Virtualioje Baltijos juvelyrikos meno galerijoje – unikali galimybė pažinti Lietuvos autorinės juvelyrikos autorius, įsigyti jų kūrinių ir pasisemti edukacinių žinių. Vasario 14-ąją, Valentino dienos proga, šios galerijos lankytojai išvys naują autorinės juvelyrikos kūrinių kolekciją.
Ernestos Statkutės kūrinys
Ernestos Statkutės kūrinys
© Autorių nuotr.

Šiandieniniame pasaulyje papuošalai tapo mūsų kasdienybe – juos dėvime eidami į darbą, svečius ir namuose. Juvelyrikos dirbinius, ypač autorinius, perkame ypatingomis progomis arba dovanai. Kaip išsirinkti? Kokie šiuolaikinio vertingo papuošalo kriterijai? Kaip neapsigauti, jei ieškoma papuošalų iš tauriųjų metalų? Kaip išsirinkti deimantą, kokia yra emalio technika, kokie yra tikri ar sintetiniai akmenys? Kas yra skoninga, stilinga, gražu, prasminga? Ieškant savo papuošalo, kyla daug klausimų.

Mokslų daktaro, gemologo ir brangakmenių eksperto Arūno Kleišmanto teigimu, juvelyrikoje naudojama apie 300 įvairių mineralų, o iš viso žemėje jų yra apie 4,5 tūkstančio. Visgi dažniausiai mūsų žinios apsiriboja vertinimu, ar menas yra gražu ar ne, ar metalas atitinka prabą.

„Tačiau tai, kad visuomenė tampa labiau išprususi ir besidominanti, pastebėjau dar nuo praeito pavasario, kai rengiau savo pristatymus ir paskaitas apie safyrus – atsirasdavo vis daugiau ir daugiau sekėjų. Jei pateiki informaciją ir daliniesi žiniomis, daugiamete patirtimi, populiariai pristatai mokslinius tyrinėjimus – tai, ko stinga plačiai visuomenei, per parą be jokių mokėjimų už socialinę reklamą atsirasdavo nuo 3 iki 7 tūkst. peržiūrų. Tai reiškia, kad visuomenė domisi žiniomis“, – sako dr. A. Kleišmantas.

Gemologas ir brangakmenių ekspertas dr. Arūnas Kleišmantas „Pandemija nuo pernykščio pavasario išmokė mus dirbti kitaip.“
Gemologas ir brangakmenių ekspertas dr. Arūnas Kleišmantas „Pandemija nuo pernykščio pavasario išmokė mus dirbti kitaip.“
© Autorių nuotr.

Brangakmenių muziejaus Kaune įkūrėjas yra vienas iš edukacinių seminarų, kuriuos galima peržiūrėti virtualioje Baltijos juvelyrikos meno galerijoje arba skaitmeninėje platformoje „Youtube Live“, autorių. Šioje galerijoje jau patalpinti 6 seminarai, 3 dirbtuvės ir 19 profesionalių juvelyrų prisistatymai apie save ir kūrybą.

Idėją surengti virtualią Baltijos juvelyrikos meno galeriją ir edukuoti visuomenę kilo tarptautinės juvelyrikos parodos „Amber Trip“ rengėjams, jau septyniolika metų kasmet organizavusiems juvelyrikos parodą Vilniuje. Beje, šįmet XVIII tarptautinė juvelyrikos paroda Vilniuje turėtų įvykti kovo 10-13 dienomis.

Gemologo ir brangakmenių eksperto teigimu, „seminaras vis tik nėra pasišnekučiavimas – tai intelekto, žinių, išskirtinio specialisto suformuotų stiprių idėjų pateikimas“. Naudos iš edukacinių seminarų gauna ir juvelyras, nes juose gali daugiau sužinoti apie spalvas ir akmenis, kaip paveikiami ir falsifikuojami dirbiniai, pasisemti kitų naudingų žinių.

Autorinė juvelyrika Lietuvoje

Lietuvoje pirmieji dailininkai ir dizaineriai, kuriantys autorinę juvelyriką, atsirado praeito amžiaus septintajame dešimtmetyje, kai Estijos valstybinio dailės instituto ir tuometinio Vilniaus dailės instituto (dabar – Vilniaus dailės akademija) Dizaino katedra išleido pirmuosius absolventus, kūrusius autorinius papuošalus. Tuomet Vilniuje Dizaino katedrai vadovavo lietuvių autorinės juvelyrikos pradininkas Feliksas Daukantas, pats kūręs modernius gintaro papuošalus, atspindinčius tuometines meno tendencijas.

