Nors esate jauna, bet jau turite didelę politinę patirtį. Gal galite papasakoti kaip ir kodėl pasukote į politiką ir trumpai papasakoti apie save?

Valstybės reikalai mūsų šeimoje visada buvo labai svarbu. Iš savo tėvų pavyzdžio mačiau, kad negalima likti abejingais klausimuose, kurie sprendžia, kokia bus Lietuva. Mano tėvai, muziejaus Rumšiškėse vieni iš kūrėjų, visa širdimi dirbo ir tebedirba Lietuvos kultūros ir istorijos paveldo išsaugojimui – visada akcentavo, kad Lietuvą į pažangą vedė drąsūs, mokslo siekiantys žmonės. Esu dėkinga, kad niekada neskirstė – čia vaikų, čia ne vaikų reikalai. Todėl ryškiausi vaikystės prisiminimai – Baltijos kelias, Kovo 11-oji, Sausio 13-oji.

Niekada negalvojau, kad tapsiu politike, nors politika visada buvo įdomu: TV žinios, rinkimų kampanijos. Pirmojoje sudalyvavau dar trečioje klasėje – agituojant už Stasį Lozoraitį. Mano prosenelis tarpukariu buvo Kėdainių burmistru - galbūt veikimas vardan visuomenės intereso eina iš kartos į kartą. Mokyklos metais prisijungiau prie Jaunųjų konservatorių lygos, per įvairias nacionalines bei tarptautines iniciatyvas, kampanijas, protesto akcijas ir pan. įsitraukiau į valstybės reikalus kur kas rimčiau ir 2009 m. buvau išrinkta į Europos Parlamentą, vėliau į Seimą.

Kodėl nutarėte kandidatuoti į Europos Parlamentą?

Esu įsitikinusi, kad stiprus Lietuvos atstovavimas Europos Parlamente yra ir būtinas, ir prasmingas. Malonu, kad tūkstančiai mano politinės bendruomenės narių išreiškė pasitikėjimą ir paraginimą kandidatuoti. Tai matau, kaip savo veiklos įvertinimą. 2009 – 2014 m. jau buvau EP nare, dirbau Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitete, taip pat energetinės nepriklausomybės, istorinės atminties puoselėjimo temose, gyniau Lietuvos interesus svarbiausiais klausimais (Ignalinos atominės uždarymo deramas finansavimas, kiek įmanoma didesnės išmokos Lietuvos ūkininkams, Astravo atominės elektrinės statybų stabdymo iniciatyvos ir pan.). Su džiaugsmu organizavau iniciatyvas, pristatančias Lietuvos kultūrą, tradicijas, istoriją. Ketinu tęsti šiuos darbus.

Baltijos kelio alėjos atidarymas Europos Parlamente (M. Mikulėno nuotr.)
Baltijos kelio alėjos atidarymas Europos Parlamente (M. Mikulėno nuotr.)

Rūpinantis mūsų visuomenės sveikata ir atsparumu užkrečiamosioms ligoms vienos valstybės veiksmų nepakanka. Ligos sienų nepripažįsta. Todėl siūlau paruošti ES lygio veiksmų planą, pagal kurį, be priemonių, kaip visoje ES padidinti imunizacijos apimtis, būtų įgyvendinta europinio lygio informacinė kampanija, kurią koordinuotų Europos Komisija, būtų skirtas dėmesys dezinformacijos apie skiepus demaskavimui, panaudojant jau esamas platformas kovai su melaginga informacija. Šiuos pasiūlymus raštu pateikiau ES vadovams.

Tęsiant ilgamečius darbus istorinės atminties srityje, siūlau stiprinti bendras ES pastangas - tai būtina geresniam europiečių tarpusavio pažinimui ir supratimui, kuris padeda pagrindą bendriems sprendimams įvairiose srityse. Siūlau didinti Europos paramą pilietiškumo ir istorinės atminties iniciatyvoms ir platformoms, daugiau dėmesio skirti visuomenės, ypač moksleivių ir jaunimo švietimui apie istorijos pamokas.

Europos Parlamente nebūsiu naujokė, kuriai reikia “įsivažiuoti” į darbus, o darbo Seime patirtis davė gilesnį supratimą apie Lietuvos žmonių lūkesčius ir apie tai, kokius klausimus reikia spręsti ES lygiu. Norint didinti pasitikėjimą Europos Sąjunga, turime spręsti tas problemas, kurios yra arčiausiai žmonių, reikia pozityvios, viltingos darbotvarkės.

