Kasmetinis ES Baltijos jūros regiono strategijos forumas, kuris vyks rugsėjo 27 – spalio 1 d., šiemet kviečia kalbėti apie pagrindine tema tapusį žaliąjį atsigavimą. Užsienio reikalų ministerijos ambasadorius ypatingiems pavedimams klimato diplomatijos klausimais Edvilas Raudonikis įsitikinęs, kad tai yra gyvybiškai svarbu, nes klimato kaitos požymius jau dabar gali jausti kiekvienas.
Baltijos jūra – raktas į regiono valstybių gerbūvį
© Organizatorių nuotr.

Grėsmės Baltijos šalims

Pasak E. Raudonikio, tiesos, kurios anksčiau visuomenei galėjo atrodyti gana tolimos ir apie kurias daugiausiai kalbėjo mokslininkai, šiandien įgauna visiškai kitą pavidalą ir tampa akivaizdžiomis. Dėl klimato kaitos vykstantys pokyčiai ilgainiui palies visą pasaulį, tačiau remiantis šiandien žinomais duomenimis, Baltijos regiono valstybės atsiranda tarp labiausiai paveiktų šalių.

„Tai, žinoma, yra ne tik Baltijos regiono, tačiau ir globalios politikos klausimas. Kadangi nemažai studijų jau dabar rodo, kad Baltijos regiono valstybės bus vienos labiausiai paveiktų klimato kaitos, mums reikia skirti didelį dėmesį šių grėsmių padėsiančių išvengti sprendimų paieškai bei prisitaikymui prie jau vykstančių procesų.

Kita vertus, žinome ir apie didelį mūsų regiono šalių potencialą. Tai ir grupė valstybių, kurios patenka tarp turtingiausių ir labiausiai išsivysčiusių valstybių. Reaguodami į šiuos pokyčius kartu galime tikėtis, kad galėtume būti tam tikra prasme technologijų vystymo ir įdiegimo lyderiais tiek Europoje, tiek ir visame pasaulyje“, - mintimis dalijosi ambasadorius bei pridūrė, kad pozityvūs pokyčiai ateitų greičiau jei ir kiekvienas iš mūsų susimąstytų apie paliekamą anglies pėdsaką.

Susitelkimo svarba

Europos žaliajame kurse kalbama apie pokyčius, kurie susideda iš politinių iniciatyvų ir projektų. Kaip vieną svarbiausių aspektų ambasadorius klimato diplomatijos klausimais mini žiedinės ekonomikos diegimą ir šių principų taikymą.

Baltijos jūra – raktas į regiono valstybių gerbūvį
© Organizatorių nuotr.

„Lietuva nepasižymi ypatingais gamtiniais ištekliais ir pagrindinis mūsų išteklius yra žmonės ir protai, todėl žiedinės ekonomikos principų taikymas ilgalaikėje perspektyvoje suteikia didelių konkurencinių pranašumų. Vystydami technologijas ir investuodami į žmones bei keldami žinių lygį, galime tikėtis ateityje sukurti saugesnę, švaresnę aplinką.

Pagrindinė žinia yra labai paprasta – norėdami išsaugoti iki šiol turimą gyvenimo būdą, kuris mums yra priimtinas, privalome keistis. Jei nesikeisime, padariniai bus tik didesni ir čia kalbame ne tik apie gamtinius kataklizmus, katastrofas, kylantį jūros lygį, bet ir apie ekonomines bei politines grėsmes“, - sakė jis.

E. Raudonikio teigimu, norint išvengti drastiškų sukrėtimų ateityje, jau dabar privaloma imtis svarbių pokyčių, tokių kaip atliekų rūšiavimas, tvaresnis keliavimas, tvarus energijos naudojimas bei dėmesio atkreipimas į tai, kokias prekes ir jų alternatyvas renkamės.

Lietuva – pavyzdys kitoms šalims

Technologijos ir dalykai, kurie praeityje buvo brangūs ir atrodė sunkiai pasiekiami, šiandien yra populiarūs ir dažnai naudojami. Saulės elektrinės namuose, automobilio iškeitimas mieste į dviratį ar elektrinį paspirtuką rodo, kad žmonės vis drąsiau renkasi tvaresnes ir draugiškesnes gamtai alternatyvas, nes su technologijų pagalba jos tiesiog tampa lengviau prieinamomis.

„Tai jau matome, pavyzdžiui, pažvelgdami, kaip daug žmonių šiandien renkasi gamtai draugiškesnes keliavimo priemones ir važiuoja į darbą ar kitais reikalais dviračiu, elektriniu paspirtuku. Lietuvoje gana sparčiai plečiasi tvariam judėjimui pritaikyta infrastruktūra. Ir ten, kur ji jau, patogiau į norimą vietą nuvažiuoti dviračiu ar paspirtuku nei sėdėti ir gaišti laiką kamštyje. Taip taupomas laikas ir pinigai.

Tiesa ta, kad turime daug galimybių. Lietuva yra puikus pavyzdys šalies, kuri sugebėjo per pastaruosius 30 m. parodyti, jog vienu metu galima mažinti taršą ir tuo pačiu metu auginti ekonomiką“, - sakė pašnekovas.

Baltijos jūra – raktas į regiono valstybių gerbūvį
© Organizatorių nuotr.

