Vasarį sukanka lygiai penkeri metai, kai Lietuvoje veikia moderni gėrimų pakuočių užstato sistema. Saugoti gamtą ir tausoti aplinką padedanti naujovė mūsų šalyje greitai prigijo bei pelnė gyventojų palaikymą. Per šį laiką grąžinamo užstato sistemos rezultatai tapo vienais geriausių Europoje, o pasisemti patirties ir pasimokyti į Lietuvą vyko delegacijos iš įvairių pasaulio šalių.
Užstato sistemai – jau penkeri: Lietuva pasiekė įspūdingų pergalių
© Organizatorių nuotr.

„Kad sklandžiai ir patogiai visoje Lietuvoje pradėtų veikti beveik 3 tūkst. taros surinkimo vietų tinklas, sistemos kūrėjams teko aktyviai bendradarbiauti su partneriais, įsiklausyti į prekybininkų ir vartotojų poreikius, pasiūlymus, lūkesčius. Pasirengimo darbai vyko labai nuosekliai ir kruopščiai. Siekėme, kad žmonės pajustų norą išbandyti naujovę, įsitikintų sistemos nauda ir prisidėtų prie švaresnės aplinkos“, – prisimena Gintaras Varnas, užstato sistemą prižiūrinčios VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) vadovas. Jis pastebi, kad gyventojai kasmet grąžina vis daugiau vienkartinių užstatinių pakuočių ir pasiekia vis naujų rekordų. Iš viso per penkerius metus Lietuvoje grąžinta net 2,76 mlrd. vienkartinių užstatinių pakuočių, o tai – vidutiniškai kone po 990 pakuočių vienam šalies gyventojui.

USAD duomenimis, didžiąją dalį (58 proc.) surinktų pakuočių sudarė PET plastiko buteliai, kurių per visą laikotarpį surinkta 1,6 mlrd. vienetų arba 54,1 tūkst. tonų. Taip pat į taromatus ir kitas surinkimo vietas grąžinta per 141 mln. stiklo butelių (38,5 tūkst. tonų) ir per 1,018 mlrd. metalo, daugiausia aliuminio, skardinių (17,3 tūkst. tonų).

Gintaras Varnas
Gintaras Varnas
© Organizatorių nuotr.


Sutaupyta energija: milijono elektromobilių kelionė nuo Lietuvos iki Ispanijos

Pasak G. Varno, kuo daugiau vienkartinių pakuočių sugrįžta į užstato sistemą ir yra perdirbama, tuo stipresnį impulsą Lietuvoje gauna žiedinė ekonomika. Perdirbtos pakuočių atliekos virsta aukštos kokybės antrinėmis žaliavomis, iš kurių gali būti gaminamos naujos pakuotės arba kiti gaminiai. Pavyzdžiui, stiklas ir aliuminis gali būti perdirbamas neribotą skaičių kartų, o tai padeda sutaupyti daug energijos ir kitų gamtos išteklių, išvengiama didesnių CO2 emisijų ir nebereikia šių atliekų vežti į sąvartynus.

Mokslininkai apskaičiavo, kad viena tona perdirbto stiklo leidžia sutaupyti 42 kWh, tona perdirbto PET plastiko – 5774 kWh, o tona aliuminio – net 14 tūkst. kWh elektros energijos . Nesunku apskaičiuoti, kad visos Lietuvoje per 5 metus surinktos užstato pakuotės padėjo sutaupyti 554,6 GWh elektros energijos. Tiek elektros energijos per metus Lietuvoje sunaudoja maždaug 460 tūkst. butų . O „Lietuvos Metų automobiliu 2021“ išrinktas elektra varomas „Volkswagen ID.3“ su tiek energijos galėtų nuvažiuoti nuo Lietuvos iki Ispanijos. Tiksliau, tiek energijos nuvažiuoti po 3700 kilometrų pakaktų net milijonui šių elektromobilių – juose galėtų sutilpti visi Lietuvos gyventojai.

Lietuva tapo pavyzdžiu kitoms šalims

Užstato sistemą Lietuvoje palaikantys gyventojai prie CO2 mažinimo prisidėjo ne prasčiau negu elektromobilių vairuotojai. Daugiau kaip 110 tūkst. tonų surinktų PET plastiko, stiklo ir metalo skardinių atliekų virto antrinėmis žaliavomis, o tai padėjo išvengti per 260 tūkst. tonų CO2, lyginant su gamyba iš pirminių žaliavų.

