Artimiausi penki metai šiame sektoriuje bus kupini pokyčių – elektromobilis taps vis labiau prieinamas, jo kaina susilygins su vidaus degimo variklio, taip pat atsiras įvairių finansinių paskatų renkantis šią keliavimo rūšį – jau dabar didžiuosiuose miestuose tokį automobilį galima parkuoti nemokamai, teigė energetikos ministras Dainius Kreivys šiandien Energetikos ministerijos organizuotoje konferencijoje „Elektromobilumas – iššūkiai ir ateities vizija“. Elektromobilių plėtros lūžį ministerija prognozuoja jau 2030 metais, ir siekia, kad Lietuva būtų geriausiai jam pasirengusių šalių penketuke.

Savo pranešime ministras pažymėjo, jog elektromobilio istorija prasidėjo dar prieš šimtą metų, tačiau Henrio Fordo rinkai pasiūlytas masiškai gaminamas automobilis su vidaus degimo varikliu nukonkuravo pirmuosius elektromobilius. „Taigi prieš šimtą metų elektromobilių industrija patyrė skaudų smūgį, tačiau šiandien mes pradedame šią kelionę iš naujo“, – pabrėžė Dainius Kreivys.

Pirmiausia – infrastruktūra

Elektromobilumas neegzistuoja savaime – tai didžiulio infrastruktūros tinklo dalis. Ateityje elektroautomobiliai taps integralia šiuolaikinio išmanaus miesto dalimi, tačiau norint šį tikslą pasiekti dar reikia nemažai nuveikti. Dabar Lietuvoje veikia 360 įkrovimo stotelių, o gatvėmis važinėja kiek daugiau nei 4000 elektroautomobilių. Tačiau šie skaičiai dar toli nuo ES vidurkio. „Kol kas esame besivejančių šalių grupėje, tačiau 2025 m. metais numatomas lūžis, kai pigiausi elektromobiliai taps pigesni už pigiausius benzininius automobilius. Iki to laiko turime būti maksimaliai paruošę visą infrastruktūrą bei pasirūpinę, jog tiek vidutines, tiek mažesnes pajamas gaunantys žmonės būtų pajėgųs tokį automobilį įsigyti“, – pagrindines ministerijos užduotis įvardijo Dainius Kreivys.

Vyriausybės parengtame darnaus judumo plane yra numatyti ambicingi tikslai Lietuvos energetikos, aplinkosaugos ir transporto sektoriams. Pagal šį planą iki 2030 m. Lietuva 60 proc. energijos pasigamins pati, o 50 proc. pagaminamos energijos bus iš atsinaujinančių šaltinių. Didžiausias iššūkis čia – infrastruktūra. Tam, kad planas būtų įgyvendintas reikia glaudaus verslo ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimo. Iki 2030 metų tikimasi sukurti per 60 tūkst. elektromobilių įkrovimo vietų – 54 tūkst. privačių ir 6 tūkst. viešų bei padidinti tvarių automobilių skaičių gatvėse iki 230 tūkst.

Tačiau, anot ministro, pakrovimo stotelės – tik ledkalnio viršūnė. Nematoma šios infrastruktūros dalis yra penkis ar dešimt kartų didesnė ir žymiai sudėtingesnė. „Mes turime perkonstruoti visą mūsų energetikos sektorių, kuris nėra pasiruošęs nei elektromobilumui, nei atsinaujinančios energetikos šuoliui. Energetikos ministerija kartu su susisiekimo ministerija ir „ESO“, skirstomaisiais tinklais, šiuo metu atlieka tarptautinę studiją, iš kurios gims labai konkretus veiksmų planas, kad Lietuva taptų viena geriausiai iš elektromobilumo lūžiui pasirengusių šalių.“ – ambicingus Lietuvos energetikos siekius įvardijo ministras.

