Klimato kaita jau kelerius metus yra įvardijama kaip viena didžiausių grėsmių žmonijai, todėl visuomenė turi būti pasiruošusi įveikti šią problemą, o svarbiausias įrankis kovai – švietimas. Nors mokyklose vykdomi aplinkosauginiai projektai bei įvairios iniciatyvos padeda šviesti mokinius ir mokyti bendruomenes tvarumo, pasigendama nuoseklaus ilgalaikio ugdymo, kuriam reikalinga aplinkosauginį švietimą skatinanti reforma.
Gintarė Klimienė (Mantauto Klimo nuotr.)
Gintarė Klimienė (Mantauto Klimo nuotr.)

Atkreipti dėmesį į tai, kad ekologijos principų formavimui bei aplinkosauginiam švietimui mokyklose skiriamas nepakankamas dėmesys ir finansavimas, jau antrus metus iš eilės siekia ir aplinkosauginė iniciatyva „Kita forma“, organizuodama apdovanojimus „Gamtos herojai‘21“, kurių pagrindinis prizas šiemet – stipendijos, skirtos finansuoti aplinkosaugines veiklas bei joms reikalingas priemones mokyklose.

Aplinkosauginio švietimo yra per mažai

Geografijos mokytoja, tvaraus gyvenimo šalininkė Gintarė Klimienė pastebi, kad atsižvelgiant į problemų mastą ir žmonių ūkinės veiklos intensyvumą, aplinkosauginio švietimo Lietuvoje yra gerokai per mažai, todėl mano, jog šviesti visas žmonių kartas, įskaitant ir vaikus mokyklose, reiktų intensyviau.

Jos teigimu, aplinkosauginis švietimas visuomenei padeda prisiminti, kad gamta už mus stipresnė ir jos sveikata yra mūsų gerovės pagrindas.

„Mano manymu, turėtų būti diegiamas žmogaus gyvenimas gamtos ritmu. Aplinkosauga dažniausiai mus moko kaip atstatyti žalą, o gyvenimas gamtos ritmu moko kaip nesudaryti žalos palaikant balansą tarp mūsų poreikių ir gamtos pajėgumų. O tai turėtume kaip pavyzdį savo vaikams rodyti nuo pirmųjų jų gyvenimo dienų, saikingai vartojant, leidžiant daug laiko gamtoje mokantis ją pažinti, sustiprinant šeimos ryšį ne tik tarpusavyje, bet ir su pačia gamta“, – kalba G. Klimienė ir priduria, kad tuomet saugoti ir tausoti gamtą bus tarsi savaime suprantama.

Kad aplinkosauginio švietimo Lietuvoje yra per mažai, pritaria ir pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ atstovė Simona Rasalė, kuri priduria, jog neretai tik nuo mokytojų domėjimosi aplinka priklauso, kiek informacijos apie ekologiją ir tvarų gyvenimo būdą gaus mokiniai, nes mokyklose nėra dėstoma ekologija.

„Jei mokykloje asmeninėmis iniciatyvomis neorganizuojamos papildomos veiklos ar projektai, mokiniai praranda galimybę susipažinti su ekologija. Todėl tenka pripažinti, kad moksleiviams dažnai pritrūksta gilesnių žinių ir supratimo apie tai, kas yra klimato kaita ir kaip kiekvienas galime prisidėti siekiant sumažinti ekologinį pėdsaką gamtai. Juk net teisingai rūšiuojant atliekas mes kasdien ne tik mažiname sąvartynus, taupome energiją bei žemės išteklius, bet ir kovojame prieš klimato atšilimą“, – situaciją komentuoja „Žaliojo taško“ komunikacijos ir marketingo vadovė S. Rasalė.

Aplinkosauga – ne vien atliekų tvarkymas

G. Klimienės manymu, svarbu kuo daugiau ir kuo drąsiau kalbėti apie tvarumo idėjas, kad tema visuomenėje normalizuotųsi ir aplinkosauga taptų savaime suprantama, o įvairūs projektai mokyklose padeda pasiekti šį tikslą, tačiau svarbiausia – asmeninis pavyzdys.

„Aplinkosauga toli gražu nėra vien tik sėkmingas atliekų tvarkymas. Tai ir mūsų vartojimo, transporto, mitybos įpročiai, o juos keisti būna sunku“, – pastebi ji.

