„Viskuo besidomintis ir atviras naujoms patirtims jaunas žmogus bent viename gyvenimo etape turi pasimokyti užsienyje – nesvarbu, mokydamasis mokykloje ar studijuodamas universitete. Tik taip galima pasitikrinti, ko esi vertas, kaip tave mato pasaulis, ko gali pasiekti ir suprasti, kokie yra tavo tikslai“, – rugsėjo 15 dieną nepriklausomų tarptautinių studijų ekspertų „American English School“ (AMES) organizuotame studijų forume „Study the World“ sakė generalinė direktorė Eglė Kesylienė.
© DELFI / Andrius Ufartas

Nepriklausomi ekspertai – būtini formuojant būsimą jaunuolio karjerą

AMES generalinė direktorė E. Kesylienė – sertifikuota studijų užsienyje ekspertė, todėl ji rūpinasi, kad moksleiviai gautų kuo daugiau naudingų konsultacijų, kaip pasiruošti studijoms kitose šalyse. AMES suburti nepriklausomi ekspertai, neatstovaujantys jokios mokymosi įstaigos, tad tai užtikrina, kad visi potencialūs studijų variantai bus objektyviai išanalizuoti ir geriausi jų pasiūlyti moksleiviui. „Visada individualiai dirbame su moksleiviu: pirmiausia analizuojame jo poreikius ir gebėjimus, išsiaiškiname lūkesčius dėl studijų ir būsimos karjeros, o tada kartu su juo nusprendžiame, kurioje šalyje jis galėtų studijuoti. Kai užsienio universitetas, kuriame mūsų konsultuojamas moksleivis norėtų studijuoti, aiškus, pasidomime likusiais aspektais – studijų sąlygomis, pragyvenimo ir mokslų kaina bei galimo papildomo darbo toje šalyje galimybėmis“, – sako studijų užsienyje ekspertė.

E. Kesylienės nuomone, lyginant Lietuvos ir užsienio universitetus (ypač pastaruoju metu netylant diskusijoms dėl lietuviškos švietimo reformos spragų), pastarieji turi pranašumų: kitų šalių mokymo įstaigose yra didelė kokybiškų studijų programų įvairovė, dauguma užsienio universitetų turi rimtą mokslinę bazę, dėstytojus, kurie nuolat keliauja po pasaulį, turi didelę praktinę patirtį ir mielai ja dalinasi su studentais bei individualizuotą studijų krypties pasirinkimo galimybę.

„Renkant informaciją apie studijų programas, skaitant universitetų aprašymus, kitų studentų atsiliepimus, analizuojant pragyvenimo toje šalyje galimybes studijų metu, papildomos veiklos, mainų programų galimybes – visi šie dalykai užsienio universitetuose atrodo patraukliau. Klaidingai manoma, kad geriausias sprendimas – studijuoti Danijoje, nes vilioja nemokamo mokslo galimybė, tačiau pamirštama, kad pragyvenimas Skandinavijoje yra brangus ir tėvams savo atžalą gali tekti remti bent tūkstančiu eurų per mėnesį.

Ir dar vienas dabartinei kartai itin svarbus aspektas – apmokama kvalifikuoto darbo praktika: šiuo metu Lietuvoje gauti kokybišką praktiką galimybė yra labai menka, Europoje – šiek tiek lengviau, tačiau mūsų ilgametė patirtis ruošiant būsimus užsienio universitetų studentus rodo, kad didžiausia apmokamo darbo praktikos pasiūla su galimybe baigus studijas likti dirbti yra JAV. Statistika rodo, kad per paskutinius dvejus akademinius metus 7,5 proc. daugiau Lietuvos jaunuolių rinkosi studijas šioje šalyje. Norinčių ten studijuoti būtų ir daugiau, tačiau daugelį išgąsdina studijų kaina, todėl tenka nemažai šviesti ir edukuoti jaunimą apie galimybes gauti stipendiją bei griauti mitus apie studijų šioje šalyje brangumą“, – sako padedančios studijuoti svetur „American English School“ vadovė E. Kesylienė.

Ar tikrai studijos JAV – neįkandamos?

Vienas didžiausių Lietuvoje sklandančių mitų – kad studijos užsienyje, ypač JAV, yra tik turtingųjų privilegija. Tik iš pirmo žvilgsnio studijų kaina JAV universitetuose atrodo didelė, tačiau būtent šios šalies švietimo sistema itin palanki finansuoti gabių jaunuolių studijas, suteikiant jiems papildomų stipendijų už akademinius, sporto, meno ir kitus gebėjimus.

Pasak sertifikuotos studijų užsienyje ekspertės, dažniausia klaida – lyginti mokslų kainą Lietuvoje ar Europoje, kai mąstoma tik apie mokamą sumą už mokslus aukštojoje mokykloje, tačiau svarbu įvertinti ir pragyvenimo, maitinimo, transporto bei kitas išlaidas, būtinas studijuojant svečioje šalyje. AMES praktika rodo, kad, išleidus vaiką mokytis į užsienį, tėvai turi nusiteikti bent pirmus mokslo metus remti savo studentą bent vienu tūkstančių eurų per mėnesį ir vaiko pažadas savimi pasirūpinti dalinai įsidarbinant – ne visai gali atitikti tikrovę.

