Vienoje sėkmingiausiai narystės Europos Sąjungoje (ES) siekiančių valstybių, Sakartvele, jau kelintus rinkimus vyksta aršios kovos, besibaigiančios kaltinimais rinkimų klastojimu ir protesto demonstracijomis. Kas kursto neramumus ir ar jie netrukdo Sakartvelui siekti reikiamų reformų integracijai į Vakarus? Apskritai, kokios yra šios šalies narystės perspektyvos?
Audronius Ažubalis ir Laima Andrikienė
© Organizatorių nuotr.

Audronius Ažubalis: Proeuropietiškų jėgų sėkmė šiuose valstybėse priklauso nuo aiškaus ir nedviprasmiško Europos Sąjungos įsipareigojimo jų narystės perspektyvai. Reformos, kurias privalo įvykdyti šios valstybės kartais yra drastiškos ir jų pirminiuose etapuose skatina visuomenės pasipiktinimą. Toks pasipiktinimas galiausiai atsispindi rinkiminės švytuoklės judėjime, kuomet rinkėjai nuolat ieško naujų gelbėtojų, vyksta nuolatinė valdančiųjų kaita.

Siekdami to išvengti, privalome parodyti tų valstybių tautoms, kad reformos turi tikslą ir narystės perspektyva yra įmanoma – esu įsitikinęs, kad būtent tai sukurtų sąlygas didesniam stabilumui ir pagreitintų valstybių, tokių kaip Ukraina ar Sakartverlas, integraciją į Vakarus. Šiuo metu esame užburtame rate, kuomet sudėtinga yra kalbėti apie šviesią Sakartvelo ateitį Europos Sąjungoje artimiausioje perspektyvoje, tačiau kaip Europos Sąjunga nieko nedarome, kad būtų kitaip. Esu įsitikinęs, kad Europos Sąjunga, kaip stipresnysis partneris turi pirmas ištiesti ranką: suteikti narystės perspektyvą ir taip sustiprinti proeuropietiškas kai kurių buvusių Rytų partnerystės valstybių aspiracijas.

Laima Andrikienė: Kaip žinia, Sakartvelas yra viena tų valstybių, kurias apima Europos Sąjungos Rytų partnerystės politika. 2017 m. man teko rengti Europos Parlamento pranešimą dėl ES–Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimo ir ES politikos šioje srityje, o praėjusiais metais, vykstant prezidento rinkimams Sakartvele, vadovavau šioje šalyje dirbusiai EP rinkimų stebėjimo delegacijai. Paminėjau šiuos faktus, kad būtų aišku, jog Sakartvelas mano darbotvarkėje yra nuolat, ši valstybė ir jos integracija į ES yra vienas mano darbo Europos Parlamente prioritetų.

Sakartvele padaryta milžiniška pažanga, stiprinant demokratijos institucijas, pilietinę visuomenę. Tačiau ši valstybė yra ir vienas Kremliaus taikinių. Rusija bet kokiu pretekstu mielai susigrąžintų Sakartvelą į savo dusinantį glėbį, nesibodėdama net drastiškiausių priemonių, įskaitant karinę agresiją. Pietų Osetijos ir Abchazijos situacijos – ryškūs Kremliaus politikos pavyzdžiai, nekeliantys jokių abejonių dėl tikrųjų Maskvos kėslų. Rusų propagandos mašina veikia 24 valandas per dieną 7 dienas per savaitę ir t.t.

Laima Andrikienė
Laima Andrikienė
© Organizatorių nuotr.

Europos Sąjungos tikslas – tolesnė Sakartvelo integracija į ES, neapsiribojant asociacijos sutartimi, laisvosios prekybos sutartimi ir beviziu režimu. Negalėdami pasiūlyti Sakartvelui visavertės narystės ES, siūlome įgyvendinti kitus integracijos formatus, kurie maksimaliai priartintų Sakartvelo narystę ES ir padarytų integracijos procesus negrįžtamais. Turiu galvoje „Rytų partnerystė+“ (EaP+) darbotvarkę, kurioje – galimybė Sakartvelui tapti ES energetikos sąjungos, skaitmeninės sąjungos, ES muitų sąjungos nare, net ir Šengeno erdvės dalimi. Manau, kad per artimiausius penkerius metus ES padedamas Sakartvelas turi padaryti visus namų darbus, kurie yra būtini Europos Sąjungai politiniam sprendimui dėl Sakartvelo narystės Europos Sąjungoje priimti.