Vilniaus dailės akademijos profesorė, dailininkė juvelyrė Laima Kėrienė sako, kad nuo 2002 metų Vilniaus dailės akademijos Telšių fakultetas išleido 253 metalo meno ir juvelyrikos absolventus. Tiesa, iš jų užsiimančių juvelyrika būtų apie 100 žmonių, o ryškesnių meninės juvelyrikos autorių Lietuvoje profesorė priskaičiuotų apie pusšimtį. Autorinės juvelyrikos kūrybinę bendruomenę papildo ir praktikuojantys, iš kitų specialybių atėję žmonės – „jų skaičius taip pat auga ir jų kūryba darosi vis įdomesnė“.

Prof. L. Kėrienė sako, kad nereikėtų autorinės juvelyrikos „suplakti“ su tais atvejais, kai papuošalai tiražuojami nusižiūrint ir plagijuojant dailininkų ar dizainerių darbus, atrandamus parodose, žurnaluose, virtualioje erdvėje, kai yra gaminamos kopijos, nesvarbu, ar geresnės, ar prastesnės kokybės. Šis reiškinys labai dažnas. Tokių papuošalų yra apstu gudrių meistrų dirbtuvėse, daug kopijavimo apraiškų matosi mugėse, kur komercinę sėkmę lemia visuomenės populiariąją sampratą atitinkantys gaminiai. Kiek jie vertingi yra didelis klausimas. Kad ir ne pramoninės, o rankų darbo produkcijos tikrai negalima vadinti autorine juvelyrika. Geriausiu atveju nusižiūrėtą ir interpretuotą juvelyriką vadinčiau bendruomenine, teigia prof. L. Kėrienė.

„Autorinėje juvelyrikoje centrinė figūra yra autorius, konkretus asmuo, kuriantis savo vardu, perteikiantis savo mąstymą, vertybes ir žinią, kurią nori pranešti žiūrovui. Svarbu autoriaus ir nešiotojo, juvelyrinio dirbinio turėtojo individualus santykis. Jei kūrinys yra tokio mažo mastelio, kad telpa rankoje, tai jau yra juvelyrikos objektas. Jis matomas iš labai arti, komunikuoja asmeniškai apibrėžtoje aplinkoje“, – kalba Vilniaus dailės akademijos profesorė, dailininkė juvelyrė.

Vilniaus dailės akademijos profesorė, dailininkė juvelyrė Laima Kėrienė „Lietuvoje juntamas autorinės juvelyrikos poreikis, bet viešumoje unikalių papuošalų matoma labai retai.“
Vilniaus dailės akademijos profesorė, dailininkė juvelyrė Laima Kėrienė „Lietuvoje juntamas autorinės juvelyrikos poreikis, bet viešumoje unikalių papuošalų matoma labai retai.“
© Autorių nuotr.

Pasak prof. L. Kėrienės, pasižvalgius kiekvieno žmogaus namuose yra juvelyrinių dirbinių (žiedų, auskarų, karoliukų, segių ar pan.), bet profesionalaus dailininko ar dizainerio darbų atrastume tik pas tam tikro estetinio išsilavinimo žmones, kurie turi tam tikrą kultūros pažinimą ir poreikį.

„Vokietijoje ar Nyderlanduose, kur yra šimtametės tradicijos ir žmonės gyvena turtingiau, autorinė juvelyrika yra labiau vertinama. Jau anksčiau čia buvo visuomenės sluoksnis, kuris galėjo užsakyti prabangius autorinės juvelyrikos dirbinius ir juos nešioti. Taigi, šiose šalyse yra susiformavęs tam tikras mentalitetas turėti brangų išskirtinį juvelyrikos kūrinį, o Baltijos juvelyrikos meno galerija atveria galimybę išskirtinių papuošalų įsigyti pirkėjams iš viso pasaulio, – sako Vilniaus dailės akademijos profesorė. – Lietuvoje juntamas autorinės juvelyrikos poreikis, bet viešumoje unikalių papuošalų matoma labai retai. Tačiau ir mūsų šalyje buvo ir yra žmonių, turinčių individualų žvilgsnį į pasaulį, estetiką ir meną, turinčių santykį su meno kūriniu, kitu žmogumi ir aplinka.“

„Kaip mes beišsisukinėtume, autorinė juvelyrika – tai gana brangus menas dėl savo išskirtinumo. Nors tai ir mažas dirbinys, tačiau jam sukurti reikia daug laiko, mąstymo, užsakovo pajautos, tai – imlus laikui ir darbui procesas. Jei naudojamos brangios medžiagos, kūrinio kaina dar labiau išauga, nors meninė vertė – nebūtinai. Aišku, juvelyrika dabar darosi demokratiška: ji gali būti tvari (iš popieriaus, augalų, kitų organinių medžiagų), gali būti naudojamos įvairios nebrangios sintetinės medžiagos, daiktų detalės ir pan. Tuomet medžiagų brangumas atkrenta, o kūrinio vertę lemia idėjos originalumas, įdėtas darbas ir dvasia. Tokio papuošalo kainos piniginė išraiška mažėja, bet vertingumas išlieka prasmėje, individualume“, – sako prof. L. Kėrienė.

