Pirmojo lazerio Lietuvoje sukūrimas ir vieno galingiausių lazerių pasaulyje sukonstravimas, genomo redagavimo įrankio išradimas, pirmojo lietuviško palydovo „LituanicaSAT-1“ iškėlimas į kosmosą – tai tik keli sėkmingi projektai, kuriuos pavyko įgyvendinti Vilniaus universiteto (VU) mokslininkams. Mokslo proveržiui reikalinga Lietuvos ir užsienio tyrėjų partnerystė, tačiau tai ne vienintelė bendradarbiavimo nauda. Dalijimasis tarptautine patirtimi suteikia galimybę reikšmingai kelti studijų kokybės kartelę aukštyn, todėl gabiems studentams universiteto tarptautiškumas tampa vienu svarbiausių kriterijų renkantis, kuriame universitete studijuoti.
The University of Vilnius
© DELFI / Andrius Ufartas

Pasak VU partnerystės prorektorės prof. Gretos Drūteikienės, tarptautinių ryšių formavimas ir palaikymas yra būtini kokybiškai mokslo ir švietimo veiklai vykdyti – tai bet kurio sėkmingai dirbančio universiteto pagrindas. „Tai suprasdamas VU skiria ypatingą dėmesį partnerysčių tinklo kūrimui ir šiandien jį turi plačiausią Lietuvoje“, – teigia prof. G. Drūteikienė. VU yra Europos universitetų Magna Charta signataras, Tarptautinės universitetų asociacijos, Europos universitetų asociacijos, Baltijos universitetų rektorių konferencijos, tarptautinių Utrechto, UNICA ir Baltijos jūros regiono universitetų tinklo narys. 2016 m. VU pakviestas į prestižinių universitetų tinklą – Koimbros grupę. O prieš metus tapo ARQUS Europos universitetų aljanso dalimi ir su jo parneriais laimėjo Europos Komisijos finansavimą.

Dalis studijų – geriausiuose pasaulio universitetuose

VU partnerystės prorektorės teigimu, universitetai visame pasaulyje siekia kuo efektyviau panaudoti bendradarbiavimo galimybes, todėl aktyviai buriasi į tarptautinius tinklus.

„VU yra pasirašęs tarptautinio bendradarbiavimo sutartis su pirmajame geriausių pasaulio aukštųjų mokyklų šimtuke besirikiuojančiais universitetais, tad mūsų studentai turi galimybę dalį savo studijų laiko praleisti juose. Tai suteikia studentams galimybę įgyti tarptautinių kompetencijų, unikalios patirties užsienio universitetuose, būti pasiruošusiems sėkmingai dirbti bet kurioje pasaulio vietoje, galiausiai – pasijausti pasaulio piliečiais“, – tvirtina prorektorė.

Naujausiame pasauliniame aukštųjų mokyklų reitinge „QS World University Rankings 2020“ VU vienintelis iš Lietuvos universitetų kopė aukštyn ir šiemet pakilo per 30 pozicijų. Dabar pasauliniame reitinge VU užima aukščiausią – 458 vietą tarp visų mūsų šalies universitetų.

Neseniai Europos aukštųjų mokyklų vykdomų studijų kokybę įvertino ir garsus pasaulinis „Times Higher Education“ reitingas – šioje naujoje kategorijoje VU iš karto pateko į geriausių Europos universitetų šimtuką. Tai rimtas kokybės ženklas ne tik Lietuvos ar užsienio abiturientams bei studentams, bet ir tarptautiniams mokslinių tyrimų partneriams.

Paklausta, ką šiandien reiškia būti pasaulinio lygio universitetu, prorektorė teigia, kad paprastai tokiuose universitetuose klesti minties, idėjų, nuomonių, požiūrių, kultūrų įvairovė, studijos grindžiamos naujausiais, aukščiausio lygio moksliniais tyrimais, o jų mokslininkai kelia globaliai aktualius klausimus, sprendžia universalias visame pasaulyje opias problemas.

Bendradarbiaudami mokslininkai kuria proveržį

VU yra patrauklus mokslinių tyrimų partneris užsienio universitetams, nes turi stiprią pasaulinę reputaciją fizikos, astronomijos, istorijos ir lingvistikos srityse. Pastaruoju metu tarptautinėje mokslo arenoje VU išgarsėjo savo aktyvia moksline veikla ir gyvybės mokslų srityje.

Kaip dažnai mėgstama pabrėžti, mokslas jau seniai yra tarptautinis. Tiek mokslininkai, tiek universitetai konkuruoja globalioje erdvėje, o pasauliniu mastu pripažįstami mokslininkai yra aktyvūs globalių procesų dalyviai.

Prof. Greta Drūteikienė (E. Kurausko nuotr.)
Prof. Greta Drūteikienė (E. Kurausko nuotr.)

„Galime save laikyti tarptautiniu universitetu, prisidedančiu prie globalių klausimų ir problemų sprendimo. VU mokslininkai dalyvauja didžiausiose Europos Sąjungos mokslo programose, tokiose kaip HORIZON 2020, COST, ir prisideda prie tvarios energijos, naujų vėžio, Alzheimerio, širdies, genetinių ligų gydymo būdų atradimo, galingiausių lazerių kūrimo, klimato kaitos iššūkių ir kitų problemų, su kuriomis susiduria visas pasaulis, sprendimo“, – pabrėžia G. Drūteikienė.

Nesvarbu, ar mokslininkai dirba Vilniaus, Kembridžo, ar Harvardo universitetuose – visi jie pasižymi didžiule kompetencija savo mokslinėje srityje ir efektyviai prisideda sprendžiant didžiausias žmonijos bėdas.