Su kokiais pagrindiniais iššūkiais ir grėsmėmis šiandien susiduria Europos Sąjunga?

Manau, kad didžiausia problema – nepasitikėjimas. Jį kursto neatsakingi politikai ar visuomenės grupės, kurioms svarbiau jų asmeninis populiarumas, bet ne žmonių gerovė. Pavyzdžiui, bauginama, kad dėl ES Lietuva praranda vertybes, savitumą, nors juk nuo mūsų pačių priklauso, ar papasakosim Europai savo istoriją, ar gerbsime savo tradicijas.

Man svarbus Lietuvos ir Europos atsparumas naujoms grėsmėms. Jos kyla įvairiose srityse dėl populistų ar nedraugiškų jėgų pastangų suardyti pasitikėjimą vieni kitais, dirbtinai skaldyti visuomenę ją bauginant, skleidžiant melagingą informaciją. Melagingi mitai apie skiepus, propagandiniai bandymai iškreipti mūsų istoriją, sumenkinti Europos pamatines vertybes - tai kenkia ir Lietuvos žmonių, ir Europos saugumui. Būsime saugūs ir sveiki, jei gebėsime atpažinti melą ir mokėsime jam atsispirti. Melagingos, populistinės žinios, gąsdinimai - grėsmės Europos vienybei. O juk silpna, susipykusi, nevieninga Europa neduos nieko gera europiečiams, nes bus nepajėgi spręsti aktualių bendrų problemų. Neturime leisti, kad į Europos Parlamentą patektų antieuropietiški politikai.

Didžiausia ES vertybė – solidarumas, kai rūpinamės vieni kitais. Todėl reikia drąsiai kalbėti apie tai, kas rūpi mums ir išgirsti kitų rūpesčius. Taip pat turime akcentuoti, ką mums ES davė – demokratijos užtvirtinimą, pagarbą žmogaus teisėms, galimybes laisvai keliauti, finansinę pagalbą infrastruktūros projektams...

Tačiau Europai reikia ir naujų idėjų, pasiūlymų, kurie būtų suprantami ir aktualūs kiekvienam piliečiui. Manau, kad viena tokių temų – visuomenės sveikata. Pavyzdžiui, kova su vėžiu. Tik apjungę visų ES valstybių mokslinę bei medicininę patirtį ir gebėjimus priartėsim prie šios ligos suvaldymo, užtikrinsime, kad visoje ES būtų vienodai kokybiška prevencijos politika, gydymas bei pagalba artimiesiems. Tam reikia politinės valios, kad sveikatos klausimai, kuriuos šiandien valstybės sprendžia savarankiškai, taptų ES lygio.

Paskutiniu metu aktyviai rūpinotės Lietuvos žmonių sveikatos problemomis, raginote Sveikatos ministrą A. Verygą stabdyti tymų epidemiją, aktyviai kėlėte klausimus aktualius senjorams, socialiniams pedagogams ir neįgaliesiems, taip pat rūpinotės Lietuvos istorinės atminties temomis. Kuo svarbus šių problemų sprendimui Europos Parlamentas?

Lietuvoje, kaip ir daugumoje kitų ES šalių, stebimas tymų protrūkis. Kai kurios valstybės - ėmėsi griežtų sprendimų – įsivedė privalomą skiepijimą. Šiuo metu sveikatos klausimus ES reguliuoja minimaliai, tai - valstybių narių reikalas ir atsakomybė. Bet mano manymu, švietimas, socialiniai reikalai ir sveikata galėtų būti tos sritys, kuriose ES vaidmuo būtų didesnis. Netolygumai šiose srityse tarp ES šalių atsirado būtent dėl bendro veikimo ir reikalavimų stokos. Užkrečiamos ligos, kaip ir tarša, neturi sienų, todėl mano nuomone čia turi būti vieninga ES prevencijos politika ir bendri sprendimai, kovojant su melagingomis žiniomis apie skiepų milžinišką žalą bei didinant skiepijimosi apimtis.

