Pertvarkomos mokesčių ir pensijų sistemos, iš „šešėlio“ ištraukiama vis daugiau pajamų, skaidrėjančios sveikatos priežiūros paslaugos – tik keli iš pokyčių, kuriuos jau nuo šių metų pradžios galėjo pajusti Lietuvos gyventojai. O didžiausią naudą 6 srityse įgyvendinamos struktūrinės reformos turėtų teikti dar po kelerių metų, tikina Ministro Pirmininko patarėjas ekonomikos ir strateginių pokyčių valdymo klausimais Lukas Savickas.
Struktūrinės reformos
© Organizatorių nuotr.

– Vyriausybė ėmėsi struktūrinių reformų šešiose srityse. Kodėl to reikėjo?

– Vyriausybė ėmėsi šio ambicingo reformų plano, nes tam tikros sudėtingos ilgametės ligos jau daugelį metų kamuoja Lietuvą. Jautriausias šalies gyvenimo klausimas – demografijos paveikta darbo rinka. Per maža gerovė, matuojant BVP vienam gyventojui, vis dar per didelė emigracija dėl nepakankamos gerovės. Per didelis mirtingumas ir per mažas gimstamumas. Nepradėjus reformų, neturėsime spartesnio šalies augimo, gerovės ir tobulėjimo. Dėl to Vyriausybė pernai pavasarį pasiūlė visapusišką reformų paketą iš karto 6 srityse: švietimo, sveikatos apsaugos, mokesčių, inovacijų, šešėlinės ekonomikos mažinimo ir pensijų.

– Kokias pagrindines problemas įžvelgiate kiekvienoje iš sričių?

– Švietimo ir sveikatos apsaugos sritys yra bene svarbiausios žmogaus gyvenimo cikle. Nuo švietimo priklauso vaikų galimybės užsiimti gyvenime sėkminga veikla, todėl itin svarbu kryptingai ir tvariai investuoti į šią sritį. Be to, kaip teigiama EBPO tyrimuose, investavimas į švietimo ir sveikatos apsaugos paslaugų kokybės gerinimą ir prieinamumo didinimą sumažins nelygybę visuomenėje.

Vis dar turime per didelius mokinių pasiekimų skirtumus tarp regionų ir didmiesčių, Lietuvos ir sėkmingesnių ES bei EBPO valstybių mokinių pasiekimai skiriasi, apie pusė mokinių patiria patyčias, švietimo sistema nevisiškai atitinka darbo rinkos poreikius, juntamas inovacijų stygius.

Tam pradėjome struktūrinę švietimo sistemos pertvarką nuo darželių iki mokslo įstaigų. Norime sukurti lanksčią, šiuolaikišką, patrauklią, į mokinio ar studento poreikius orientuotą, gerai aprūpintą ir šiuolaikinio žmogaus kompetencijas ugdančią bei ateityje darbą užtikrinsiančią švietimo sistemą, kurioje kiekvienas – darželinukas, mokinys, studentas, mokytojas, dėstytojas ar senjoras – jaustųsi gerai, užtikrintai ir žinotų, kad gauna geriausia. O Lietuvą tai paverstų konkurencinga šalimi.

Pagrindinė problematika sveikatos apsaugos srityje – mirtingumo rodikliai Lietuvoje didesni už ES vidurkį; tikėtina gyvenimo trukmė mažesnė už ES vidurkį; dešimtadalis gyventojų iš viso atideda sveikatos priežiūros paslaugas dėl ilgų eilių; neišvystyta ilgalaikė slauga.

Mokesčių srityje darbuotojas nematė darbdavio sumokėtos socialinio draudimo įmokų dalies; darbo apmokestinimas buvo nepakankamai konkurencingas, palyginti su regiono valstybėmis. Mokesčių sistema pasidaro aiškesnė sujungus darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas. Taip pat taikomas progresinis gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas (27 proc.) didesnėms pajamoms, siejant su „Sodros“ įmokų lubomis.

Kalbant apie inovacijų sritį, užimtumas žinioms imliame sektoriuje Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis, verslo išlaidos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai yra nepakankamos. Dėl to inovacijų reformos priemonės orientuotos į mokslo žinių komercinimą, paskatas kurti naujus produktus, inovatyvių investicijų pritraukimą, pačios inovacijų sistemos valdymo reformavimą.

Lukas Savickas
Lukas Savickas
© DELFI / Domantas Pipas

Šešėlinė ekonomika mūsų šalyje didesnė už ES vidurkį. Jos mastas stabdo viešųjų paslaugų gerinimą, šešėlyje dirbantys asmenys netenka socialinių ir finansinių garantijų. Dėl to reforma numato vienkartinę galimybę susimokėti „pamirštus“ mokesčius be baudų ir delspinigių. Gyventojai skatinami pirkti oficialiai apskaitytas būsto remonto, automobilių remonto, auklių paslaugas ir taip susigrąžinti dalį sumokėto GPM.