Kaip sekasi juvelyrams

Juvelyrikos parodos – vienas iš svarbesnių kanalų juvelyrui pristatyti save ir kūrybą plačiajai visuomenei, o parodos lankytojams – pabendrauti su juvelyrais ar įsigyti jų papuošalų. Pandemija tokią galimybę apribojo, o „Amber Trip“ parodos rengėjai pernai netgi turėjo anksčiau laiko uždaryti parodą.

Juvelyrė Eglė Čėjauskaitė-Gintalė sako, kad šį pandemijos laikotarpį išnaudojanti kaip dovaną, „kai gali būti su savo mintimis, atsitraukus pažiūrėti į savo veiklą ir vėl tiesiog sugrįžti į ją“.

„Aš kaip kūriau savo dirbtuvėlėse, taip ir kuriu. Ir užsakymų kol kas dar yra. Šis laikotarpis man yra pats nuostabiausias laikas sukoncentruoti mintis, galvoti apie naują parodą ir tiesiog pabūti su savimi, nes anie metai ir vis praeitas dešimtmetis bent jau man buvo labai intensyvus ir tokio atsitraukimo, pailsėjimo labai norėjosi. Ir ši dabartinė situacija labai aiškiai rodo, į kokį chaosą, užburtą ratą buvome patekę“, – kalba juvelyrė.

Juvelyrė Eglė Čėjauskaitė-Gintalė „Mano papuošalai turi savo auditoriją, tą tylią auditoriją, kuriai nereikia garsių šūksnių ar blizgančių daiktų.“
Juvelyrė Eglė Čėjauskaitė-Gintalė „Mano papuošalai turi savo auditoriją, tą tylią auditoriją, kuriai nereikia garsių šūksnių ar blizgančių daiktų.“
© Autorių nuotr.

E. Čėjauskaitės-Gintalės teigimu, nors autorinė juvelyrika yra prabangos prekė, žmonės visais sunkiais laikais norėjo puoštis.

„Mano kuriamas papuošalas nėra kokia grožybė ar tik vizualiai gražus darbas. Jis yra daromas kaip amuletas, kaip istorija tam tikram žmogui atminti, tam tikrai situacijai ar dėkingumui išreikšti ar tam tikram etapui. Mano papuošalai turi savo auditoriją, tą tylią auditoriją, kuriai nereikia garsių šūksnių ar blizgančių daiktų“, – sako metalo plastikos meno kūrėja.

E. Čėjauskaitė-Gintalė yra viena iš 19-kos profesionalių juvelyrų, kurios kūriniai puikuojasi virtualioje Baltijos juvelyrikos meno galerijoje.

Baltijos juvelyrikos meno galerijoje papuošalus taip pat pristato daugiau ar mažiau Lietuvoje žinomi ar matomi juvelyrai Urtė Balčaitė, Edvinas Busarovas, Alfredas Daulius, Vijoleta Domarkienė, Gabija Gataveckaitė, Darijus Gerlikas, Andrius Gudišauskas, Dalius Ilginis, Vytautė Jankūnaitė, Kotryna Vaitekūnaitė-Jonušienė, Lauryna Kiškytė, Rimantė Landsbergienė, Vitalis Milkintas, Diana Novikovaitė, Ernesta Statkutė, Karolina Šiburkytė, Živilė Vaičiukynienė ir Šarūnė Vaitkutė.

Juvelyrikos darbus virtualiai meno galerijai atrinko komisija, kurioje yra pripažinti juvelyrikos bendruomenės nariai: viena žymiausių Lietuvos juvelyrių Marytė Dominaitė-Gurevičienė, juvelyrikos mokyklos „Vilnensis” steigėjas ir docentas D. Gerlikas bei dvi Vilniaus dailės akademijos atstovės – profesorė, dailininkė juvelyrė L. Kėrienė ir docentė, dailininkė juvelyrė B. Zdramytė.

Kadangi šis projektas yra tęstinis, virtuali Baltijos juvelyrikos meno galerija nuolat bus atnaujinama ir joje bus eksponuojami kitų, ateityje vyksiančių meno konkurso dalyvių darbai bei komisijos atrinkti menininkų autoriniai juvelyriniai kūriniai. Galerijoje netrukus bus pristatytas ir konceptualiosios juvelyrikos katalogas.

O vasario 14-ąją, Valentino dieną, virtualioje galerijoje startuoja nauja autorinės juvelyrikos kolekcija. Joje – išskirtiniai Lietuvos profesionalių juvelyrų kūriniai.

