Išgyvensime kartu – tokiu šūkiu Lietuvos verslas pernai skambiai pasitiko užgriuvusią pandemiją. Suėjus pandemijos metinėms, solidarumo deklaracijos prigesusios. Vieni verslai, paveikti ribojimų, merdi ar vos kruta. Kiti, pataikę į besikeičiančią aplinką ir vartotojų elgseną, atvirkščiai, vos spėja suktis. Iš geriau atsilaikiusių įmonių labai nedidelė dalis labiau nukentėjusiems padėjo ne patarimais ir konsultacijomis, o tuo, kuo labiausiai reikia – finansinėmis injekcijomis.
Fintech
Fintech
© Shutterstock

Finansuotoju tapo ne tik valstybė

Skatinant pandemijos paveikto smulkaus ir vidutinio verslo atsigavimą, pagrindiniu finansavimo šaltiniu nukentėjusiam verslui tapo valstybės skiriamos didžiulės lėšos. Tačiau atsiranda ir kitokių pavyzdžių – pačių finansuotojų ir privačių investuotojų sutelktų iniciatyvų, leidžiančių verslui ne tik išgyventi šį laikotarpį, bet sparčiai augti ir netgi tapti stipresniais nei prieš krizę.

Sutelktinio finansavimo platforma „Finbee Verslui“ metų pradžioje paskelbė skirianti 300 tūkst. eurų beprocentėms mažos apimties verslo paskoloms. Dėl aktyvaus investuotojų įsitraukimo finansavimo biudžetą pavyko padidinti iki beveik 330 tūkst. eurų. Finansavimu pasinaudojo 57 mūsų šalyje veikiančios įmonės. Aktyviausiai kreipėsi tos įmonės, kurios labiausiai nukentėjo nuo pandemijos padarinių. Tai – kelionių agentūros, restoranai, privačios mokyklos, batų, aprangos parduotuvės.

„Mums ši iniciatyva finansiškai tikrai didelė, bet kartu norime parodyti pavyzdį, kad kiekvienas gali prisidėti prie krizės padarinių mažinimo. Be to, prie mūsų iniciatyvos prisidėję privatūs investuotojai padidino finansavimo portfelį ir dar kartą įrodė, kaip krizės metu galime susitelkti. Jei yra verslų, kurie turi viziją ir noro kabintis į galimybes, visuomet, esame pasirengę padėti. Juk ne veltui sakoma, kad krizė gali tapti ir puikia galimybe sustiprėti“, – sako A. Griškevičius.

Iki 7 tūkst. eurų sieksiančių paskolų palūkanas ir administravimo mokestį sutelktinio finansavimo platforma kompensavo savo lėšomis.

Sukūrė naujus produktus ir pasiruošė vasarai

UAB „Nidos skonis“, valdančios Nidoje įsikūrusią kavinę „Kavinė Burė“, direktorė Jurgita Stundžienė kavinės apyvartos pokyčių įvardyti neskuba, nes pernai paskelbtas pirmasis karantinas buvo ne sezono metu. O šis artėjantis pavasario-vasaros sezonas kol kas verslininkę nuteikia viltingai.

„Šiuo metu esantis pandemijos laikotarpis tikrai pasibaigs iki mūsų sezono pradžios ir, tikiu, visi sėkmingai darbuosimės“, – viliasi pašnekovė.

Ji sako, kad šis „ne sezono“ laikas leido detaliau ir našiau organizuoti darbuotojų veiklą. Jie su kolektyvu ėmėsi papildomos veiklos – pradėjo gaminti šaldytą produkciją, kuri dalinai apdorota, pakanka tik pašildyti ar išvirti. Šie gaminiai jau pardavinėjami kitoje verslininkės kavinėje Vilniuje, o kavinėje Nidoje įtraukti į meniu.

Audrius Griškevičius
Audrius Griškevičius

J. Stundžienė papildo, kad šį laikotarpį, kol nėra lankytojų, taip pat skyrė dar geriau pasiruošti artėjančiam sezonui. Tiesa, be papildomo finansavimo to įgyvendinti nebūtų pavykę.