Projektas „Gamtos herojai‘21“, pasak jos, yra būtent tai, ko šiuo metu labiausiai reikia – bendruomeniškumą skatinanti iniciatyva, kurioje gausu įvairiausių idėjų. „Nes dažniausiai tai, ko mums trūksta, ir yra kitų bendražygių idėjų įkvėpimas“, – sako tvaraus gyvenimo šalininkė.

Projektas „Gamtos herojai‘21“ ieško draugiškų aplinkai mokinių, pedagogų bei mokyklų

Projektas „Gamtos herojai‘21“ jau antrus metus iš eilės siekia prisidėti prie aplinkosauginio švietimo trūkumo problemos visuomenėje sprendimo.

Visus neabejingus aplinkai, gamtai, gyvybei mokinius, mokytojus ar ugdymo įstaigų bendruomenes projekto „Gamtos herojai‘21“ organizatoriai aplinkosauginė iniciatyva „Kita forma“ iki spalio 22 d. kviečia teikti paraiškas į apdovanojimus, kuriais siekiama ekologijos principus jaunajai kartai pradėti formuoti dar mokykloje.

Pernai metais projektas „Gamtos herojai‘21“ sulaukė daugiau nei dviejų šimtų paraiškų iš Lietuvos mokyklų, o šiemet organizatoriai tikisi sulaukti dar daugiau gamtos herojų iš visos Lietuvos ir išrinkti „Metų aplinkosauginio ugdymo įstaigą“, „Metų ekologiškiausią pedagogą“ bei „Metų aplinkai draugiškiausią mokinį“.

Konkurso eiga

Iki spalio 22 d. kandidatai kviečiami registruotis užpildant elektroninę registracijos anketą ir kandidatuoti į vieną iš trijų kategorijų: „Metų aplinkosauginio ugdymo įstaiga“, „Metų ekologiškiausias pedagogas“, „Metų aplinkai draugiškiausias mokinys“.

Iki lapkričio 13 d. projekto organizatoriai rinks informaciją apie dalyvių vykdomus projektus, o nuo lapkričio 13 iki 19 d. dalyvių pateiktas anketas vertins komisija, kurios nariai – ekologai, aplinkosaugininkai ir kiti aktyvūs aplinkosaugos veikėjai.

Kas šiemet tapo „Gamtos herojai‘21“ nugalėtojais bus paskelbta lapkričio 24 d. vyksiančiuose apdovanojimuose.

Nugalėtojų laukia vertingi prizai

„Gamtos herojai‘21“ bus vertinami nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis, o geriausiųjų laukia ne tik malonus dėmesys, bet ir rėmėjų prizai – studijos „Denim Diaries“, kurioje perdirbamas džinsas, įkūrėjos Mildos Paukštės edukacija bei prizai, „Commune DIY“ įkūrėjo Simo Sonkino sukurti trofėjai bei pagrindinis prizas – 1000 eurų stipendija ugdymo įstaigos bendruomenei ir 500 eurų dydžio stipendijos mokytojui ir mokiniui, – kurio steigėjas –pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas“.

„Atsižvelgiant į tai, kad neretai užklasinei aplinkosauginei veiklai ar projektams ir jų vykdymui nėra skiriamas pakankamas finansavimas, stipendijos nugalėtojus pasieks ne piniginiu pavidalu, o kaip priemonė, padedanti plėtoti savo veiklą – priemonių, paslaugų, renginių ar išvykų finansavimu“, – prizą pristato S. Rasalė ir tikisi, jog tokiu būdu padovanotos stipendijos bus paskatinimas ir tiems bendruomenės nariams, kurie iki šiol nedrįso pradėti veikti.

Susipažinti su konkurso nuostatais galite čia.

Registruotis į konkursą galite čia: https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIpQLSe3Y1ab_sAuE5Pwo1su-tZi71o4TlmLxf5Gy7pfTMF8Ic6JAA/viewform.

Projektą remia pirmoji ir didžiausia licencijuota pakuočių atliekų tvarkymo organizacija Lietuvoje „Žaliasis taškas“, VšĮ „Grunto valymo technologijos“ bei dalinai finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė Ekologinio švietimo programos lėšomis.