Pensijų srityje jau dabar formuojasi vyresnio ir darbingo amžiaus gyventojų disbalansas – mažėja dirbančiųjų skaičius vienam pensininkui. Nesiėmus reformos, jau po poros dešimtmečių pensija vidutiniškai sudarytų tik 34 proc. nuo buvusio atlyginimo, dar mažiau dirbančiųjų išlaikytų daugiau pensininkų. Valstybės pagalba ir asmens savanoriškos galimybės rinktis kaupimą šiuo atveju tampa kritinės svarbos veiksniais. Nauji pensijų kaupimo dalyviai gaus pensijas, siekiančias bent 50 proc. buvusio uždarbio.

– Kokią bendrą naudą struktūrinės reformos sukurs Lietuvai? Kada ir kokią didžiausią naudą jos turės šalies gyvenimui?

– Struktūrinės reformos jau duoda efektą gyventojams nuo 2019 m. pradžios atskirose srityse. Pertvarkomos mokesčių ir pensijų sistemos, iš šešėlio „ištraukiama“ vis daugiau pajamų, kurios grįžta į valstybės biudžetą, skaidrėja, keičiasi ir gerėja sveikatos priežiūros paslaugos. Didžiausias šių reformų poveikis visai šalies ekonomikai pasireikš jau 2025 m., kuomet, nepriklausomų mokslininkų vertinimu, dėl reformų bendrasis vidaus produktas (BVP) bus 2 proc. didesnis palyginti su tuo, jei reformos nebūtų įgyvendinamos.

Be to, dėl vykdomų reformų iki 2025 m. bus naujai sukurta ir išsaugota beveik 26 tūkst. darbo vietų. Reformų paketu įgyvendinama 14 iš 18 Lietuvai pateiktų tarptautinių organizacijų rekomendacijų. Tarptautinio valiutos fondo nuomone, efektyvus Vyriausybės struktūrinių reformų įgyvendinimas, ypač – švietimo ir sveikatos apsaugos srityje, yra būtinas, norint priartinti ekonomikos našumą prie Vakarų Europos ir siekiant didesnių atlyginimų šalyje.

– Reformos pradėtos įgyvendinti kiek daugiau nei prieš metus – kiek jau pavyko nuveikti, kokie didžiausi pasiekimai?

– Praėjus metams nuo reformų įgyvendinimo pradžios, atlikome tarpinių jų rezultatų analizę ir matome, kad įsigaliojus mokesčių reformos įstatymams, sumažėjo darbo apmokestinimas – neto vidutinės dirbančiųjų mėnesio pajamos padidėjo apie 106 eur. Iš jų 42 eur – dėl mokesčių reformos.

Mažinant „šešėlį“ ekonomikoje, nuo šių metų pradžios iki liepos 1 d. buvo galima sumokėti „pamirštus“ mokesčius be baudų ir delspinigių. Mokesčių mokėtojai per šį laikotarpį „prisiminė“ net 41,7 mln. eurų pamirštų mokesčių. Didžiausia suma, kuriai periodinių mokėjimų grafiką sudarė įmonė, yra apie 632 tūkst. eurų, o gyventojas – 226 tūkst. eurų.

Užsidarius kitam pusmečio „langui“, per kurį gyventojai buvo įtraukiami į pensijų kaupimo sistemą, duomenys rodo, kad savo lėšomis kaupti pasirinko 1,151 mln. gyventojų – kone dvigubai daugiau nei tokių buvo metų pradžioje (645 tūkst.). 113 tūkst. gyventojų savarankiškai pasididino kaupimo tarifą iš 1,8 proc. į 3 proc. ir pasinaudos didesne valstybės paskata.

Korupcija
Korupcija

Pastarąja reforma siekėme trijų pagrindinių tikslų ir visus juos pasiekėme. Buvo būtina atskirti pirmą ir antrą pensijų pakopas, kad kaupimas niekaip nemažintų socialinio draudimo pensijos. Siekėme paskatinti gyventojus arba kaupti savo lėšomis, arba atsisakyti kaupimo vien tik „Sodros“ lėšomis. Galiausiai, siekėme užtikrinti dabartinių jaunų žmonių ateitį, kad atėjus pensijai, nereikėtų tenkintis itin maža išmoka.

Vertinant sveikatos reformos rezultatus, eilės pas šeimos gydytojus trumpėja – praėjusių metų eigoje 80 proc. pacientų pateko per 7 dienas, kai šių metų pradžioje tokių buvo jau apie 90 proc. Slaugos paslaugų į namus skaičius irgi jau padidėjo – nuo 24 kartų iki 52 kartų per metus. Pingant kompensuojamiems vaistams, pacientai per praėjusius metus sutaupė 15 mln. eurų. Be to, į kompensuojamųjų vaistų sąrašą buvo įtraukti papildomai 45 vaistai.

Lyginant su šalies vidutinio darbo užmokesčio pokyčiu, sparčiau kilo vidutiniai atlyginimai mokytojams, dėstytojams, gydytojams, slaugytojams, taip pat – doktorantų stipendijos. Be to, į mokyklas pristatyta papildoma laboratorinė mokymosi įranga – ją turi jau 62 proc. mokyklų. Į 71 proc. mokyklų išplėsta prevencinė patyčių mažinimo programa.

