Maždaug pusė Lietuvoje esančių miškų, o taip pat ir iš jų gaunama mediena, priklauso valstybei. Tačiau užuot iš jos gaminę pridėtinę vertę kuriančius produktus, ir tokiu būdu pasirūpinę regionais, kūrę darbo vietas, vystę pramonę, ir, paprastai kalbant, į savo valstybės piniginę atnešę daugiau pinigų, mes tik parduodame žaliavą bet kuriam pirkėjui, pasiūliusiam didesnę kainą. Taip sako asociacijos „Lietuvos mediena“ vadovas Raimundas Beinortas, tačiau priduria, kad situacija netrukus galėtų pasikeisti – tam tereikia palankaus Vyriausybės sprendimo.
Raimundas Beinortas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Daugybę metų mūsų šalyje kalbama, kad reikia vystyti pramonę, kurti darbo vietas, rūpintis regionais. Natūralu, kad labai daug naftos išgauti Lietuvoje negalime, aviacijos pramonę, jei ir pradėsime vystyti, – dar negreit. Tad yra kelios sritys, kurias galime išnaudoti šalies ekonomikai ir socialinei gerovei vystyti, viena jų – medienos pramonė. Tačiau užuot iš valstybinių miškų medienos gaminę pridėtinę vertę kuriančius produktus, ir tokiu būdu gavę socialinės ir ekonominės naudos visai šaliai, mes šiuo metu paprasčiausiai parduodame žaliavą“, – kalba R. Beinortas.

Anot pašnekovo, šią situaciją sąlygoja tai, kad LR miškų įstatyme esanti nuostata, įpareigojanti rūpintis ne tik ekonomine, bet ir socialine nauda valstybei, iki šiol neperkelta į Vyriausybės tvirtinamą medienos pardavimo tvarkos aprašą. Tokia padėtis Lietuvoje nesikeitė beveik nuo nepriklausomybės paskelbimo, kol galiausiai Vyriausybė atliko namų darbus – prieš kelerius metus įvykdė valstybinių miškų valdymo reformą.

„Šiuo metu veikianti Vyriausybė bene vienintelė į savo programą pakankamai kategoriškai įsirašė, jog reikia sutvarkyti šį klausimą – kad žaliavos nebūtų išvežamos, kad, remiantis pasaulio ir Europos Sąjungos praktika, būtų sukurta sistema, skatinanti žaliavas perdirbti toje šalyje, kur jos užaugintos. Taip vienas pagrindinių šių žaliavų pardavėjų – valstybė – nepatirtų nuostolio ir pelningai jas parduotų“, – tikina R. Beinortas.

Raimundas Beinortas apie Lietuvos neišnaudojamas galimybes medienos pramonėje: namų darbai padaryti – ar žengsime kitą žingsnį?
© Shutterstock nuotr.

Anot asociacijos vadovo, skirtumas tarp rąsto sukuriamos vertės ir pagaminto baldo vertės yra didžiulis. Specialistas skaičiuoja, kad pardavus 600 tūkst. kubinių metrų paprastos žaliavinės medienos, valstybės pajamos siekia apie 30 mln. eurų. Šį medienos kiekį perdirbdama į medžio drožlių plokštes baldų gamybai, valstybė ne tik sukurtų 150 darbo vietų, bet ir pagamintų produkcijos, kurios vertė siektų 75 mln. eurų. Iš tokio paties kiekio medienos gamindama baldus, valstybė sukurtų 1500 darbo vietų, o parduodamos produkcijos vertė išaugtų iki 270 mln. eurų. Tad tiesiog išvežama mediena yra didžiulis nuostolis valstybei.

Situaciją kardinaliai pakeistų vienas sprendimas

„Vyriausybė, inicijavusi valstybinių miškų valdymo reformą, pademonstravo patį pozityviausią politinį ryžtą ir tai yra labai sveikintina. Po reformos, kai naujoji Valstybinės miškų urėdijos administracija priėjo prie visos informacijos, buvo pamatyta, kokiomis schemomis naudojantis buvo perpardavinėtojų „laimimi‘‘ aukcionai, ir kaip menama aukščiausia kaina, kurios, neva, nesugebėdavo pasiūlyti pramonė, niekada nenukeliaudavo į valstybės kišenę“, – kalba pašnekovas.

