Apie akmenis Lietuvoje nuo seno pasakojamos legendos, o akmentašiai buvo savotiški užkalbėtojai, turėję su akmenimis „susitarti“ ir tik tada kibti į sunkius įrankius. Prakaito, raumenų ir valios pastangomis akmenys senovės amatininkų dėka virsdavo namais, girnomis, sviediniais ar paminklais.
Akmenų istorijos – apie velnius ir slaptus kelius
© Organizatorių nuotr.

Akmenskaldystės amatas

Iš milžiniškų akmenų luitų pastatytos Egipto piramidės, Pietų Italijoje akmeninėmis tvoromis buvo skiriamos laukų ar alyvmedžių sodų ribos, o kalvotose vietovėse renčiamos terasos, kuriose iki šiol auga vynuogynai, vaismedžiai ar daržovės. Iš akmenų daugelis tautų statydavo būstus ir gynybinius įtvirtinimus. O kur dar keisti akmeniniai stabai Velykų salose ar mažesnės dievų skulptūrėlės. Ir nors Lietuva negali pasigirti gausiais didelių akmenų klodais, tačiau akmuo buvo naudojamas nuo seno tiek įrankiams ir sviediniams, tiek pastatams ir keliams.

Akmenų istorijos – apie velnius ir slaptus kelius
© Organizatorių nuotr.

Akmentašio amatas visais laikais buvo sunkus – reikėjo jėgos, ištvermės ir kantrybės, tad juo pajėgdavo užsiimti tikrai ne kiekvienas. Įrankiai buvo sunkūs, tekdavo avėti specialius batus, kad nenusimuštų kojų pirštų. Šiuo metu Lietuvoje sertifikuotų akmenskaldžių yra vos keturi, daugiausia jie kuria skulptūras, paminklus. O tai, ką sukūrė senieji lietuvių akmenskaldžiai ar kur buvo naudojami akmenys, galima pamatyti keliaujant po Lietuvą. Be žymiausio Lietuvoje Into akmenų muziejaus, galima aplankyti ir kitas vietas.

Šventos ir užburtos vietos

Tobulėjant akmens skaldymo technikai, Lietuvoje iš tašytų akmenų imti statyti trobesiai, tvoros ar net tiltai. Ypač įspūdingai atrodo iki šių dienų išlikusios akmeninės bažnyčios. Gegužinės kaime (Kaišiadorių raj.) stovi 1909 m. pradėta statyti akmeninė bažnyčia, kurioje Lietuvos partizanai buvo įsirengę slėptuvę. Salako Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčia (Zarasų raj.) yra aukščiausia akmeninė bažnyčia Lietuvoje. Bažnyčios aukštis siekia net 72 m, o akmenis jos statybai vietos gyventojai suvežė iš aplinkinių laukų. O štai Stirnių (Molėtų raj.) akmeninė bažnyčia stebina masyviu akmeniniu bokštu.

Akmenų istorijos – apie velnius ir slaptus kelius
© Organizatorių nuotr.

Tačiau akmentašių rankos prisilietė ne tik prie šventų, bet ir prie užburtų akmenų. Dauguma Lietuvos vėjo ir vandens malūnų gali pasigirti įvairiomis legendomis, velniais ar net užburtomis girnomis. Girnapuses iš akmens tašę ir aštrinę amatininkai buvo vadinami girniais. Girnų šiandien galima išvysti Žaliūkių vėjo malūne (Šiauliai), kuriame įrengta malimo ekspozicija. O Šlyninkos vandens malūne (Zarasų raj.) galima ne tik pamatyti akmeninėmis girnomis malamus miltus, bet ir sužinoti velniškų istorijų.

Seni ir slapti keliai

Senieji keliautojai iš Europos savo kelionių dienoraščiuose nevengdavo pažymėti, kad po Lietuvą vasarą keliauti beveik neįmanoma, nes teritorija pelkėta, apaugusi sunkiai įžengiamais miškais, išvagota upelių. Laikui bėgant situacija gerėjo, o tarp svarbiausių miestų nusidriekė akmenimis grįsti keliai. Dabar jų beveik neliko, bet, pavyzdžiui, šalia Vilniaus dar galima rasti nedidelę akmenimis grįstą senojo trakto Vilnius-Kaunas dalį (Savanorių prospekto ir Titnago gatvės). Pasakojama, kad šiuo keliu žygiavo kariuomenės, keliavo pirkliai ir valdovai.

Akmenų istorijos – apie velnius ir slaptus kelius
© Organizatorių nuotr.