Iniciatyvos partneriai – Aplinkos ministerija, Klaipėdos ir Panevėžio miestų bei Tauragės, Trakų ir Kupiškio rajonų savivaldybės. Taip pat Alytaus, Kauno, Utenos ir Šiaulių regionų atliekų tvarkymo centrai, „Europe Direct“ atstovybės Lietuvoje.

Užsakymo nr.: PT_88460131

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(3 žmonės įvertino)
1.0000

Istorines datas galima iškalti, bet pilietiškumą reikia išjausti

Pilietiškumas – tema ir vertybė, neprarandanti savo aktualumo. Ypatingai svarbu, jog vaikų...

Tvarumo hakatonas: sprendimai pasienio ruožo apsaugai, švietimui, atliekų surinkimui

2021 m. lapkričio 19-21 d. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros projekto „TechHub“...

Kaip Švedijai pavyksta tik 1 proc. atliekų šalinti sąvartynuose? (3)

Lietuvai išgyvenant perversmą atliekų tvarkymo srityje, 99 proc. Švedijos buitinių atliekų jau...

Kraštovaizdžiu įspūdingi ir istorija turtingi Lietuvos objektai po rekonstrukcijos jau kviečia lankytojus

Rekonstruotų ir lankymui pritaikytų saugomų teritorijų ir objektų Lietuvoje kasmet daugėja....

Vaikų taryba: nei vienas vaikas mokykloje neturi jaustis kitokiu (10)

Į trečiąjį posėdį susirinkę Vaikų tarybos atstovai sako, kad nei vienas vaikas mokykloje...

Top naujienos

Čaplinskas: yra pagrindo manyti, kad omikron yra dar labiau užkrečiamas už deltą (18)

Naujoji koronaviruso omikron atmaina bent dėl kelių aspektų kelia susirūpinimą mokslininkams.

Koalicijos partneriai vieni apie kitus nebepatyli: tik noras pasirodyti ar rimti byrėjimo ženklai (120)

Įtampos valdančiosios koalicijos sudėtyje ir toliau nesibaigia. Šį kartą klausimų apie...

Pavojų dėl omikron atmainos paskelbusi gydytoja: pacientams pasireiškia neįprasti simptomai (48)

Su koronaviruso omikron atmaina siejami simptomai, kiek kol kas pavyko užfiksuoti, yra lengvi, teigia...

Tvari ir darni Lietuva. Verslams teks žaisti pagal naujas taisykles, proveržis – net juodais laikomuose sektoriuose miestų sąrašas (1)

Žurnalas „Reitingai“ kartu su portalu „Delfi“ atliko didelio masto unikalų tyrimą apie...

Lietuvoje – 584 nauji koronaviruso atvejai, mirė dar 23 žmonės papildyta

Praėjusią parą nustatyti 584 nauji COVID-19 atvejai, mirė 23 žmonės, rodo pirmadienį...

VSAT straigtasparnio nufilmuotoje medžiagoje – per sieną pereiti bandžiusi 13 migrantų grupė (1)

Valstybės sienos apsaugos tarnyb os ( VSAT ) straigtasparnio nufilmuotoje medžiagoje fiksuota, kaip...

Lenktynės su nauja koronaviruso atmaina įgyja pagreitį: uždaromos valstybių sienos, grįžta privalomos kaukės (35)

Lenktynės su omikron – nauja koronaviruso atmaina – įgyja pagreitį. Griežčiausiu keliu pasuko...

Kęstutis Girnius. Suverenumas ir solidarumas užsienio politikoje (3)

Kiekviena suvereni šalis turi teisę vykdyti savarankišką savo šalies interesus puoselėjančią...

Jonas Nainys prisipažino: viešbutis, kurį įsirenginėjo su žmona, jam nebepriklauso (23)

Ko gero nerastume žmogaus, nenorinčio praturtėti, o kur dar tai lydintis žinomumas, populiarumas,...

D+Justina Maciūnaitė

Ragina atsigręžti į atsigaunantį Lietuvos miestą: paskaičiavo, per kiek laiko čia atsiperka būstas nuomai ir kiek galima uždirbti (3)

Nors tėvai daugelį mūsų turbūt mokė neskaičiuoti svetimų pinigų, bet vis tik paskaičiuokime....