„Valentino dieną žmonės savo mylimiesiems ar kitiems artimiesiems parodo, kaip juos brangina ir vertina. Neabejoju, kad ir naujoje kolekcijoje kiekvienas atras labiausiai patikusį papuošalą“, – sako „Amber Trip“ organizatorius Giedrius Guntorius.

„Amber Trip“ projektą – virtualią Baltijos juvelyrikos meno galeriją – iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba. Projekto partneriai yra Vilniaus dailės akademijos Telšių fakultetas, VšĮ Demokratinės bendruomenės resursai ir Nacionalinė karikatūristų asociacija „Humor Sapiens“.

Beje, Nacionalinė karikatūristų asociacijos nariai dalyvauja konkurse „Juvelyrinis COVID-19“. Karikatūristų sukurtus šmaikščius darbus galima ne tik rasti šioje virtualioje galerijoje, bet ir už juos balsuoti. Daugiausia publikos balsų surinkusios trys karikatūros bus apdovanotos. Balsavimas vyksta iki sausio pabaigos.

Užsakymo nr.: PT_86177827

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(11 žmonių įvertino)
4.6364

Sparta, patikimumas ir prabanga: kuo ypatingas nešiojamasis kompiuteris „ASUS ZenBook Flip S“? (9)

Bendrovės ASUS nešiojamųjų kompiuterių „ZenBook“ serija nepaprastai išpopuliarėjo dėl...

30 metų Lietuvos narystei UNESCO organizacijoje – faktai, kurių, galbūt, nežinojote (1)

Būti šios pasaulinės oranizacijos nare – didžiulė garbė ir atsakomybė, o UNESCO...

Mobilieji įrenginiai - neatsiejama ilgalaikės įmonės strategijos dalis (3)

Darbo aplinkai darantis vis lankstesnei, o darbuotojams tampant vis mobilesniems, vis svarbiau tampa...

Tikros žiemos pradžia: kaip sportuojant lauke pasiekti geresnių rezultatų? (11)

Pagaliau už lango – tokia balta žiema, kokią matome kalėdiniuose filmuose ir kurią norisi...

Sostinės savivaldybė perka vieno, dviejų, trijų ir keturių kambarių butus visose Vilniaus miesto seniūnijose. (22)

Savivaldybė įsigys 10 (nuo 25 iki 38 kv. m dydžio) vieno kambario butų, 10 (nuo 38 iki 56 kv. m...

Top naujienos

Paulius Saudargas: o kodėl mes turėtume visada sutarti su koalicijos partneriais? (7)

Seimo vicepirmininkas krikdemas Paulius Saudargas sako nematąs reikalo sutarti su koalicijos...

Rudzkis: pandemija gali iššaukti grandininę reakciją, kuri nuves iki pasaulinės krizės (2)

Šio metu vyraujanti ekonominės politikos ideologija yra pasikeitusi – nebe ta, kuri buvo per...

Baisų sapną primenantis scenarijus: kaip atrodys pasaulis, jei Amerika paliks NATO

Amerikai pasitraukus europiečiams vieniems gintis būtų sunku. Štai įsivaizduojamas 2024–ųjų...

Veiksmingos priemonės batams, mažinančios tikimybę paslysti (1)

Kažin ar atsirastų žmogus, kuriam patiktų slidinėti ir griuvinėti ant ledo. Neverta nė sakyti,...

Pakeltos lysvės – kaip jau dabar teisingai planuoti derlių

Renata Ničajienė , „Sezoninės virtuvės“ tinklaraščio autorė sako, kad žiemą galima...

„Tamsiais“ asmenybės bruožais pasižymintys žmonės į pandemiją reaguoja kitaip: kai kurie net džiaugiasi (2)

Nors pastaruosius kelerius mėnesius visi išgyvenome tą pačią pandemiją, visgi į jos atneštas...

„Bloomberg“: ECB nebėra patikimas pinigų mechanizmas vyriausybėms (1)

Euro zonos pinigų politika subsidijuoja finansų pramonę tokiu mastu, kad nacionaliniams centriniams...

Gydytojas patarė, kaip išsaugoti atmintį iki senatvės – tai daug lengviau nei galvojate (4)

Viena iš didžiausių baimių pasenti yra susijusi su atminties netekimu ar aštraus proto praradimu....

Navalną Maskvoje jau sulaikė pareigūnai: aš nieko nebijau, viskas sufabrikuota Vnukovo oro uoste tęsiasi areštai, atnaujinta 21.11 (2268)

Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas sekmadienio vakarą grįžo į Maskvą iš Vokietijos. Oro uoste...

Vakcinų ringe – italai: „ReiThera“ skiepai iš gorilų adenoviruso – po 5 eurus (184)

Europai trūksta patikimų ir pigių vakcinų nuo COVID-19 ? Italija skelbia: tokių vakcinų bus,...