Paskutinėje laidų ciklo „Kava su tiksliukais“ laidoje – studentams ir moksleiviams itin aktuali tema. Kauno technologijos universiteto mokslininkų komanda dirba prie projekto „Akademinių pasiekimų netolygumai į asmenį ir į kintamąjį orientuotu požiūriu: mokymosi analitikos įrankio NO-GAP prototipas“. Projektu siekiama peržvelgti socialinį teisingumą švietime, atsižvelgiant į duomenis, rodančius, kad skirtingos socialinės padėties šeimose augančių mokinių pasiekimai skiriasi, ir pasiūlyti sprendimus.

„Šiuo metu dar mažai aiškumo, kaip socialinė padėtis pavirsta į akademinių pasiekimų skirtumus. Ar tai dėl tėvų auklėjimo, skirtumų mokykloje, o, galbūt, tai nulemiama vietovės?“ – projekto keliamais klausimais dalinasi projekto vadovė, vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Rasa Erentaitė. Ji priduria, kad projekto įkvėpimas kilo iš anksčiau vykdytų tyrimų, parodžiusių, jog iš skirtingos socialinės aplinkos atėję mokiniai save ir savo ateitį mato skirtingai. Pavyzdžiui, vaikai iš labiau pažeidžiamos socialinės aplinkos sau kelia mažesnius tikslus išsilavinimui, profesiniams pasiekimams ar socialiniai padėčiai.

Vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Vaidas Morkevičius pasakoja, kad projektas yra orientuotas į praktinius sprendimus. Vienas jų – mokinių pasiekimų analitinių įrankių sukūrimas.

„Lietuvoje nuolat vykdomi mokinių pasiekimų patikrinimai ketvirtoje, šeštoje ir aštuntoje klasėse, o viskas užsibaigia brandos egzaminais – tai leidžia mums sekti rezultatų kitimą. Kartu renkami ir duomenys apie mokinių socioekonominę padėtį, o šalia galime stebėti ir kitus kintamuosius, galinčius paaiškinti pasiekimų svyravimus. Šiuos duomenis norėjome įveiklinti ir parodyti įrodymais grįsto švietimo galimybes,“ – sako jis.

Vietoje apklausų, kur tiriama nedidelė imtis, mokslininkų projektas siekia naudoti populiacinius duomenis – taip bus užtikrinamas analizės tikslumas, o tirti bus galima ne tik šalies, bet ir savivaldybės, mokyklos ar netgi klasės lygiu.

Mokslininkai jau turi keletą pjūvių, kuriais pasidalino su laidos žiūrovais. Komandos tyrimai parodė, kad nors didžioji dalis pasiekimų skiriasi dėl individualių mokinių savybių, net 15 proc. skirtumų pasireiškia dėl pačių mokyklų specifiškumo. Taip pat pastebėta, kad didžioji dalis pasiekimų skirtumų tarp mokyklų sietini su socioekonomine situacija – kuo mažiau palanki mokinių aplinka, tuo jų pasiekimai prastesni ir atvirkščiai.

Mokslo darbuotoja dr. Berita Simonaitienė pasakoja, kad pusė projekto komandos narių – jauni mokslininkai. Į švietimo situaciją plačiai žiūrinti komanda siekia ne išreitinguoti mokyklas pagal pasiekimus, o pažvelgti į smulkesnius niuansus, rasti pasiekimus lemiančius veiksnius, ir pasiūlyti atitinkamus mokymo sprendimus, kur situacija prastesnė. Aštuonių žmonių tarpdisciplininių mokslininkų komanda projektą vykdys trejus metus.

Užsakymo nr.: PT_87314551

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(10 žmonių įvertino)
3.7000

Viktoras Uspaskich: naujas politinis-pandeminis sezonas Europos Parlamente ir mano reikalavimai (85)

Nenoriu lįsti į savo kolegų – Europos Parlamento ( EP ) narių iš Lietuvos daržą, juo labiau...

„Kauno švara“ paslaugomis domisi vis daugiau Lietuvos savivaldybių Bendrovė pradėjo plauti konteinerius Palangoje

Bendrovei „ Kauno švara “ įsigijus modernią požeminius komunalinių atliekų konteinerius...

Kretingos bibliotekoje – jautri reginčiųjų ir neregių draugystė

Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešoji biblioteka, 2021 metų liepą startavusi su...

Oficiali „iPhone 13“ serijos prekyba Lietuvoje jau prasidėjo: viskas, ką reikia žinoti (13)

Šiandien ryte Lietuvoje prasidėjo oficiali naujųjų „ iPhone 13 “ išmaniųjų prekyba. Visame...

Parodoje „Supernamai 2021“ – tradicinis santechnikos montuotojų čempionatas

Kai namie sugenda santechnika, kartais bandome taisyti patys, tačiau vis dažniau ieškome...

Top naujienos

Navickienė: antivakseriniai judėjimai turėtų prisiimti dalį atsakomybės už žmonių netektis

Pirmąjį etapą Finansų ministerijos parengtas valstybės biudžeto projektas praėjo sėkmingai:...

Net ir viršininkais būti norinčiųjų trūksta: Šiauliuose ir Telšiuose įdarbintų 500 vadovų (214)

Augančios elektros, dujų, šilumos kainos ir sunkumai randant gerų specialistų – su šiomis...

Naktinis reidas Vilniuje: girtos merginos ašaros, nepilnamečio gėda ir įtartini BMW manevrai (109)

Naktį iš penktadienio į šeštadienį Vilniaus policijos pareigūnai surengė reidą sostinėje....

Rusnė Valatkaitė | D+

Vaida Kurpienė įvardijo veiksnius, kurie provokuoja geltos atsiradimą: svarbu atsisakyti vieno įpročio

Žilbero sindromas – paveldimas sutrikimas, kai kepenys nesugeba tinkamai perdirbti bilirubino....

Zdovcas nebenori komandoje matyti „išbalusių veidų“: negalima tiesiog sustingti specialiai Delfi iš Pirėjo (71)

Antroje rungtynių pusėje Jure Zdovcas šokinėjo atsispyręs nuo abiejų kojų ne prasčiau nei...

Pasieniečiai pastarąją parą neleido iš Baltarusijos į Lietuvą patekti 35 migrantams (14)

Penktadienį neteisėtai bandančių iš Baltarusijos į Lietuvą patekti migrantų skaičius dar...

Vilniuje – Astrauskaitės mitingas prieš COVID-19 ribojimus nepasiskiepijusiems gyventojams

Šeštadienį Vilniaus Katedros aikštėje riaušėmis pasibaigusio mitingo organizatorė Astra...

Per du kėlinius Pirėjuje išsikvėpęs „Žalgiris“ ir toliau lieka be pergalių Eurolygoje (460)

Kauno „Žalgiris“ (0/4) Eurolygoje ir toliau pergalių sąskaitoje turi apvalų nulį. Pagirtinai...

Įspūdingas archeologų atradimas: prieš 390 mln. metų egzistavęs gyvis turėjo iš 200 lęšiukų sudarytas akis (14)

Phacopinae pobūriui priklausę trilobitai turėjo unikalias akis, kuriose maždaug 200 didelių...