Papildomos plėtros priemonės

Pagal darnaus judumo planą iki 2030 m. Lietuvos elektromobilių parkas gerokai išsiplės – iki 20 proc. visų šalies transporto priemonių. Šie tikslai itin ambicingi, nes norint tai pasiekti per ateinantį dešimtmetį elektromobiliai turės sudaryti iki 50 proc. naujų nuperkamų automobilių.

„Automobilių skaičius didėja gerokai greičiau nei infrastruktūra. Tačiau tai tiek Lietuvos, tiek Europos problema. Kol kas automobilių skaičiaus augimas sutampa su valstybės finansinėm paskatom ir kol kas visi pardavėjai sako, kad tokia pagalba tikrai yra reikalinga, nes šiuo metu elektromobiliai vis dar brangesni, nei vidutinė rinkos kaina“, – teigė Marius Skuodis.

 Elektromobilumas: iššūkiai ir ateities vizija
Elektromobilumas: iššūkiai ir ateities vizija

Taip pat jau dabar veikia nemažai papildomų priemonių, skatinančių elektroautomobilių parko plėtrą. A juostos, nemokamas stovėjimas didžiuosiuose miestuose, taip pat nemokamas įkrovimas, kurį šiuo metu finansuoja Europos Sąjunga – visa tai yra kompleksinės priemonės, skatinančios rinktis tvarų transportą.

Šalia švietimo, ateityje miestuose taip pat atsiras mažos taršos zonos, į kurias nebus galima įvažiuoti su dyzeliniu automobiliu, taip pat išliks dalinis automobilio kainos padengimas bei teisiškai įsigalios griežtesni „žalieji“ viešųjų pirkimų reikalavimai, paliesiantys viešąjį sektorių. Taip pat ateityje planuojamas taršių automobilių apmokestinimas.

Elektromobilumas regionuose

Lietuvoje šiuo metu per metus nuperkama tik 3 proc. naujų automobilių. Perkamoji galia, ypač regionuose, nėra aukšta. Todėl elektromobilumas turi apimti ir investicijas į viešąjį transportą. „Mums yra aktuali ne tik mobilumo stotelių plėtra, bet ir viešojo transporto sugrąžinimas vidurinei klasei. Tai kompleksiniai dalykai, kurie reikalauja regioninio bendradarbiavimo,“ – kalbėjo aplinkosaugos ministras Simonas Gentvilas.

Tačiau taip pat esame ir labai retai apgyvendinta valstybė – todėl kaimo vietovėse automobilis dažnai yra būtinybė. „Vis dėlto per ateinančius metus gyventojų perkamoji galia kils, be to vis mažesniam kiekiui atsinaujinančios energetikos įmonių reikės verslo subsidijų, todėl jas bus galima perkelti mažiau uždirbantiems gyventojams. Mažėjant elektromobilių kainoms, įsigyti tokią transporto priemonę pajėgs ir mažiau uždirbančios grupės.“ – socialinius elektromobilumo aspektus apibūdino Dainius Kreivys.

Galiausiai, anot ministro, besikeičiančio klimato pasekmė eneregtikos sektoriui bus masiškas sunaudojamo elektros energijos kiekio augimas. Naftos produktus, dujas pakeis vandenilis, kuris taip pat bus gaminamas iš elektros. Suvartojamos elektros kiekiui dramatiškai augant, valstybės pareiga bus ne tik laiku užtikrinti atsinaujinančios energetikos plėtrą, kuo taip pat dažnai rūpinasi verslas, bet ir maksimaliai išplėsti pačią infrastruktūrą, kuri apsorbuos žaliąją energetiką. „Tai didžiulis iššūkis mums. Taip pat ne mažesnis iššūkis yra ir paskatinti žmones rinktis visuomeninį transportą bei asmeninį žaliąjį transportą. Tikimės, kad tokių iniciatyvų iš piliečių ir visuomenės ateityje tikrai nepritrūks“, – savo lūkesčius įvardijo Dainius Kreivys.