ES daug kalba apie savo kaimyninių šalių demokratizavimą, pagalbą kovoje prieš korupciją, tam buvo įsteigtos partnerystės programos. Deja, neretai ES šalių veiksmai skiriasi nuo kalbų. Štai galingiausios ES narės Vokietijos stumiamas projektas Nord Stream 2 yra tiesiogiai nukreiptas prieš Ukrainą, kuriuo siekiama atimti iš Ukrainos tranzitinės valstybės statusą ir ekonominę naudą. Ar po tokių ir panašių iniciatyvų ES plėtra, jau nekalbant apie vieningos Europos idėją, turi perspektyvų?

L. Andrikienė: Neabejotinai turi perspektyvų! Pirmosios eilėje – Balkanų šalys, Šiaurės Makedonija ir Albanija, su jomis narystės derybos turėtų prasidėti jau netrukus. Antrajame ešelone – Rytų partnerystės valstybės, pirmiausia Ukraina ir Sakartvelas, taip pat Moldova. Niekas negali paneigti milžiniškos pažangos, padarytos šiose šalyse, tačiau yra netrumpas sąrašas darbų, kurių jos turi imtis ir atlikti.

Praėjusių metų gruodį įvykę prezidento rinkimai Sakartvele bei šių metų balandį įvykę prezidento rinkimai Ukrainoje buvo rimtas egzaminas abiejų valstybių pasirengimui narystei ES. Juos akylai stebėjo Europos Sąjunga. Šiemet Ukrainos dar laukia parlamento rinkimai, kurių svarba – milžiniška.

Nord Stream 2 – politinis projektas, tikrai ne ekonominis. Šis projektas, jei būtų įgyvendintas kaip buvo sumanytas, žymiai pakenktų ES vienybei ir padarytų milžiniškos žalos Ukrainai. Suprasdamas šio projekto neigiamas trumpalaikes ir ilgalaikes pasekmes, Europos Parlamentas, kuris neturi galių jo sustabdyti, padarė viską, kad jas minimizuotų. Europos Parlamento rezoliucijose ir rekomendacijose Europos Komisijai ir ES Tarybai tuo klausimu aiškiai sakoma, kad esami ES dujų direktyvos reikalavimai bus taikomi ne tik vidaus dujotiekiams, bet ir naujai statomiems dujotiekiams tarp ES ir trečiųjų šalių. Jiems galios ES konkurencijos teisės reikalavimai: dujų ir vamzdynų savininkė negalės būti ta pati įmonė, dujų tiekimo tarifai negalės būti diskriminaciniai, be to, tam tikra dalis tiekiamų dujų turės būti prieinama kitoms šalims. Be to, Europos Parlamentas pabrėžė, kad nuspręsti, ar konkretus dujotiekis atitinka minėtus reikalavimus, pirmiausia turės ES šalies, turinčios pirmąją jungtį su dujotiekiu, reguliavimo institucijos, o Europos Komisija turės galutinai tvirtinti šį sprendimą. Nord Stream 2 atveju ši šalis yra Vokietija. Taigi, priimtos Dujų direktyvos pataisos neleis visiškai blokuoti dujotiekio Nord Stream 2 tiesimo, tačiau sukels problemų projekto investuotojams ir dujotiekio operatoriams.

A. Ažubalis: Nord Stream projektas yra nenaudingas ne tik Ukrainai. Šis Kremliaus projektas yra tiesiogiai nukreiptas prieš Baltijos ir Vidurio Europos valstybes bei pavojingas pačiai Europos Sąjungai. Nord Stream 2 atveria duris naujai Rusijos energetinės ekspansijos bangai į Europos Sąjungos valstybes. Ta banga nuplauna lyg šiol dėtas pastangas sumažinti Europos energetinę priklausomybę nuo trečiųjų šalių.

Dar daugiau, Vakarų Europos valstybių neįsiklausymas į mūsų bei JAV raginimą nutraukti bendradarbiavimą tokiose energetiniuose projektuose, sudaro įspūdį, kad Rusijos balsas, sustiprintas verslo pinigais, Europoje vis dar yra reikšmingas. Tai, švelniai tariant, nėra geras ženklas, tiek svarstant apie glaudesnės sąjungos idėją, tiek plėtrą į tokias valstybes kaip Ukraina ar Sakartvelas.