„Pasinaudojome visiškai nemokama beprocente „Finbee Verslui“ paskola. Džiaugiamės, kad buvo tokia neeilinė galimybė pasiskolinti be papildomų mokesčių ir palūkanų. Tai labai pagelbėjo. Pinigus jau investavome į kavinės lauko terasos įrengimą kaip tik artėjančiam sezonui. Sumontavome lauko terasos stiklo sieneles, kurios leis klientams komfortiškai pietauti ir vakaroti šeimos ar draugų kompanijoje. Beje, ir mažiesiems klientams tikrai bus šilčiau valgyti bei žaisti. Taip pat dalį pinigų investavome į ventiliaciją, kuri užtikrina geresnę oro cirkuliaciją virtuvėje. Tai prisideda prie darbuotojų geros savijautos ir, tikiu, didesnio darbo našumo.

Jei tik atsiras daugiau laisvų lėšų, mielai didintume darbuotojų kvalifikaciją, bet kol kas bandome išgyventi su tuo, ką turime. Skolintis papildomai neskubame. Beje, prieš tai pasinaudojome galimybe pasiskolinti pagal priemonę „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“, - pasakoja verslininkė.

Iš vietos rinkos – į tarptautinius pardavimus

UAB „Carnita“, valdančios Vilniuje įsikūrusios rūbų parduotuvės „MONRE boutique“, vadovė Aurelija Lingevičienė pasakoja, kad šis laikotarpis jos verslui iš tiesų neeilinis. Tik, priešingai nei galima būtų šiame kontekste galvoti apie praradimus, moteris atsargiai džiaugiasi sparčiu augimu.

„Vos paskelbus karantiną, iš karto pasakiau sau, kad reikia kažką keisti, stovėti vietoje negalime. Iki šiol pardavinėję rūbus tik fizinėje parduotuvėje Vilniuje bei internetu, nusprendėme žengti į didmeną. Pradėjome intensyviai ieškoti ir megzti kontaktus su interneto rūbų parduotuvėmis ir tiekti jiems savo iš Prancūzijos, Lenkijos, Italijos vežamus rūbus. Tam, kad galėtume tą sklandžiai įgyvendinti, pradžioje pasinaudojome paskola labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams, o šiemet žengėme dar drąsesnius žingsnius.

Labiau ir užtikrinčiau investavome į didmenos pardavimus. Nuo šiol prekiaujame parduotuvėse ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje. Be to, išaugus klientų ratui, ką tik persikraustėme į kur kas didesnes patalpas. Tam irgi prireikė papildomų pajamų. Šįkart pasinaudojome nemokama beprocente „Finbee Verslui“ paskola nukentėjusiems nuo COVID-19 verslams. Pasiskolintus pinigus skyrėme papildomoms investicijoms partnerių paieškai. Tuo tikslu reikėjo ir papildomų rankų pasamdyti. Taip pat skyrėme lėšų didmenos prekių tiekimui, įsirengimui naujose patalpose. Na, ir prie viso to – startuoja dar vienas projektas – nauja interneto parduotuvė, kurioje bus prekiaujama interjero prekėmis, įranga parduotuvėms. Tad gautas finansavimas skirtas ir šios interneto parduotuvės svetainės sukūrimui“, – pasakoja A. Lingevičienė ir sako, kad be papildomo finansavimo nebūtų pavykę įgyvendinti minimų projektų, kurie leido net iki 40 proc. išauginti pardavimus.

Galimybių pasiskolinti pigiau dar yra

Pasak „Finbee Verslui“ vadovo A. Griškevičiaus, nemokamomis beprocentėmis paskolomis siekta prisidėti prie valstybės skatinimo priemonių verslui šiuo vis dar neapibrėžtu laikotarpiu. Kol kas naujos finansavimo iniciatyvos, sutelkiančios ir privačius investuotojus, svarstomos, bet A. Griškevičius primena, kad įmonės vis dar gali pasinaudoti tebesitęsiančiomis valstybės finansavimo priemonėmis. Vienos jų – paskolos pagal „Avietė“ ir „Alternatyva“ programas, kurios leidžia verslininkams finansuoti veiklą pigesniais pinigais.