Užsakymo nr.: PT_88191433

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(22 žmonės įvertino)
2.3182

Baltijos jūra – raktas į regiono valstybių gerbūvį

Kasmetinis ES Baltijos jūros regiono strategijos forumas, kuris vyks rugsėjo 27 – spalio 1 d.,...

Mokslų daktarė įsitikinusi – jei atsisakysite šių maisto produktų, svoris kris be pastangų (33)

Biomedicinos mokslų daktarė, docentė Sandrija Čapkauskienė pasakoja, kurie produktai svorį...

Smulkiųjų ūkių savininkai skatinami bendradarbiauti (5)

Ieškodami verslo plėtros galimybių, smulkiųjų ūkių savininkai vis dažniau kooperuojasi bendrai...

Lietuvoje atidarytas kompetencijų centras „Blockchain Lithuania“

Rugsėjo 16-ąją Vilniuje įvyko blokų grandinių (angl. blockchain ) kompetencijų centro...

Kviestiniams svečiams pristatyta 6-oji konkursinė paroda „JCDecaux premija. Tarpai“

Ketvirtadienio vakarą kviestiniams svečiams buvo atverta jau šeštoji konkursinė paroda „...

Top naujienos

Pasieniečiai parodė nematomus tarnybos užkulisius: po netikėto baltarusių poelgio pajuto, kad nuo šiol viskas bus kitaip (43)

Per migrantų krizę priešakinėse linijose atsidūrę pasieniečiai atlaikė sunkiausią periodą ir...

Prasidedant šildymo sezonui katilinės neapsirūpino biokuru, tiekėjai jo neturi: kur šildymo kainos augs daugiausia (42)

Dabar žadama, kad šildymo sezonas bus 30 proc. brangesnis nei pernai, o kai kuriuose miestuose,...

Orų prognozė: atslenkanti šiluma toli gražu gali nepradžiuginti (6)

Ketvirtadienį virš mūsų regiono pasikeis oro masių pernašos kryptis: iš vakarų atslenkantis...

Arūnas Milašius | D+

Būtiniausi rudens darbai pagal Gurską, arba kaip mažytė gudrybė gali sutaupyti daugybę darbo vejos priežiūros subtilumai

Rudeniui vis stipriau įtvirtinant savo teises ir nuėmus derlių darbai sode bei vejos priežiūra...

Natalijos Bunkės vestuvių Maljorkoje tęsinys: su garsiais bičiuliais leidosi į privatų kruizą po Viduržemio jūrą (26)

Dainininkė Natalija Bunkė ir jos sutuoktinis Edgaras Eidėjus jau penkias dienas ilsisi...

Gediminas Galkauskas | D+

Kada tampama blogiečiu: „Facebook“, „Apple“, „Google“ patys rodo, kodėl jau juos laikas sureguliuoti

Šiandienai buvau numatęs visai kitą temą, bet didžiosios technologijų kompanijos taip įsisuko...

Gran Kanarijoje – Šaro suteiktos minutės Jokubaičiui ir „Barcelonos“ įtikinama pergalė

Ispanijos ACB lygoje Šarūno Jasikevičiaus vadovaujama „ Barcelona “ (2/0) svečiuose 82:64...

Talentų karai po „Brexit“: Paryžiuje masiškai ieškoma bankininkų

Vienas investicinės bankininkystės specialistas sako, kad šiomis dienomis nepraeina nė savaitė,...

Astrofizikai išsprendė beveik 900 metų senumo astronominę paslaptį: 6 mėnesius spindėjęs itin retas šviesulys dingo (1)

1181 metais Kinijos ir Japonijos žvaigždžių stebėtojai danguje pastebėjo šį tą neįprasto...

Laiko patikrinti patarimai, ką valgyti, kad kristų svoris (1)

Nemenką skaičių lieknėjimo metodikų tenka priskirti mitams, ypač tada, jeigu jų autoriai...