Geresnis vieni kitų supratimas pasiekiamas pristatant savo istorinius patyrimus. Žinau, kaip keičiasi kolegų iš užsienio požiūris į mūsų nuogąstavimus dėl Rusijos politikos, kai jie susipažįsta su mūsų istorija. Agresija prieš Ukrainą Europos Sąjungai atnešė aiškesnį supratimą apie Kremliaus tikslus, tačiau negalima atsipalaiduoti: reikia išlaikyti sankcijas, didinti europiečių budrumą apie skleidžiamą dezinformaciją ES atžvilgiu, dėti visas pastangas, kad būtume saugūs.

Kodėl Europai svarbu žinoti Lietuvos istorines patirtis ir koks čia galėtų būti Europos Parlamento vaidmuo?

Europos istorijos žinojimas yra būtinas geresniam europiečių tarpusavio pažinimui ir supratimui, nes jis padeda pagrindą bendriems sprendimams įvairiose srityse. Mano pačios patirtis rodo, kad dirbant Europos Parlamente galima nuveikti tikrai daug šia linkme, svarbu nepailstant kalbėti apie Lietuvos istorines patirtis, randant kuo įvairesnes priemones ir žinios skleidimo būdus.

Tiesą sakant, kai 2009 m. pradėjau dirbti Europos Parlamente, negalvojau, kad tiek daug reikės kartoti apie istorinę Lietuvos patirtį ir kodėl sovietija yra blogis. Tai, kad į Sibirą buvo tremiamos ištisos šeimos su vaikais ir senoliais, arba, kad į lagerius siųsti ne kokie „revoliucionieriai“, o tiesiog mokytojai, valstybės tarnautojai ir ūkininkai - šie faktai daugeliui buvo visiškai nežinomi. Susibūrėm su latviais ir estais, ir veikėm drauge, pakviesdami jungtis skandinavus, vokiečius, prancūzus ir kitus. Tapo akivaizdu, kad reikia ir pritaikytos literatūros, ir kitų meninės išraiškos priemonių - taip gimė knyga apie Sausio 13-ąją, įteikta visiems 700 su virš europarlamentarų, kurią parengėm tiesiog mano biure. Vėliau prireikė dar dviejų papildomų jos leidimų. Sunku ir išvardinti visas įgyvendintas iniciatyvas per kadenciją Europos Parlamente: dokumentikos, spektaklių peržiūros Briuselyje ir Strasbūre, parama knygų ir filmų leidybai Lietuvoje, "Neužmirštuolės" akcija, parodos, seminarai, nuolatiniai priminimai rezoliucijų tekstuose, kad sovietinė okupacija milijonams padarė milžinišką žalą. Inicijavom Baltijos kelio alėjos atsiradimą Europos Parlamente - vienos iš pagrindinių ES institucijų viešoji erdvė pavadinta šito stebuklo garbei. Galiausiai, buvo priimtas sprendimas, jog rugpjūčio 23 d. – Europos diena, skirta atminti stalinizmo ir nacizmo aukoms - mažas, bet svarbus žingsnis, įtvirtinantis, kad mūsų istorija yra bendros Europos istorijos dalis.

Europos dienos šventė (M. Mikulėno nuotr.)
Europos dienos šventė (M. Mikulėno nuotr.)

Tik kartojant galima pasiekti, kad kuo didesnė auditorija būtų paskatinta pažinti, pasidomėti, pasigilinti. Tai nėra greitų rezultatų duodantis procesas, bet rezultatas yra. Šiandien ypač džiugina, kad po mūsų kreipimosi į pasaulinį prekybos tinklą dėl sovietinės simbolikos naudojimo, sulaukėme paramos iš Europos Sąjungos atstovybės JAV. O buvo laikas, kai teko įdėti daug pastangų, kad iš pačios Europos Komisijos patalpų būtų pašalinti plakatai su sovietine simbolika.