„Pavyzdžiui: jeigu pirmo kurso studentas mokysis 20 val. per savaitę ir dar planuos dirbti iki 40 val. per savaitę, tai bus ne mokslų, bet darbo programa. Be to, nepamirškime, kad, jeigu universitete mokslams auditorijose su dėstytojais skiriama iki 20 val., tai mažiausiai lygiai tiek pat ar daugiau turi būti skiriama savarankiškoms studijoms – juk kalbame apie aukštąjį išsilavinimą. Vienintelė man žinoma šalis, kuri iš karto įskaičiuoja apgyvendinimo ir maitinimo išlaidas į mokslų kainą, yra JAV – paprastai įtraukiama mokslų, apgyvendinimo studentų bendrabutyje bei maitinimo kaina. Taigi, palyginus mokslų ir pragyvenimo kainą Europoje ES piliečiams bei mokslų ir pragyvenimo kainą JAV po bent dalinės stipendijos, santykis labai panašus, skirtumas, tik tas, kad JAV už mokslus, apgyvendinimą ir maitinimą mokama kas pusmetį“, – sako E. Kesylienė.

Kuo užsienio universitetai pranašesni?

Specialistė pažymi, kad kaina nėra vienintelis rodiklis, kodėl vertėtų apsvarstyti studijas JAV. Svarbiausias bruožas, išskiriantis Amerikos aukštojo mokslo sistemą iš kitų šalių, tai aukštųjų mokyklų kiekis – beveik 4 tūkst. institucijų turi pirmos pakopos studijas, t.y. asociato ir bakalauro laipsnio programas. Taip pat šiai šaliai būdinga didelė studijų programų įvairovė bei naujausiomis technologijomis „apginkluoti“, gerai išvystyti universitetų moksliniai centrai.

Palyginus Lietuvos ir JAV aukštąsias mokyklas, skiriasi ne tik privalomų ar pasirenkamųjų dalykų santykis, bet ir tai, kaip stojama į aukštąsias mokyklas. Lietuvoje stojama į pasirinktos aukštosios mokyklos kurio nors fakulteto konkrečią specialybę, JAV moksleiviai gali stoti į pasirinktą universitetą ar kolegiją, neįvardindami fakulteto, programos ar specialybės. Pirmos pakopos studijų filosofija vadinama „liberaliųjų menų studijomis“ (Liberal arts studies). Šia filosofija grįstas aukštasis mokslas studentui suteikia neribotų galimybių derinti ir komplektuoti studijuojamus dalykus pagal kiekvieno individualius poreikius, siekiamą kvalifikaciją ir planuojamą karjerą bei leidžia tikslią studijų programą pasirinkti tik antrojo kurso pabaigoje.

Studentai, priimti į universitetą, mokydamiesi ir rinkdamiesi studijų dalykus, susiformuoja specialybę, kuri bus įrašyta jų diplomuose baigus keturių metų studijas. Aišku, kurios nors specialybės diplomui gauti reikia išklausyti tam tikrą kiekį tai specialybei privalomų kursų (core courses), bet tai sudaro mažiau nei 50 proc. viso studento krūvio. Toks liberalumas renkantis paskaitas sudaro sąlygas įgyti labai platų universitetinį išsilavinimą ir studijas paverčia labai įdomiu savęs lavinimo bei pažinimo procesu. Europoje tokios studijuojamų dalykų pasirinkimo laisvės nesuteikia nė vienos šalies aukštosios mokyklos.

Taip pat būsimiems studentams iš Lietuvos svarbi toje šalyje suteikiamo mokslo kokybė – Jungtinių Amerikos valstijų aukštojo mokslo sistema pasižymi labai kokybiškomis studijų programomis, aukštųjų mokyklų skaičiumi bei didele jų įvairove. 50 geriausių pasaulio aukštųjų mokyklų sąraše – net 39 JAV universitetai, nes jau kuris laikas JAV išlaiko neginčijamo lyderio aukštajame moksle pozicijas. Švietimo sistemų pertvarka, vykstanti Europos šalyse (Bolonijos procesas), yra ne kas kita, kaip noras konkuruoti su Amerika dėl pasaulinio aukštųjų mokyklų populiarumo ir visur pripažintos studijų kokybės.