Rusija per tokius projektus įtvirtina savo neformalaus veto teisę Europos Sąjungoje. Suprasdama tai, Lietuva privalo burti plačią valstybių koaliciją tam pasipriešinti, o diskusijose dėl bendros Europos Sąjungos energetinės politikos nevengti „arba – arba“ principo panaudojimo. Turime nebijoti pasakyti savo partneriams, kad jų pritarimas šiam mūsų regionui itin grėsmingam Kremliaus projektui, reikš mūsų nepritarimą kokiai nors jiems svarbiai iniciatyvai.

Negalime likti tik ES politikos vartotoja, tirpstančia europinėse struktūrose. Lietuva turi išsivaduoti iš pokolonijinio mąstymo spąstų, kad visi kiti yra stipresni ar išmanesni, todėl neva prie jų reikia prisitaikyti ir nusileisti. Toks kelias yra ne tik klaidingas, bet ir pražūtingas. Lietuva pati turi būti kūrėja, pasitelkusi ES institucijas, formuodama tarpvalstybines koalicijas stiprinti savo ir visos ES gerovę ir saugumą.

Turkija – seniausiai ES narystės siekianti šalis. Ilgą laiką europiečiams atidėliojus aiškų sprendimą priimti ar atmesti prašymą, Turkija nudreifavo į autoritarizmą, gręžiasi į Vladimiro Putino pusę, o migrantų krizės metu šantažavo ES šalis susimokėti už migrantų srauto stabdymą. Daugelio politologų nuomone, šiandien jos narystė Bendrijoje atrodo itin miglotai. Kaip vertinate ES ilgametę politiką bei šiandieninę poziciją Turkijos atžvilgiu?

A. Ažubalis: Kalbos dėl Turkijos stojimo į Europos Sąjungą galimybės užsitęsė ne be reikalo. Dar daugiau, kaip rodo kai kurie Jūsų klausime pateikti pavyzdžiai, tokios kalbos tebuvo tuščias politikų oro virpinimas ir savęs apgaudinėjimas. Visų pirma, pabandykime atsakyti sau į kelis paprastus klausimus: ką reikštų musulmoniškos valstybės priėmimas į Europos Sąjungą? Kaip tai paveiktų pagal vakarietiškus principus suformuotą Bendrijos teisę? Sprendimus ir jų priėmimo procesą? Ar Turkijai galiotų kokios nors išmintys, ar Europos valstybės turėtų prisitaikyti prie Turkijos?

Esu įsitikinęs, kad tokios valstybės narystė Europos Sąjungoje yra iš principo neįmanoma. Skirtis tarp Vakarų krikščioniškosios ir Islamo civilizacijos niekur nedingo ir šiuo metu, bent jau iš Rytų pusės, tik dar labiau išryškėjo.

Audronius Ažubalis
Audronius Ažubalis
© Organizatorių nuotr.

Nepaisant to, Turkija yra svarbi valstybė Europos ir Rytų saugumo dėlionėje, ilgametė NATO partnerė, dėl to Europos Sąjunga gali pasiūlyti privilegijuotą prekybinę partnerystę – pvz. kaip Norvegijai ar Šveicarijai. Tokia partnerystė palengvintų prekybinius santykius, tačiau neleistų Turkijai daryti įtaką ES. Kultūriškai kitas civilizacijas atstovaujančios valstybės negali primetinėti Europai savo politinės, socialinės ir kultūrinės elgsenos modelio.

L. Andrikienė: Tikrai nereikėtų kaltinti Europos Sąjungos dėl to, kad Turkija nudreifavo į autoritarizmą. Jau 2005 metais, Europos Sąjungai pradedant derybas su Turkija, žmogaus teisių ir demokratijos padėtis toje šalyje buvo pati silpniausia, pažeidžiamiausia Turkijos vieta, jos Achilo kulnas. Žinote sparnuotą posakį: žmogus gali išeiti iš kaimo, bet kaimas žmoguje pasilieka. Dalis Turkijos teritorijos yra Europoje, bet ar Turkija vertybine prasme yra Europa – kažin. Tai ir netruko išryškėti per derybas, to rezultatas – akivaizdus: derybos yra įšaldytos, kol Turkija neatliks tam tikrų darbų.

