Karštą šios vasaros dieną savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje fotografas iš Kauno paskelbė nuotrauką, kurioje pavaizduota moteris, vilkinti tradicinį uždarą musulmonų drabužį. Jis nusistebėjo, kaip moteriai nekaršta. Tačiau komentaruose žmonės išreiškė labai daug neigiamų emocijų, nukreiptų prieš... musulmonus, pabėgėlius bei islamo papročius.
Tikėjimas
© Shutterstock

Šis pavyzdys, pasak Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (ŽEIT) atstovų, puikiai parodo, kad net ir neutrali informacija apie kitų religijų atstovus labai dažnai tampa neapykantos kalbos kibirkštimi. Neigiamiems komentarams, nukreiptiems prieš kitos religijos atstovus, nereikia net neigiamos viešos informacijos konteksto.

Labai trūksta informacijos apie kitas religijas

ŽEIT Viešosios informacijos stebėsenos ir ekspertizės skyriaus vedėja Aliona Gaidarovič teigia, kad nesantaikos kalba prieš žmones, išpažįstančius kitas religijas, ne krikščionybę, sklinda dėl informacijos trūkumo.

„Beveik kiekvieną kartą po rezonansinio įvykio, kurio sūkuryje būna musulmonai, žiniasklaidos priemonės primena, kad musulmonai – totoriai – mūsų kraštuose gyvena jau kelis šimtus metų. Tačiau tai nereiškia, kad visuomenei užtenka informacijos apie islamą. Kaip ir bet kurią kitą religiją ar net apie konfesiją: retas kuris galėtų papasakoti ką nors plačiau apie stačiatikius ar protestantus, nors jie – taip pat krikščionys. Tačiau į juos žiūrima pakančiau. Deja, bet islamas gana daug lietuvių kelia neigiamų asociacijų. Ir dažniausiai dėl nežinojimo“,– pastebi A. Gaidarovič.

Trūksta švietimo

Teisininkė įsitikinusi, kad nesantaikos kalbos, nukreiptos prieš kitų religijų atstovus, būtų gerokai mažiau, jei mokykloje vaikus supažindintume ne tik su krikščionybe, bet ir kitomis religijomis. Pavyzdžiui, Didžioji Britanijoje vaikai nuo 5 metų pradeda aiškintis, kuo skiriasi ir yra panašios įvairios religijos.

„Baimę ir agresiją kelia nežinojimas. Kai trūksta informacijos, žmonės gana greitai priima dezinformaciją ir mitus. Daugelio lietuvių žinios, pavyzdžiui, apie islamą, apsiriboja vos 2–3 pagrindiniais mitais apie agresiją ir santykius su moterimis. Tai labai gerai matyti nuolat nagrinėjant viešąją erdvę bei socialinius tinklus“,– teigia ŽEIT atstovė.

Nesantaikos kalba skiriasi nuo nesantaikos kurstymo

Nesantaikos kalbą nelengva įvardyti labai konkrečiai. Pavyzdžiui, nesantaikos kurstymas yra labai aiškiai apibrėžtas, nes tai jau – Baudžiamojo kodekso sritis ir už jį gresia baudžiamoji atsakomybė. Tačiau nesantaikos kalbos, angliškai vadinamos „hate speech“, situacija sudėtingesnė, nes ji yra labai plati sritis.

Prie Europos Tarybos esanti organizacija ECRI (angl. „European Commission against Racism and Intolerance“) nesantaikos kalba vadina bet kokį stigmatizavimą, diskriminavimą, stereotipizavimą ir daugelį kitų komunikacinių veiksmų, nukreiptų prieš bet kurią mažumą, socialines grupes ar atskirus tam tikrai grupei priklausančius asmenis.

Įspėti pripažįsta nesupratę, ką daro

Kadangi žmonėms trūksta informacijos apie kitas religijas ir kitų tautų papročius, o nesantaikos kalbą nėra paprasta labai konkrečiai apibrėžti, ŽEIT susiduria su situacija, kad žmonės nesupranta, ką daro.

„Yra ne vienas atvejis, kai asmuo, viešai paskelbęs informaciją, kurią mes įvertiname kaip nesantaikos kalbą, ir gavęs mūsų įspėjimą, sureaguoja labai greitai ir emocionaliai. Mes sulaukiame daug skambučių, mūsų įspėti asmenys tikina nesupratę, kad jų „paprastas“ komentaras gali būti taip vertinamas. Tai ir yra viena didžiausių problemų – visuomenėje ne tik trūksta informacijos apie kitas religijas, tautų papročius, lytinę orientaciją, bet ir suvokimo, kokia informacija jau priskiriama nesantaikos kalbai‘,– konstatuoja teisininkė.

Kaip sumažinti nesantaikos kalbos sklaidą? ŽEIT atstovai teigia, kad tai įmanoma padaryti tiek šviečiant visuomenę, tiek mažinant galimybes anonimiškai komentuoti naujienų portaluose. „Taip pat reikia ir daugiau žiniasklaidos bei kiekvieno mūsų atsakomybės. Turime galvoti, ką rašome ir kaip tai gali būti vertinama. Taip pat ir žiniasklaida turi griežčiau administruoti komentarus ne tik savo portaluose, bet ir socialinių tinklų paskyrose“,– teigia A. Gaidarovič.

