mus ne ką džiugiau (298)

Kad Baltarusija su visais jos rinkimais yra apgailėtina pelkė, nereikia nė aiškinti. Eiliniai...

Ko nepajėgė virusas, tą padarė nusivylimas valdžia: stoja Baltarusijos futbolo čempionatas (3)

Koronaviruso nepaisiusi ir dėl to visame pasaulyje pavasarį išgarsėjusi Baltarusijos futbolo lyga...

Stiliaus ekspertė sudarė sąrašą, kokie drabužiai ir avalynė bus madingi artėjantį rudens sezoną (13)

Artėjantis rudens sezonas – puikus metas atnaujinti savo įvaizdį ir pasižvalgyti naujų...

Įvarčiai mačo pabaigoje išgelbėjo Čempionų lygos ketvirtfinalyje svilusį PSG kailį (1)

Portugalijos sostinėje Lisabonoje artimiausioms dviem savaitėms įsikūrusioje UEFA Čempionų...