Turime suprasti, kad mes patys esame atsakingi už šios žinios skleidimą. Todėl ir dirbant Seime istorinė atmintis išliko viena pagrindinių mano veiklos sričių. Tenka atkreipti dėmesį į dezinformaciją apie Lietuvos laisvės kovas. Ne vienas kreipimasis surašytas dėl produkcijos su sovietiniais simboliais, galimai propagandinių žinių sklaidos kino filmuose, dėl Krymo okupacijai pritariančių atlikėjų koncertų, dėl dezinformacijos sklaidos pro-Kremliškuose portaluose. Nacionalinio saugumo strategijoje pritarta mano pasiūlymui dėl finansavimo kultūrai ir švietimui didinimo, taip pripažįstant, kad bandymai iškreipti istoriją, sumenkinti Lietuvos laisvės kovas gali būti prilyginami grėsmei nacionaliniams saugumui. Šįmet buvo ypač malonus ir ilgai lauktas metų akcentas - Laisvės premiją nusprendėme paskirti septyniems Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio partizanams.

Kritikai sako, kad vienas europarlamentaras ir dar iš nedidelės valstybės nieko negali nuveikti. Ką galėtumėte į tai atsakyti?

Ne dydyje slypi jėga. Jei sėdėsi užsidaręs kabinete, tikrai nieko nepasieksi. Reikia nebijoti pakalbinti kolegas iš kitų šalių, gebėti argumentuoti savo poziciją, vesti derybas, burti draugų grupes. Parlamentaras turi laisvai kalbėti ne vien gimtąja, bet ir užsienio kalba. Žinau, kaip veikia Europos Parlamentas, džiaugiuosi, kad ten dirbdama radau nemažai bendraminčių, kurių paramos dėka buvo išlaikytas finansavimas Ignalinos atominės uždarymui, kiek įmanoma padidintos išmokos Lietuvos ūkininkams ir pan.

Ko palinkėtumėte Lietuvos žmonėms, artėjant Prezidento ir Europos Parlamento rinkimuose?

Linkiu aktyviai dalyvauti ir atsakingai pasirinkti Prezidento rinkimuose - nuo to priklausys mūsų valstybės stiprybė ir kryptis. Tikiuosi, kad žmonės pasirinks drąsią, protingą ir įsiklausančią kandidatę, kuri turi aiškias nuostatas.

O Europos Parlamento rinkimuose linkiu pasirinkti TS-LKD komandą, pažymėtą penktu numeriu, kuri turi didžiausios patirties, politinio svorio ir energijos - tada Lietuvos balsas bus tikrai girdimas Europoje.

***

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Nr. 5 sąrašas Europos Parlamento rinkimuose:

1. Prof. Liudas Mažylis. VDU dėstytojas, Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės akto orginalo atradėjas, Kauno miesto garbės pilietis.
2. Andrius Kubilius. Ministras Pirmininkas (1999-2000, 2008-2012 m.), Seimo narys, tarptautinių pagalbos Ukrainai iniciatyvų „Maršalo planas Ukrainiai” ir „Ukraina-2027” autorius.
3. Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. Europos Parlamento narė (2009-2014 m.), Seimo narė, Aplinkos apsaugos ir Europos reikalų komitetų narė, Laisvės premijos komisijos pirmininkė.
4. Rasa Juknevičienė. Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarė, Krašto apsaugos ministrė (2008-2012 m.), Seimo narė, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotoja, NATO Parlamentinės Asamblėjos prezidentė (2018 m.).
5. Audronius Ažubalis. Užsienio reikalų ministras (2010-2012 m.), Seimo narys, Užsienio reikalų komiteto narys, pirmininkas (1999-2000, 2008-2010 m.) ir Europos reikalų komiteto narys.
6. Arvydas Anušauskas. Seimo narys, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas (2008-2012 m.), narys, istorikas, 25 knygų autorius ir bendraautorius, iš kurių pastaruoju metu publikuotos „KGB. Visiškai slaptai“, „Prezidento žvalgas – du gyvenimai“, „Aš esu Vanagas“ ir kt.
7. Laima Liucija Andrikienė. Europos Parlamento narė, Tarptautinės prekybos komiteto narė, Saugumo ir gynybos pakomitečio narė.
8. Kęstutis Masiulis. Seimo narys, Valstybės valdymo ir savivaldybių bei Europos reikalų komitetų narys.
9. Jurgis Razma. Seimo narys, Ekonomikos komiteto ir Antikorupcijos komisijos narys.
10. Emanuelis Zingeris. Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras, Seimo narys, Užsienio reikalų komiteto pirmininkas (2010-2012 m.), narys, Europos reikalų komiteto narys
11. Stasys Šedbaras. Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo teisėjas (1993-1996 m.), Vidaus reikalų ministras (1998-1999), Seimo narys, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas (2008-2012 m.), pirmininko pavaduotojas.
12. Kazys Starkevičius. Žemės ūkio ministras (2008-2012 m.), Seimo narys, Kaimo reikalų komiteto narys.
13. Vilija Aleknaitė-Abramikienė. Seimo narė (1996-2000 m., 2004-2016 m.).
14. Rimantas Jonas Dagys. Socialinės apsaugos ir darbo ministras (2008-2009 m.), Seimo narys, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas (2009-2012 m.), pirmininko pavaduotojas.
15. Gintarė Skaistė. Seimo narė, Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė.
16. Andrius Kupčinskas. Kauno miesto meras (2007-2015 m.), Seimo narys, Ekonomikos komiteto narys.
17. Andrius Navickas. Filosofas, rašytojas, Seimo narys, Žmogaus teisių komiteto narys.
18. Saulius Pečeliūnas. Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras, Seimo narys (1990-2000 m., 2004-2012 m.).
19. Gintarė Narkevičiūtė. Verslininkė.
20. Donatas Jankauskas. Socialinės apsaugos ir darbo ministras (2009-2012 m.), Seimo narys (2004-2016 m.), Kauno rajono savivaldybės tarybos narys.
21. Paulius Lukševičius. Verslininkas, Kauno miesto savivaldybės tarybos narys.
22. Andrius Vyšniauskas. Politologas, Marijampolės savivaldybės tarybos narys.