Paradoksas, bet šiandien būtent Turkija saugo ES sienas. Pabėgėlių krizę pavyko suvaldyti todėl, kad Turkija už solidų užmokestį sutiko sulaikyti pabėgėlius iš Sirijos, Afganistano ir kitų šalių savo teritorijoje. Kaip žinome, ne už ačiū, o už solidų užmokestį, 2 kartus po 3 milijardus eurų. Niekas nežinome, ar neišaus diena x, kai Turkijos lyderis R. T. Erdoganas nepasakys: nusibodote man, kritikuojate dėl žmogaus teisių pažeidimų, tai aš atidarau vartus pabėgėliams į Europą, o jūs žinokitės. Gerai, kad turėjome kelerius metus, kad galėjome pasirengti sienų apsaugos stiprinimui. Šis prioritetas yra ir mūsų – Europos centro dešinės – rinkimų į Europos Parlamentą programoje.

***

Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai yra politinė jėga nuo pat pradžių ir nuosekliai siekusi Europos Sąjungos plėtros į Rytus. Konservatorių politikai įvairiais formatais, tiek būdami valdžioje, tiekopozicijoje, tiek įvairiais diplomatiniais kanalais stengėsi padėti Ukrainai, Sakartvelui, Moldovai ir kitoms buvusioms komunistinio bloko valstybėms vykdyti reikiamas reformas demokratizacijos, prisitaikymo prie laisvos rinkos, kovos prieš korupciją kryptimi. Taip pat advokatavo šių valstybių siekiui integruotis į Vakarus įvairiuose Europos lyderių susitikimuose bei europinėse institucijose. Narystė Europos Sąjungoje, kaip parodė ir Lietuvos atvejis, yra patikimiausias kelias į šių šalių gerovę bei viso regiono saugumą. Jeigu pasitikėsite TS-LKD sąrašu Nr. 5, įsipareigojame ir toliau būti iniciatyviausia jėga Europos Parlamente, visais įmanomais kanalais siekianti mūsų kaimynų integracijos į Europos tautų šeimą.


Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Nr. 5 sąrašas Europos Parlamento rinkimuose:

1. Prof. Liudas Mažylis. VDU dėstytojas, Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės akto orginalo atradėjas, Kauno miesto garbės pilietis.
2. Andrius Kubilius. Ministras Pirmininkas (1999-2000, 2008-2012 m.), Seimo narys, tarptautinių pagalbos Ukrainai iniciatyvų „Maršalo planas Ukrainiai” ir „Ukraina-2027” autorius.
3. Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. Europos Parlamento narė (2009-2014 m.), Seimo narė, Aplinkos apsaugos ir Europos reikalų komitetų narė, Laisvės premijos komisijos pirmininkė.
4. Rasa Juknevičienė. Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarė, Krašto apsaugos ministrė (2008-2012 m.), Seimo narė, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotoja, NATO Parlamentinės Asamblėjos prezidentė (2018 m.).
5. Audronius Ažubalis. Užsienio reikalų ministras (2010-2012 m.), Seimo narys, Užsienio reikalų komiteto narys, pirmininkas (1999-2000, 2008-2010 m.) ir Europos reikalų komiteto narys.
6. Arvydas Anušauskas. Seimo narys, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas (2008-2012 m.), narys, istorikas, 25 knygų autorius ir bendraautorius, iš kurių pastaruoju metu publikuotos „KGB. Visiškai slaptai“, „Prezidento žvalgas – du gyvenimai“, „Aš esu Vanagas“ ir kt.
7. Laima Liucija Andrikienė. Europos Parlamento narė, Tarptautinės prekybos komiteto narė, Saugumo ir gynybos pakomitečio narė.
8. Kęstutis Masiulis. Seimo narys, Valstybės valdymo ir savivaldybių bei Europos reikalų komitetų narys.
9. Jurgis Razma. Seimo narys, Ekonomikos komiteto ir Antikorupcijos komisijos narys.
10. Emanuelis Zingeris. Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras, Seimo narys, Užsienio reikalų komiteto pirmininkas (2010-2012 m.), narys, Europos reikalų komiteto narys
11. Stasys Šedbaras. Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo teisėjas (1993-1996 m.), Vidaus reikalų ministras (1998-1999), Seimo narys, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas (2008-2012 m.), pirmininko pavaduotojas.
12. Kazys Starkevičius. Žemės ūkio ministras (2008-2012 m.), Seimo narys, Kaimo reikalų komiteto narys.
13. Vilija Aleknaitė-Abramikienė. Seimo narė (1996-2000 m., 2004-2016 m.).
14. Rimantas Jonas Dagys. Socialinės apsaugos ir darbo ministras (2008-2009 m.), Seimo narys, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas (2009-2012 m.), pirmininko pavaduotojas.
15. Gintarė Skaistė. Seimo narė, Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė.
16. Andrius Kupčinskas. Kauno miesto meras (2007-2015 m.), Seimo narys, Ekonomikos komiteto narys.
17. Andrius Navickas. Filosofas, rašytojas, Seimo narys, Žmogaus teisių komiteto narys.
18. Saulius Pečeliūnas. Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras, Seimo narys (1990-2000 m., 2004-2012 m.).
19. Gintarė Narkevičiūtė. Verslininkė.
20. Donatas Jankauskas. Socialinės apsaugos ir darbo ministras (2009-2012 m.), Seimo narys (2004-2016 m.), Kauno rajono savivaldybės tarybos narys.
21. Paulius Lukševičius. Verslininkas, Kauno miesto savivaldybės tarybos narys.
22. Andrius Vyšniauskas. Politologas, Marijampolės savivaldybės tarybos narys.