Pasak asociacijos vadovo, keletą darbo grupių sukūrusiems ir reformą įgyvendinusiems politikams teliko žengti paskutinį žingsnį, ir problema bus išspręsta: Vyriausybė turi patvirtinti žaliavinės medienos ir kirtimo liekanų pardavimo iš valstybinių miškų tvarkos aprašą.

Baldų gamyba
Baldų gamyba
© DELFI / Kiril Čachovskij

Anot pašnekovo, šis aprašas numato, kad mediena iš valstybinių miškų bus parduodama dviem ratais: pirmajame rate galės dalyvauti tik įmonės, perdirbančios žaliavą į gaminius, o antrajame rate šios medienos įsigyti galės ir perpardavimu užsiimančios įmonės. R. Beinorto teigimu, tai užtikrintų, kad parduodama mediena aprūpintų pramonę žaliava, suteikdama šaliai didžiausią socialinę ir ekonominę naudą.

„Lietuva šiandien yra turbūt vienintelė vieta, kur atvažiuoti ir nusipirkti medienos gali bet kas. Daugybė viso pasaulio ir Europos Sąjungos valstybių, įskaitant ir mūsų kaimynes, yra priėmusios panašius teisinius aktus ir rūpinasi ne tik ekonomine, bet ir socialine nauda šaliai. Visos valstybės stengiasi, kad jų užauginta mediena būtų akstinas kurti darbo vietas, stiprinti perdirbimo pajėgumus, vystyti pramonę, gaminančią produktus, kurie būtų eksportuojami su didesne pridėtine verte. Mes jau esame padarę nemažai – liko padaryti šį žingsnį, kuris labai pozityviai pasitarnautų viso sektoriaus vystymuisi“, – kalba R. Beinortas.

Anot asociacijos vadovo, tokios permainos padėtų pritraukti užsienio investuotojų, kurie šiuo metu į mūšų šalį vis dar žvelgia skeptiškai dėl nepalankių apsirūpinimo žaliava sąlygų. Be to, jau įvykdyta miškų reforma teigiamai nuteikė ir Lietuvos investuotojus – Akmenės rajone susikūrė „Medienos produktų gamybos inovacijų“ klasteris, šį pavasarį Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje atidaryta baldų gamykla. Bendra investicijų suma klasterio rėmuose siektų apie 500 mln. eurų.

MIškai
MIškai
© Adobe Stock

Turi atsakymą Konkurencijos tarybai

Anot pašnekovo, pirkėjus, įsigyjančius medieną iš valstybės miškų, galima skirstyti į dvi kategorijas: medienos produktų gamintojus ir žaliavų perpardavinėtojus. Todėl šį sprendimą priimančiai Vyriausybei abejonių kelti gali nebent Konkurencijos taryba, teigdama, kad tokia įstatymo redakcija tam tikra prasme suvaržytų konkurenciją. Tačiau konkurencijos įstatyme numatyta, kad Vyriausybė turi teisę daryti tam tikrus jai patogius sprendimus – riboti ar neriboti konkurencinę aplinką, siekdama aukštesnių tikslų.

„Kita vertus, elektroninėje erdvėje jau ne vienerius metus vyksta medienos pardavimo iš valstybinių miškų aukcionai. Praktika parodė, kad yra nusistovėjusi pirkėjų dalis – tai yra kiek daugiau nei 600 įmonių, kurios perka medieną iš valstybinių miškų. Maždaug 600 jų yra įmonės, gaminančios medienos produktus, ir tik kelios įmonės yra medienos perpardavinėtojos.