Jeigu visos grąžintos vienkartinės užstato pakuotės būtų nukeliavusios į sąvartyną, o ne į taromatus ir kitas taros surinkimo vietas, tai Lietuva šiandien turėtų milžinišką 1,428 mln. kubinių metrų atliekų kalną.

„Kiekvienas sąmoningas pilietis, pristatydamas tuščias užstatines pakuotes į taros surinkimo vietas, prisidėjo, kad po Lietuvą nepasklistų kalnai šiukšlių, mažėtų aplinkos tarša, būtų sutaupyta daug elektros energijos ir kitų išteklių“, – penkerių metų rezultatus apibendrina ne pelno organizacijos USAD vadovas G. Varnas, pažymėdamas, kad užstato sistemoje dalyvaujančių pakuočių surinkimo ir perdirbimo rodiklis nuolat viršija Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo užduotis gamintojams ir importuotojams – Lietuvoje surenkama daugiau kaip 90 proc. visų į rinką išleidžiamų užstato pakuočių. Apskritai, mūsų šalies rezultatas – vienas geriausių Europoje.

G. Varnas pastebi, kad užstato sistema, kaip itin efektyviu pakuočių tvarkymo sprendimu, ilgainiui ėmė domėtis vis daugiau pasaulio valstybių. Per penkerius pastaruosius metus USAD Skaičiavimo centre Vilniuje lankėsi delegacijos iš Australijos, Prancūzijos, Škotijos, Kinijos ir kitų šalių.

Užstato sistemai – jau penkeri: Lietuva pasiekė įspūdingų pergalių
© Organizatorių nuotr.

Nuo pat starto Lietuvoje pradžios USAD aktyviai vykdo edukacinę veiklą ir visada stengiasi būti šalia vartotojų, taip primindama jiems, kad užstatines pakuotes grąžinti verta. Todėl per 5 metus šūkį „Grąžinti verta“ įsidėmėjo daugybė žmonių įvairiuose festivaliuose, bėgimuose ir kituose renginiuose – didelis dėmesys komunikacijai yra skiriamas nuo pat sistemos starto.

Kasdienis uždavinys – pateisinti aukštus lūkesčius

Kasmet atliekamos gyventojų apklausos rodo, kaip visuomenė vertina užstato sistemą. Naujausio tyrimo duomenimis, visi apklaustieji nurodo, kad jiems pakanka informacijos apie sistemą, kuri prieš 5 metus buvo didelė naujovė.

„Aktyvi komunikacija ir informacijos sklaida yra labai svarbi siekiant bet kokių permainų. Nuo pat pradžių palaikome aktyvų dialogą, visuomenė priima mūsų žinutes, todėl kartu pasiekiame gerų rezultatų“, – dalijasi G. Varnas. Pernai spalį atliktas visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad absoliuti dauguma (98 proc.) apklaustųjų mano, kad užstato sistema yra reikalinga.

Dažniausiai apklausoje nurodoma sistemos nauda – mažiau šiukšlių ir mažiau teršiama aplinka. Net 92 proc. tyrimo dalyvių pripažino, kad įvedus pakuotės užstato sistemą, parkuose, paežerėse ir kitose žmonių lankomose gamtos vietose sumažėjo paliekamų šiukšlių. 85 proc. respondentų atsakė, kad užstato sistemos atsiradimas paskatino atsakingiau žiūrėti į visų atliekų rūšiavimą.

Anot G. Varno, augant visuomenės sąmoningumui, gyventojai patys atranda vis daugiau priežasčių rūšiuoti ir dalytis savo patirtimi su kitais – taip keičiasi elgesio normos ir įpročiai. Todėl USAD su savo partneriais deda visas pastangas, kad pakuočių surinkimo tinklas sklandžiai veiktų ir atitiktų vartotojų lūkesčius. Paskutinė apklausa atskleidė, kad vienkartinių pakuočių užstato sistemos funkcionavimu yra patenkinti net 95 proc. respondentų.

Apie VšĮ „Užstato sistemos administratorius“:

Užstato sistema Lietuvoje veikia nuo 2016 m. Jos veikla šalyje rūpinasi Lietuvos gėrimų gamintojų, importuotojų bei pardavėjų įsteigta ne pelno organizacija VšĮ „Užstato sistemos administratorius“. USAD kasmet surenka 9 iš 10 į rinką išleidžiamų gėrimų skardinių bei vienkartinių stiklinių ir plastikinių butelių. Planuojama, kad dėl sistemos dalyvių bei šalies gyventojų sąmoningumo, šiemet gali būti surinkta ir perdirbti perduota apie 615 mln. vienkartinių pakuočių.