Su sąrašu ir partijos programa išsamiai susipažinti galite čia: https://tsajunga.lt/ep-2019/

Politinė reklama bus apmokėta iš TS-LKD Europos parlamento rinkimų kampanijos sąskaitos

Užsakymo nr.: PT_81181595

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(19 žmonių įvertino)
2.1579

Top naujienos

Vytautas Landsbergis: tai, ką aš dabar pasakiau, turi sukelti baisų pyktį (124)

Veiksmo politinėje arenoje netrūksta. Koalicija sudaryta, prezidentas prisiekė, premjeras...

Pasidalino abituriento rašiniu: šimtukininkas, olimpiadininkas, o egzamino neišlaikė (584)

Į DELFI redakciją kreipėsi abituriento, kuris neišlaikė valstybinio lietuvių kalbos ir...

Po DELFI publikacijos apie patį baisiausią pažintinį taką Lietuvoje bus ieškoma, kur dingo Europos pinigai

DELFI paskelbus publikaciją apie Raseinių rajone už Europos Sąjungos finansavimą įrengtą ko...

Bakas neteko posto – Seimo NSGK pirmininku išrinktas Gaižauskas papildyta (78)

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ( NSGK ) trečiadienį pirmininku išsirinko...

Aktualu tūkstančiams dujų balionus turinčių lietuvių: perspėjo, ką daryti griežtai draudžiama (14)

Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba išplatino svarbius perspėjimus, kurie gali būti...

Naujų mokesčių vajus: automobilių ir NT savininkai gali pradėti skaičiuoti (585)

Premjeras Saulius Skvernelis antradienį dar kartą pareiškė, kad nuo 2020 metų keisis...

Australai kraipo galvas – lietuvių varžovų rinktinė tapo savo superžvaigždės įkaite? (1)

Netradicinis Australijos krepšinio superžvaigždės Beno Simmonso sprendimas praleisti pasaulio...

Kaune gimė rekordinio svorio berniukas: patyrę medikai neprisimena tokio atvejo (74)

Praėjusį savaitgalį Kaune, Krikščioniškuosiuose gimdymo namuose gimė 6060 g sveriantis, 56 cm...

Po įspėjamųjų Korėjos šūvių – atsakas: Rusija ir Kinija paskelbė apie pirmą bendrą patruliavimo misiją papildyta 9.38 (231)

Kinija trečiadienį pareiškė, kad jos pirma bendra oro patruliavimo misija su Rusija nebuvo...

Gyvai / Sportinė forma su Lietuvos 100 kilometrų bėgimo čempionu Evaldu Nausėda

DELFI laidoje „Sportinė forma“ trečiadienį svečiuosis Lietuvos 100 kilometrų bėgimo...