„Istoriškai tai tikrai vieni pigiausių pinigų, šiuo metu prieinamų verslui. Tad pasinaudoti galimybėmis augimui, plėtrai ar kasdienei veiklai užtikrinti, dabar tikrai tinkamas metas. Turime ne vieną įkvepiantį pavyzdį, kai įmonės šiuo laikotarpiu tapo netgi stipresnės, negu buvo prieš krizę“, – komentuoja A. Griškevičius.

Užsakymo nr.: PT_86998853

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(2 žmonės įvertino)
3.0000

Psichologė: po gimdymo didžiausias dėmesys yra skiriamas naujagimiui, tačiau mamos psichologinė būsena neretai paliekama antrame plane (6)

Psichologe dirbanti Jovita Kniežaitė – puikus pavyzdys kaip mokslo praktiką galima pritaikyti ir...

Jaunoji mokslininkė Indrė: net ir šios pandemijos akivaizdoje mokslininko profesija negauna tinkamo pripažinimo (45)

Mokslininko darbas – kur kas dinamiškesnis ir įdomesnis, nei jį įsivaizduoja plačioji...

Pandemija į internetą iškraustė ne tik verslus, bet ir vagis bei įsilaužėlius

Kaip bepasibaigtų pasaulinė Covid-19 pandemija, šiandien jau pripažįstama, kad karantino metu...

Ant jūros kranto – unikali „gyva“ kompozicija ekstremalams (FOTO, VIDEO)

Lėtai besileidžiančios į jūrą saulės spinduliuose Palangoje mirga siluetai – tai šaunantys...

Lytiškumo ugdymo problemas Lietuvoje tiriantis Marius: mokytojai vengia kalbėti prieštaringomis temomis (71)

„Lytiškumas šiais laikais yra kaip niekad aktuali tema, deja, visuomenėje kalbėti apie jį vis...

Top naujienos

Gyventojai tūžta ant būsto administratoriaus: po brangaus remonto laiptai atrodo kaip po karo, bet pavojaus niekas netvarko (7)

Vilniuje, Karoliniškėse, esančio daugiabučio gyventojų kantrybė trūko – laiptų remontą...

Vilniečiams savivaldybė neįprastu būdu nusprendė pasiųsti žinutę: kiekvieną rytą ir vakarą taip terorizuosime (336)

Vilniečiai baigiantis darbo valandoms danguje pastebėjo seniai matytą vaizdą. Prie skraidančio...

Į Šilutę ir Tauragę nuvykusio Dulkio laukė policijos ekipažai – socialiniuose tinkluose ragino pasitikti su lazdomis (290)

Ketvirtadienio rytą Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad ministras Arūnas Dulkys...

Sugriovė lietuvių nusistatymą, kad šiuo metu kelionės yra sudėtingos: oro uoste pandemiją primena tik kaukės (4)

Penkias vasaros savaites „Delfi“ ir partnerių projektas „Keliauti vėl paprasta!“ griovė...

Į Rūdninkų poligoną atvežami pirmieji migrantai (379)

Ketvirtadienį į Rūdninkų poligone pastatytą palapinių miestelį vežami pirmieji migrantai ,...

Faktai ir nuomonės. Kaip sustabdyti Lukašenkos ataką prieš Lietuvą? (3)

Laidoje dalyvauja: Vaidotas Malinionis, atsargos pulkininkas Andrius Kubilius, Europos Parlamento...

Jocytės benefisas: sumetė kone pusę rinktinės taškų ir padovanojo lietuvėms pergalę (1)

FIBA „Challenger“ turnyre iki tol nepralaimėjusi Turkijos aštuoniolikmečių merginų komanda po...

Europos COVID-19 žemėlapyje staigmena: Lietuva netikėtai atsidūrė pilkojoje zonoje (123)

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) kas savaitę atnaujinamame COVID-19...

Į Dieveniškes nuvykusią Eskedar Maštavičienę protestantai apibėrė klausimais: šalyje gyvena tūkstančiai pilietybės neturinčių žmonių (25)

Po 13 metų gyvenimo Lietuvoje mūsų šalies pilietybę gavusi etiopė Eskedar Maštavičienė sako...

Pataisos namuose skaito visi: bibliotekoje populiariausios – knygos psichologine tema, geltonoji spauda ir Baudžiamasis kodeksas

Vilniaus pataisos namuose Katažyna Jurkėnienė jau 20 metų dirba Resocializacijos skyriaus...