– Kokie svarbiausi darbai dar liko?

– Svarbiausia dabar – užtikrinti sklandų šių reformų įgyvendinimą iki pat pabaigos. Reformų įgyvendinimas numatytas iki 2021 m. ir jų tęstinumo užtikrinimas yra kritiškai svarbus. Daugiau darbų numatyta švietimo ir sveikatos apsaugos reformose, nes tai – labiausiai kompleksinės struktūrinės reformos. Švietimo srityje labai svarbi dalis yra ugdymo turinio peržiūra ir kaita, siekiant užtikrinti atitiktį XXI a. visuomenės ir valstybės poreikiams. Rudens Seimo sesijoje bus svarstoma, kaip sustiprinti sveikatos reformos tikslų pasiekimą. Tikimės, kad slaugos paslaugų plėtra įgaus didesnį pagreitį.

Panašu, kad Vyriausybės inicijuotos šešios struktūrinės reformos, kurių startui Seime buvo keičiamos kelios dešimtys įstatymų, išjudino ir paspartino daugiamečių šalies problemų sprendimą.

Užsakymo nr.: PT_82494277

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(21 žmogus įvertino)
1.9048

Misija įmanoma: iki 2050 m. didžioji dalis pastatų beveik nevartos energijos

Iki 2050 m. Europos Sąjunga (ES) siekia tapti Sąjunga, kurioje pastatai neišmestų kenksmingų...

Individualios veiklos apskaita: elektroninė ar popierinė?

Gyventojai, vykdantys individualią veiklą pagal pažymą ar įsigijus verslo liudijimą, turi vesti...

Gyvenamojo ir viešojo sektoriaus pastatų laukia drastiški pokyčiai (2)

Nuo ateinančių metų įsigaliosianti ES Pastatų energinio efektyvumo direktyva (toliau –...

Atviras Lietuvos žaliųjų partijos pirmininko R. Lapinsko laiškas Aplinkos ministrui (1)

Jau eina į pabaigą šio Seimo kadencija, kurioje valdančiosios daugumos pagrindą sudaro Lietuvos...

Senjorai ir neįgalieji už vaistus nebepermokės: Sveikatos apsaugos ministerija atkreipė dėmesį į sunkiausiai gyvenančių poreikius (26)

Kompensuojami vaistai ir medicinos pagalbos priemonės neprimokant nei cento – nuo 2020 m liepos...

Top naujienos

Seime pritarta vaiko pinigų didinimui (20)

Seime po ilgų diskusijų buvo nuspręsta pritarti vaiko pinigų įstatymo projektui, kuriuo siūloma...

Gyvai / Prokurorai surengė konferenciją apie masines kratas Kaune: rasta daugiau milijonas eurų grynaisiais pildoma (121)

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba bei prokuratūros atstovai praneša apie neeilinį tyrimą....

Gyvai / Kodėl Benedikto Vanago komanda paskelbė, kad į Dakarą gali ir neišvažiuoti (1)

Dakaro ralio gerbėjams Lietuvoje - nemenkas sukrėtimas. Iki šiol tikėję, kad Dakaras gali būti...

Skvernelis apsisprendė dėl į skandalus įsivėlusio Narkevičiaus: tai būtų neatsakinga ir netikslinga (94)

Premjeras Saulius Skvernelis įvertino susisiekimo ministro Jaroslovo Narkevičiaus elgesį.

Neviešintos Venckienės ekstradicijos detalės: JAV dar 2015 metais Lietuvą informavo apie savo veiksmus (116)

Ikiteisminį tyrimą buvusios teisėjos Neringos Venckienės atžvilgiu baigusi prokuratūra oficialiu...

„Sodra“: kas trečias šalyje uždirbo 1277 eurus ar daugiau per mėnesį (188)

Atlyginimai Lietuvoje ir toliau auga – taip skelbia „Sodra“ . Skaičiuojama, kad kas trečias...

Žemdirbių lengvatos mažinimas Seime pavirto šnipštu (28)

Ketvirtadienį žemdirbių naudojamo kuro akcizus apsvarstęs Seimas pasirinko kukliausią tarifo...

Žiniasklaida: JAV iš svarbios sąjungininkės svarsto patraukti iki 4 tūkst. karių Esperis: mes taip negrasiname (17)

Jungtinės Valstijos svarsto gerokai sumažinti Pietų Korėjoje dislokuotų karių skaičių, jei...

Nuteisti du pedofilai iš Aukštaitijos: iškrypėliai mergaites viliodavo traškučiais ir vonia

Panevėžyje šią savaitę nuosprendžius dėl seksualinio pobūdžio nusikaltimų prieš vaikus...

Benedikto Vanago komandoje sukrėtimas: nežino, ar išvažiuos į Dakarą turi 10 dienų (193)

Po devynerių sėkmingo bendradarbiavimo metų lapkričio 13 d. „ General Financing “ atstovai...