Su sąrašu ir partijos programa išsamiai susipažinti galite čia: https://tsajunga.lt/ep-2019/

Politinė reklama bus apmokėta iš TS-LKD Europos parlamento rinkimų kampanijos sąskaitos

Užsakymo nr.: PT_81232489

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(5 žmonės įvertino)
1.0000

Top naujienos

Užkalnis. Ar vis dar yra leidžiama nemėgti gėjų eitynių?

Aš džiaugiausi, kai Vilniuje sklandžiai, draugiškai ir šviesiai praėjo Baltic Pride eitynės....

Baltijos jūroje – pavojus, apie kurį žino retas lietuvis: nepastebėjus ženklo gali kainuoti gyvybę (18)

Nors šiuo metu oras jau visai neprimena birželį alinusių karščių, tačiau poilsiautojų...

Kovai su erkėmis – siūlymas purkšti Lietuvos teritoriją: specialistai įvertino šią idėją (115)

Nuo erkinio encefalito šiemet mirė du žmonės, šia liga nuo metų pradžios susirgo 99 asmenys...

Rasa Kazėnienė pratrūko: prokuratūrą reikia aptverti tvora ir visi žinos, už ką prokurorai ten sėdi (386)

Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus pavaduotoja Rasa Kazėnienė stebisi prokuratūros priimtu...

Gyvai / Europos jaunimo čempionato aštuntfinalis: Lietuva – Latvija tiesioginė rungtynių transliacija (7)

Europos jaunimo iki 20 metų čempionate – lemiamų kovų metas: trečiadienį prasideda...

Elgetaujantys turistai iš Vakarų kelia pasipiktinimą: atvyksta iš turtingesnių šalių ir maldauja sušelpti pinigais (44)

Azijos šalyse vis didesnį pasipiktinimą kelia vakariečiai, prašantys vietos gyventojų paaukoti...

Klausimai, į kuriuos interjero dizaineriams įgriso atsakinėti

Per ilgametę darbo patirtį interjero dizaineriams tenka susidurti su įvairiausiomis užduotimis:...

Toks darbuotojo CV – pirmasis Lietuvoje: dirba visą parą už 120 eurų per mėnesį (11)

Vykstant 4 pramonės revoliucijai vis daugiau kalbama apie tai, kad robotai išstums žmones iš jų...

Ypatingas gamtos kampelis Kuršių nerijoje: šių kopų grožis traukia turistus iš viso pasaulio (1)

Jei būtų renkama pagrindinė konkurentė garsiajai Nidos Parnidžio kopai , ja tikriausiai taptų...

Proto industrija. Gyvenu Filipinuose - dirbu EU. Kas nutinka tapus CEO? Veidų atpažinimas - iDenfy

Laidos herojai: Rytis Stanevičius pardavė beveik visus verslus ir su šeima persikėlė gyventi į...