Įspūdingesnės buvo žemaičių supiltos kūlgrindos. Tai – pelkėse akmenimis grįsti takai, buvę po vandeniu ir dumblu. Tokiais slaptais takais senovės lietuviai gelbėdavosi nuo priešų – tiksli jų vieta būdavo laikoma didžiausioje paslaptyje. Kūlgrindų pamatyti neįmanoma, tačiau iki šiol nedideles atkarpas galima išbandyti savo kailiu. Viena tokių – Sietuvos kūlgrinda Varnių regioniniame parke, vingiuojanti per Sietuvos upelį ir aplinkines pelkes. Ekskursijas visiems, nebijantiems sušlapti ir išsipurvinti veda parko gidai. Adrenalinas garantuotas!

Lietuvos kaimo turizmo asociacija vykdo projektą „Tradicinių lietuviškų amatų gidas“. Projekto tikslas – didinti tradicinių Lietuvos amatų ir UNESCO kultūros paveldo objektų populiarumą bei žinomumą.

Finansuojama iš Europos regioninės plėtros fondo.


Projekto vykdytojas Lietuvos kaimo turizmo asociacija.


Užsakymo nr.: PT_86608749

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(9 žmonės įvertino)
4.0000

Prof. Liudo Mažylio inicijuotas kreipimasis į Europos Komisiją dėl sekoskaitos vykdymo sulaukė palaikymo Europos Parlamente (7)

Europos Parlamento (EP) nario prof. Liudo Mažylio iniciatyva įvairių frakcijų kolegos Europos...

5 priežastys, kodėl verta rinktis sulenkiamą „Samsung Galaxy Z Flip“ telefoną (9)

Nors pastarąjį dešimtmetį išmaniųjų telefonų techniniai sprendimai smarkiai tobulėjo, jų...

Lietuvių programėlės „#walk15“ sėkmė: nuo gražios idėjos iki nuolat augančios bendruomenės (4)

Ar lengva kitus įkvėpti daugiau vaikščioti? Kaip išlaikyti aktyvių pasivaikščiojimų...

Šiaulių bankas atnaujino interneto banką ir mobiliąją programėlę: dėmesys klientams ir naudojimosi paprastumui (5)

Šiaulių bankas pristatė naują interneto banką mobiliesiems, planšetiniams, nešiojamiems ir...

Top naujienos

Pilname lėktuve iš Tenerifės grįžusiam vyrui kilo klausimų dėl patikros: ar patikima tokia kontrolė (44)

Grįžtantiems iš užsienio šiuo metu įvesta daug įvairių apribojimų, bet vienam keliautojui...

Dalijant lauko kavinių plotus – verslininkų įtarimai: sulaukė netikėtų siūlymų iš laimėjusių įmonių (10)

Vilniaus miesto savivaldybė remdama verslą užsimojo atverti miesto gatves ir skverus lauko...

The Economist | D+

Kad ir kaip bankai stengiasi atsitiesti po pinigų plovimo skandalų, tenka pripažinti – šią kovą pralaimime

Atsakyti už tai, kad, kaip teigiama, nesistengė užkirsti kelio nešvarių pinigų srautams,...

Princas Charlesas nesulaikė ašarų: pirmąkart pasirodė viešumoje po tėvo princo Philipo mirties (7)

Princas Charlesas nesulaikė ašarų, kuomet kartu su žmona Camilla , Kornvalio kunigaikštiene,...

Kupiškio rajono gyventojai klastinga liga prasidėjo nežymiu karščiavimu: džiaugiasi išvengusi blogiausio (1)

Vos tik atšyla orai, smarkiai padidėja vienos iš svarbiausių centrinės nervų sistemos infekcijų...

JK įmonės kenčia dėl „Brexit“: kylančios problemos siurbia ir pinigus, ir laiką

Išsilaisvinimas iš Briuselio biurokratijos turėjo reikšti biurokratinių apribojimų laužą...

Šis miestas pernai pasipildė 33 milijardieriais (2)

Pekine šiuo metu gyvena daugiau milijardierių negu bet kuriame kitame pasaulio mieste. Taip teigti...

Mokslininkai išsiaiškino, kaip fizinės bausmės keičia vaikų smegenų struktūrą (4)

Mąstymas, kad vaikas turi bijoti tėvų, deja, nėra visai išnykęs. Taigi, nėra išnykusios ir...

Startuoliai kviečiami „įsikrauti“: konkursui „Startup Fair: Recharge“ investuotojai paruošė 100 tūkst. eurų investiciją

Šiemet jau 9-tus metus iš eilės įvyksiantis tarptautinis ir vienas svarbiausių Lietuvos...

Dirvos tręšimas pelenais: kokiems augalams jie netinka ir net gali juos pražudyti?

Tai, kad pelenai turi daug augalams naudingų savybių, žino kone kiekvienas sodininkas. Tačiau...