Užsakymo nr.: PT_86408971

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(31 žmogus įvertino)
4.5484

Paraiškas daugiabučių renovacijai galima teikti visus metus

Planuojantis teikti paraiškas daugiabučio renovacijai turės daugiau laiko – Aplinkos ministro...

Daugiau žinių, staigmenų ir vertingų prizų – išbandykite jėgas „Nacionalinėse EKO lenktynėse“ (1)

Per dvidešimt tūkstančių žaidėjų iš visos Lietuvos praėjusią vasarą pritraukusios...

Greitas ir galingas: naujas nešiojamasis žaidimų kompiuteris „ASUS ROG Strix SCAR 17“ (33)

Nešiojamasis žaidimų kompiuteris „ASUS ROG Strix SCAR 17 G733“, kuriuo prekiaujama nuo 2021...

VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakultete duris atveria „Bloomberg LAB“ auditorija (1)

Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakultete ekonomiką ir finansus...

Netinkama darbo aplinka gali pasireikšti fiziniais skausmais – kaip to išvengti? (3)

Dirbant ant geresnės ar šiek tiek prastesnės kėdės biure, didesnio skirtumo nepajaučiame,...

Top naujienos

Audrą sukėlęs Nausėdos pasisakymas: ar koketavimas su Šeimų maršo dalyviais atskleidė prezidento kortas dėl partnerystės (413)

Prezidentui Gitanui Nausėdai šeštadienį „Didžiojo šeimos gynimo maršo“ metu išplatinus...

Aistė Žebrauskienė | D+

Vilnietis užfiksavo, kaip per savaitę butas pabrango 100 tūkst. eurų: brokeris patarė, kaip ir kada geriausia pirkti

Nuosavo būsto ieškantys vilniečiai stebisi kone kasdien augančiomis būsto kainomis . Kai kurie...

Vienas apsilankymas miške Algirdui baigėsi stuburo ir dubens kaulų lūžiais: dažnas šio pavojaus tiesiog neįvertina (21)

Nors įprastai, gavus nedarbingumą dėl traumų ar ligų, po kurio laiko sėkmingai grįžtama į...

Daugiabučių gyventojai kenčia dėl kaimynų triukšmo: negalima normaliai nei dirbti, nei mokytis (1)

Daugiau laisvo laiko ir galbūt pagausėjęs santaupų krepšelis paskatino lietuvius pertvarkyti savo...

„Eurovizijos“ generalinėje repeticijoje – techniniai nesklandumai, prieš žiuri narius ir žiūrovus teko kartoti pasirodymus (11)

Pirmadienį pirmojo „ Eurovizijos “ pusfinalio dalyviai, tarp jų ir konkursą pradėsiantys „...

Dietologė pasakė, kiek kartų valgyti, kad neaugtų svoris: daug kas neteisingai vertina užkandžius (15)

Dėl karantino pakitęs bendras dienos režimas padarė didelę įtaką ir pasikeitusiems žmonių...

Speciali apklausa: susipažinkite su visais šių metų „Eurovizijos“ dalyviais ir atiduokite savo balsą už verčiausius laimėtojų titulo! (32)

Iki 2 metus lauktos „Eurovizijos“, kuri Roterdame vyks jau gegužės 18-22 dienomis, lieka visai...

Bloomberg | D+

Nemaloni pasaulinė ataskaita: dauguma miestų vis dar neturi planų, kaip prisitaikyti prie klimato kaitos

Į priemones kovoti su klimato kaita ir švelninti gamtos stichijų pasekmes savo bendruomenėms...

Karnišovas neslepia nusivylimo „Bulls“ sezonu: privalome išmokti šią pamoką

Artūras Karnišovas užbaigė pirmą savo sezoną Čikagos „Bulls“ klubo krepšinio...

Po kiekvienos stipresnės liūties gyventojai skęsta balose: „Grinda“ problemos sprendimui siūlo susimesti (29)

Vienoje Vilniaus miesto dalyje, Kairėnuose, po kiekvieno smarkesnio lietaus gyventojai bijo praverti...