Tyrimai rodo, kad palyginus su 1990 metų duomenimis, šiuo metu mūsų šalyje tarša yra sumažėjusi net 57 proc. Tuo tarpu pragyvenimo lygis, lyginant tuos pačius laikotarpius, yra išaugęs ir jau pasiekė ES vidurkį. „Lietuvos ir viso Baltijos jūros regiono siunčiama žinia, kad ekonominis augimas nėra tiesiogiai susijęs su tarša yra labai svarbi visam pasauliui, nes klimato kaitą galime suvaldyti tik bendromis viso pasaulio pastangomis“, - pastebi E. Raudonikis.

Rusėjo 27 – spalio 1 d. vyks dvyliktasis kasmetinis ES Baltijos jūros regiono strategijos forumas, kurį šiemet nuotoliniu būdu organizuoja Lietuva. Pagrindinė forumo tema – žaliasis atsigavimas. Per savaitę įvyks keturiasdešimt diskusijų, seminarų įvairiomis Baltijos jūros regionui aktualiomis temomis. Organizatoriai kviečia atgaivinti Baltijos jūros regiono strategiją, bendromis jėgomis atstatyti nuo COVID-19 pandemijos nukentėjusias regiono valstybių ekonominę, socialinę, sveikatos ir kitas sritis bei įkrauti energijos, siekiant žalesnio, klestinčio ir atsparesnio Baltijos jūros regiono. Forumą organizuoja Lietuvos užsienio reikalų ministerija, Kauno miesto, Klaipėdos miesto savivaldybės ir Baltijos miestų sąjunga.

Forumas iš dalies finansuojamas ES Interreg Baltijos jūros programos lėšomis.


Užsakymo nr.: PT_88252073

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Finansinės technologijos ugdymo įstaigose: kaip atrasti ir ugdyti jaunuosius talentus? (1)

Lietuvoje sparčiai daugėja finansinių technologijų sektoriaus startuolių, sukuriančių daug...

„Devbridge“ programinės įrangos testuotojai kviečia profesionalus išbandyti jėgas nuotoliniame hakatone (1)

Programinės įrangos testuotojai šiandien IT rinkoje yra ne tik populiarūs, bet ir labai...

„Vilnius Outlet“: prekės ženklai, kurių Lietuvoje dar nebuvo (21)

Penktadienį duris lankytojams atveriančiame „Vilnius Outlet“ įsikūrė net 69 outlet tipo...

Penktą kartą rengiamoje konferencijoje „Fintech Inn“ dėmesys finansų sektoriaus dabarčiai ir ilgalaikiams planams

2021 m. spalio 21–22 d. vyksta vienas didžiausių finansų sektoriaus renginių „ Fintech Inn...

Savivaldybėms įteikti svarbiausi metų apdovanojimai - „Auksinių krivūlių“ statulėlės (15)

Antradienio vakarą Vilniuje jau šešioliktus metus įteikti svarbiausi šalies savivaldos...

Top naujienos

Lietuvos migrantų stovyklose – vis daugiau asmeninių dramų (207)

Migrantų stovyklose – dramos ir susitikimai. Pas nelegaliai Lietuvos sieną kirtusius migrantus...

D+Agnė Kulitaitė

Agnė Kulitaitė. Košmaras Vaginų gatvėje: šiurpūs merginų prisiminimai iš vizitų pas ginekologus (4)

Atvožti Pandoros skrynią. Sujudinti širšių lizdą. Praverti skardinę su kirminais. Nė nežinau,...

Ruduo dar nustebins: į Lietuvą plūstels šiltų orų banga

Ketvirtadienio naktį vakarų, pietvakarių vėjai į Lietuvą atneš ne tik drėgną, bet ir šiltą...

Užkalnis. Šimonytei reikės pastatyti paminklą (545)

Dėmesio – toliau tekste bus aptartas premjerės ir ministrės apsirengimas Dubajuje iš mano, kaip...

Prieš mačą su „Žalgiriu“ – čempionų agonija Atėnuose: Atamanas nesulaukė pabaigos CSKA sustabdytas Prancūzijoje (14)

Košmariška sezono pradžia Eurolygos nugalėtojų titulą ginančiam Stambulo „Anadolu Efes“...

Putinas nurodė padidinti dujų tiekimą į Europą (366)

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį nurodė energetikos milžinei „Gazprom“...

Sumaištis dėl galimybių paso nesibaigia: skundas veja skundą, logikos nesupranta nei verslininkai, nei piliečiai (579)

Sumaištis dėl Galimybių paso nesibaigia. Mažesnės vaistinės dabar gali aptarnauti tik po vieną...

Gėdingas krachas: stipriausia sudėtimi žaidęs „Bayern“ krito veidu į purvą baudė lietuvių duobkasys

Miuncheno „Bayern“ antrus metus iš eilės nepavyks paliesti praeityje rekordinius 20 kartų...

Po ilgos pauzės atsiveria slidinėjimo kurortai, tačiau įsileis ne visus: kokie ribojimai galios ir ką reikia žinoti norintiems keliauti? (16)

Nors praėjusią žiemą keli slidinėjimo kurortai veikė, daugelis jų buvo uždaryti dėl visą...

Dažyti, dekoruoti ar tapetuoti? Ekspertai – apie sienų apdailos būdus ir kaip išsirinkti tinkamiausią (10)

Namų interjeras šiandien įgauna vis didesnę svarbą. Spalvų, medžiagų pasirinkimai nėra tik...