Studijoms reikia ruoštis nuo mažens

AMES ekspertų teigimu, studijoms reikia pradėti ruoštis nuo mažens – jie tai vadina „talento atradimo keliu“ – sąmoningai galvoti, nuo kada reikia pradėti ruoštis būsimai karjerai. Šio kelio žingsniai buvo pristatyti ir „Study the World“ forume. Pasak E. Kesylienės, beveik visi tėvai supranta, kad vaiką į būrelius reikia leisti nuo mažumės, tam kad jis galėtų ugdyti savo įgūdžius, tačiau atėjus progimnazijos etapui, svarbu nepamiršti, kad tai yra vienas svarbiausių talento atradimo etapų. Geras būdas padėti vaikui apsispręsti ir atrasti savo stipriąsias puses – leisti jį į įvairias stovyklas Lietuvoje ir užsienyje, nes tai padės jaunam žmogui lavinti įgūdžius ir kryptingai išnaudoti vasarą. „Atlikome savo klientų apklausą, norėdami sužinoti, kodėl jie vaikus leidžia į stovyklas užsienyje. Iš pradžių mūsų komanda manė, kad visų įvardinta priežastis bus anglų kalbos tobulinimas, bet pirmas dalykas, kurį išgirdome, buvo – kad vaikai taptų savarankiškesni“, – patirtimi dalijasi studijų užsienyje ekspertė E. Kesylienė.

Martyno Mažvydo bibliotekoje surengto „Study the World“ forumo metu kalbėta, kad, atėjus vienuoliktai klasei, labai svarbu pasinaudoti tuo, kad dar nėra streso dėl brandos egzaminų ir galima savo laiką geriau paskirstyti. E. Kesylienės teigimu, mokinys, pabaigęs vienuoliką klasių, turi padaryti du dalykus – gauti vairavimo pažymėjimą ir išlaikyti tarptautinį brandos egzaminą. „Kodėl reikia laikyti tarptautinį anglų kalbos egzaminą? Priežastis labai paprasta – jį išlaikius, dvyliktoje klasėje dėmesį galima skirti paraiškų į universitetus pildymui, be to, tarptautinius egzaminus pripažįsta ir Lietuvos švietimo ministerija, todėl vėliau nebereikės laikyti anglų kalbos brandos egzamino ir liks laiko geriau pasiruošti kitiems“,- sako E. Kesylienė.

Studijų užsienyje ekspertės nuomone, neverta baimintis, kad vaikai nori studijuoti užsienyje, priešingai – tai labai sveikas ir normalus jaunuolių požiūris, o tėvai turėtų bendradarbiauti ir padėti mokiniui nuspręsti, kur jam studijuoti būtų geriausia. „Noras keliauti, pamatyti ir atrasti save bei pasaulį – tikrai normalus žingeidaus jaunuolio požymis. Mano patarimas – įvertinti visas galimybes įvairiose šalyse ir priimti gerai apgalvotą bei finansiškai sudėliotą sprendimą apie jam tinkamiausią mokymo įstaigą. Šiais laikais jaunimas turi labai daug informacijos, tad ją reikia tinkamai susisteminti, išanalizuoti, pasitarti su tėvais bei su studijų konsultantais (geriausia – nepriklausomais) ir tik tada priimti galutinį sprendimą“, – teigia AMES vadovė E. Kesylienė.

Užsakymo nr.: PT_75813657

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Ateityje Alzheimeriu sirgs vis daugiau žmonių: simptomai sunkiai pastebimi ir gali būti labai subtilūs (54)

Atminties, intelekto praradimas, pažintinių funkcijų globalūs pakenkimai. Tai tik keli požymiai,...

Čimbaro sūnui – blogos žinios dėl viceministro posto (209)

Premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas DELFI teigė, kad, jo nuomone, Modesto Čimbaro...

Dėl vienos darbuotojos žinoma įmonė verčiasi per galvą: kas ta paslaptingoji Pija? (241)

„Pija, pasilik!” – tokius užrašus ant automobilių šįryt turėjo pastebėti vilniečiai...

Buvęs Vilniaus „Ryto“ žaidėjas nušautas Dalase (51)

Lietuvos sostinės klubui atstovavęs 37 metų Andre Emmettas tragiškai žuvo Dalase. JAV...

Putinas žaidžia žiaurų žaidimą „pagauk-paleisk“ (213)

Jau tampa panašu į sistemą: Rusijos teisėsaugos institucijos sulaiko kokį nors asmenį pagal...

Oficialiai išsiskyrė Monika ir Andrius Šedžiai, bet karas nesibaigė: paaiškėjo su kuo gyvens poros vaikas (98)

Andriaus ir Monikos Šedžių skyrybų procesas pasiekė finišo tiesiąją – pora oficialiai nebe...

Žinomi žmonės papasakojo, kaip (ne)naršo telefone prie vairo: vaizdai socialiniuose tinkluose gali apgauti (1)

Atėjus rugsėjui didžiųjų miestų gatvėse padaugėjo automobilių, o tai reiškia ne tik...

Po atostogų grįžusi šeima patyrė šoką: iš pradžių automobilis dingo „be žinios“, vėliau – pasipylė tepalai (168)

Įsivaizduokite situaciją: išsirengiate į atostogas ir šeimos automobilį paliekate stovėjimo...

Ryškiausias kada nors užfiksuotas žybsnis: mūsų Galaktikos juodoji skylė tampa vis alkanesnė (12)

Mūsų Galaktikos centre esanti juodoji skylė Šaulio A* yra neaktyvi – nors aplink ją yra...