Net jei atsitiks taip, kad pirmajame rate jie neturės galimybės dalyvauti, esant daugiau nei 600 pirkėjų, kaina, kurios pageidaus pardavėjas, garantuotai susiformuos. Antra, įmonė galės nusipirkti tiek medienos, kiek ji deklaruoja galinti perdirbti. Įmonė neturės teisės nusipirktos medienos perparduoti, ir įsigyti galės tik tuos medienos sortimentus (tipus), kuriuos perdirba“, – tvirtina R. Beinortas.

Pašnekovas pateikia pavyzdį, kad šiuo metu Lietuvoje nėra išvystyta lentpjūvių veikla, tad didžioji dalis jai skirtų medienos sortimentų iš Lietuvos išvežama, ir taip bus tol, kol sustiprės lentpjūvių sektorius.
Anot asociacijos vadovo, priėmus šią aprašo redakciją, lentpjūvėms reikalinga žaliava atkeliautų į pirmąjį ratą, ir kadangi įmonių, kurios ją įsigytų perdirbimui, iš pradžių būtų mažai, nenupirkta mediena keliautų į antrąjį ratą, kur ją įsigyti galėtų visi pageidaujantys, įskaitant ir perpardavinėtojus.

„Tačiau tai bus signalas potencialiems investuotojams: pagal žaliavos kiekį, keliaujantį per šiuos ratus, galima planuoti investiciją – statyti lentpjūves, vystyti pajėgumus ir išjudinti pramonę“, – įsitikinęs R. Beinortas.

Užsakymo nr.: PT_81308718

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(5 žmonės įvertino)
3.0000

Top naujienos

Pinigai dar ne viskas: į Lietuvą grįžo dirbti už keturiskart mažesnį atlyginimą ir nesigaili (45)

Prieš dvejus su puse metų iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą gyventi grįžęs Gytis Kašėta...

Plaukimo meistras atsakė, kokią klaidą darome beveik visi: toks jūsų veiksmas gali baigtis tragiškai (21)

Lietuvą užklupęs karštis reikalauja aukų. Gelbėtojai praneša jau apie 6 skenduolius, tačiau...

Mėnuo su „OnePlus 7 Pro”: lietuvių dar neatrastas telefonas sužavėjo daugeliu atžvilgiu

Nors „ OnePlus “ išmaniųjų telefonų prekės ženklas savo krepšelyje jau turi net 11...

Po Petrikytės koncerto kilusio skandalo Vitulskienė sulaukė atsako: dabar provokuoja ir net prakeikė vaikus (530)

Pastarieji metai, kai pradėjo veikti verslininkės Erikos Vitulskienės mados namai, žinomai...

Gydytojų gudrybė naciams įvarė panišką baimę: mirtinos ligos „protrūkis“ išgelbėjo tūkstančius (48)

Antrojo pasaulinio karo metais vienas žmogus kreipėsi į gydytoją Lenkijos Rozvadovo mieste dėl...

Užkalnis Vilniuje rado geriausius sušius ir dar vieną patiekalą, geriausią Europoje (99)

Pradedame nuo to, kad nuo sekmadienio, birželio 16 d., jūs nebegausite ten vietų be rezervacijos....

Mama naujų mokslo metų laukia su siaubu: mus šokiravo, kiek kainuos pirmoko laikas mokykloje (147)

Esu būsimo pirmoko mama . Kadangi esame mažesnes nei vidutines pajamas uždirbanti šeima,...

Gražiai odai ir plaukams: kaip panaudoti arbatos pakelius

Neskubėkite išmesti naudotų arbatos pakelių. Naudoti arbatos pakeliai dar gali būti...

Maisto produktai karštą dieną: pavalgę jausitės puikiai ir atvėsite 10 gudrybių (9)

Mažiau angliavandenių ir baltymų – užtikrintas būdas ištverti svilinanti vasaros karštį,...

Apie „švytinčią“ piloto profesiją arba mergaitėms taip pat reikėjo (33)

Panašu, jog populiarios dainos „Reikėjo berniukams“ žodžius greitai teks perrašyti –...