Straipsnis parengtas Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai kartu su partneriais Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos Respublikos Generaline prokuratūra, įgyvendinant projektą „Atsako į neapykantos nusikaltimus ir neapykantą kurstančias kalbas Lietuvoje stiprinimas“, finansuojamo pagal Europos Sąjungos 2014–2020 m. Teisių, lygybės ir pilietybės programą.

Kas yra nesantaikos kalba?

Tai yra kalba, rašymas, gestai ar bet kokia kita verbalinės ir neverbalinės komunikacijos priemonė, kuria asmenys ar socialinės grupės diskriminuojamos pagal tokius požymius: rasę, religiją, etninę ir tautinę kilmę, lytį, negalią, seksualinę orientaciją ar lytinę tapatybę.

Kas yra nesantaikos kurstymas?

Nesantaikos (arba neapykantos) kurstymas yra viešas skleidimas (žodžiu, raštu) informacijos (idėjų, nuomonių, žinomai neteisingų faktų), kuria tyčiojamasi, niekinama, skatinama neapykanta, kurstoma diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.

Žodžio laisvė ir nesantaikos kalba

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta nuostata, jog žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Tačiau Konstitucija numato, kad laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją yra nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija.

Šioje publikacijoje išreikšta autoriaus nuomonė, jam tenka visa atsakomybė už turinį.

Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės už galimą pateiktos informacijos naudojimą.

Užsakymo nr.: PT_82852841

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(4 žmonės įvertino)
1.2500

Atsinaujinęs „Assorti“ – ypatingas sūrių kambarys ir daugybė naujienų (6)

Jau gruodžio 14-ąją Ogmios mieste duris atveria atsinaujinęs prekybos centras gurmanams,...

Atsibodo žieminės kelių spūstys? Naudingi patarimai, kaip jų išvengti (5)

Gruodis didmiesčių vairuotojams metai iš metų tampa bene sudėtingiausiu mėnesiu, kai oro...

Dosni parama ekonominei veiklai kaime (3)

Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA) vėl renkamos paraiškos paramai tiems, kas kaime nori...

Viešas gydytojų odontologų draugijos ir lietuvos medikų sąjūdžio kreipimasis (35)

Šiandien Seime bus balsuojama dėl įstatymų pataisų, kuriomis siekiama odontologų licencijavimo...

Atnaujinus projektą, Reformatų sode tęsiami tvarkymo darbai

Pačiame Vilniaus centre Pylimo gatvėje esančio Reformatų sodo atkūrimo ir sutvarkymo darbai...

Top naujienos

Eksperimentuos su moksleiviais: ikimokyklinis ugdymas – nuo 5, pirma klasė – nuo 6 metų (44)

„Nesame beviltiški autsaideriai. Nesame šiame klube blogiausi“, – po penkiolikmečių tyrimo...

Užkalni, kiek tu gali valgyti? (166)

Turiu gyvenime kelias pramogas, ir viena jų yra rašyti apie maistą, nes rašyti man net labiau...

Pasaulio ekonomika įklimpusi skolose: išbristi padės dar didesnės skolos (184)

„Zombinės“ bendrovės Kinijoje. Nepakeliama studentų paskolų našta Amerikoje. Milžiniškos...

Prieš didžiąsias šventes Anglijoje dingo lietuvis, artimieji prašo pagalbos (12)

Prieš didžiąsias metų šventes socialiniame tinkle ir Anglijos lietuvių feisbuko grupėse plinta...

Gyvai / „Betsafe-LKL“ rungtynės: „Žalgiris“ – „Šiauliai“ tiesioginė vaizdo transliacija

Eurolygoje į pralaimėjimų liūną patekęs Kauno „Žalgiris“ prieš kitos savaitės mūšius su...

Leonid Bershidsky

Ką tik išverčiau „1984“ į rusų kalbą. Dūstu, man trūksta oro... (1)

Šiais metais gyvenau keturis dusnius mėnesius su George Orwello knyga „1984“. Nesupratau, į ką...

Vieniems tai košmaras, bet mokslininkai negali nustoti džiūgavę: aptiko gigantišką vorų lizdą (2)

Žaliavoriai – vieni iš didžiausių ir įspūdingiausių mįslingo ir pavojingo Australijos vorų...

Prie geležinkelio Klaipėdoje stovinčių namų gyventojų reikalaujama išsikraustyti (107)

Klaipėdoje prie geležinkelio gyvenantys bei triukšmą ir trūkinėjančias sienas kenčiantys...

Menopauzė: kas vyksta su moters oda ir kaip tuos pokyčius suvaldyti? (21)

Menopauzės laikotarpis moterims sudėtingas dėl daugelio priežasčių: keičiasi kūnas, savijauta,...