Pavyzdžiui, VU Gyvybės mokslų centro mokslininko Virginijaus Šikšnio su užsienio kolegomis išrasta CRISPR Cas9 technologija, dar vadinama „Genų žirklėmis“, leidžia specialiomis molekulėmis „kirpti“ DNR grandines. Neabejojama, kad šis išradimas suteiks galimybę ateityje visame pasaulyje iš žmogaus DNR pašalinti, pavyzdžiui, sunkias genetines ligas. Vos prieš kelias dienas pasaulio žiniasklaidoje pranešta, kad panaudojant V. Šikšnio atrastą technologiją iš gyvūno buvo pašalintas ŽIV užkratas.

Kito šiame centre dirbančio mokslininko dr. Lino Mažučio kartu su partneriais iš geriausių pasaulio universitetų (Harvardo, Kolumbijos ir kt.) kuriamas unikalus trimatis žmogaus ląstelių atlasas, tikimasi, padės nustatyti visas ląsteles, kurios sudaro žmogų (apie 37,2 trilijono), ir geriau suprasti žmogaus fiziologiją. Kuo detaliau pavyks „sukonstruoti“ žmogaus audinių ir paties žmogaus sudedamąsias dalis, tuo tiksliau bus galima nustatyti, stebėti ir gydyti tokias sunkias ligas kaip Alzheimeris, diabetas, vėžys.

Pasaulis pasitiki universitetais

VU yra vienas iš 50 didžiausią patirtį sukaupusių Europos universitetų, gyvuojančių daugiau kaip 440 metų.

„Tiek šimtmečių veikti gali tik labai stiprios, pamatinėmis idėjomis paremtos, teikiančios kokybiškas, išliekamosios vertės paslaugas institucijos. Tokios institucijos daugiausia yra universitetai, ir VU – vienas iš jų“, – pabrėžia prorektorė.

Universitetų ilgaamžiškumas rodo, kad visuomenės visame pasaulyje pasitiki švietimo institucijomis, nes būtent jos yra tarp nedaugelio organizacijų, turinčių priemonių ir teisių panaikinti skirtumus tarp skirtingų disciplinų, skirtingų visuomenės sektorių ir skirtingų kultūrų. Ši universitetų privilegija ir pareiga suteikia jiems ne tik telkimo galią, bet ir didžiulę atsakomybę savo šaliai ir jos piliečiams.

VU pagal savo veiklos pobūdį būtų galima vadinti pasaulinio lygio universitetu, kuriame susitinka įvairių kultūrų studentai ir dėstytojai iš daugiau nei 70 pasaulio šalių, kurio stiprios mokslininkų komandos prisideda prie pasaulinės reikšmės tyrimų, kuriame studijų kokybės kultūra yra puoselėjama remiantis Europos aukštojo mokslo erdvės studijų kokybės užtikrinimo nuostatomis, socialinės atsakomybės ir partnerystės principais.

„VU yra visada atviras talentingiems žmonėms ir geroms, novatoriškoms idėjoms. Atvirumo principu paremta universiteto veikla pritraukia gausų tarptautinių partnerių būrį. Tai leidžia VU vadintis lygiaverčiu globalios universitetų bendruomenės nariu“, – apibendrina prorektorė.

Užsakymo nr.: PT_81694657

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(4 žmonės įvertino)
2.5000

Top naujienos

Po įvykių Vokietijoje – nerimą keliančios užuominos: jau esama tokių, kurie rimtai svarsto palikti šalį (86)

Vokietijoje tebesitęsia po Halės išpuolio įsiplieskusios diskusijos apie šalyje stiprėjantį...

Jautri Lietuvos slaugytojų išpažintis: 600 eurų vertas darbas, fizinis bei psichologinis smurtas (25)

Kaip skelbia „Sodra“, Lietuvoje slaugytojais dirba 22,3 tūkst. žmonių. Tai – viena...

Orai: savaitę užbaigsime rekordine šiluma (1)

Sekmadienį mūsų laukia dar viena labai šilta ir graži diena. Naktį vietomis tvyrojęs rūkas...

Naujų technologijų era: piršto atspaudu ar veidu atrakinami išmanieji telefonai – kiek tai saugu (62)

Šiandien jau nieko nestebina, kad pirštų atspaudu ar savo veidu galite atrakinti išmanųjį...

Sutampa net aplinkybės: Karbauskiui teko savo kailiu pabūti Pranckiečio vietoje (306)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ( LVŽS ) pirmininkas Ramūnas Karbauskis patekęs į...

Gaisras Alytuje: dūmai nusisuko nuo miesto Prognozuoja, kada gaisras bus užgesintas. Papildyta 21:03 (593)

DELFI žurnalistai apsilankė Alytaus apylinkėse, kur šiuo metu vargsta nuo degančių padangų...

Zelenskis negrąžins didžiausio šalies banko savininkui: gresia rimtas konfliktas su buvusiu partneriu (54)

Ukrainos prezidentas pareiškė, kad jo vyriausybė negrąžins didžiausio šalies banko...

Veryga kreipėsi į Alytaus gyventojus (144)

Alytuje jau ketvirtą parą nepavykstant užgesinti padangų perdirbimo gamykloje kilusio gaisro,...

Johnsonas įpareigotas atidėti „Brexit“: tikisi, kad ši idėja nesužavės ES (23)

Borisas Johnsonas teigė nesijaučiąs sužlugdytas, nors Jungtinės Karalystės (JK) parlamentas...

Prancūzijoje turėjo savo krautuvėlę, bet ramybės oazę atrado mažame Žemaitijos kaimelyje (32)

Trylika metų mažame miestelyje Prancūzijoje gyvenusi Lina Galminaitė Blanchot ten turėjo savo...