„Kreditas, tai priešas, kuris prives prie bankroto“, – tokius ir panašius nusistatymus vis dar galime išgirsti iš nemažos dalies Lietuvos gyventojų lūpų. Tačiau tik savavališkai nemokant įmokų ir kreditą laikant dovana, o ne paskola, galima sulaukti nemalonių pasekmių. Tiksliai apskaičiavus reikiamą sumą, įsivertinus asmeninius lūkesčius, tvarkingai mokant įmokas ir turint santaupų netikėtiems atvejams, vartojimo paskola gali tapti patogiu finansiniu įrankiu, kuris prisideda prie gyvenimo kokybės gerinimo.
Pinigai
© Shutterstock

„Mano.bank“ vartojimo paskolų skyriaus vadovė Giedrė Kandrotaitė pasakoja, kad dažniausiai visi mitai apie vartojimo kreditus kyla dėl dviejų priežasčių – blogos patirties ir nežinojimo. Su pastaruoju, pasak specialistės, yra susiję šie mitai:

Kreditą ima tik vargšai. „Tai yra pagrindinis mitas. Didžiosios dalies mūsų klientų pajamos gerokai viršija vidutines šalies pajamas, o sėkmingi verslai skolinasi dar dažniau. Turtingi žmonės ir verslai supranta, kas yra kreditas, ir gerai apskaičiuoja savo realias galimybes jį grąžinti, todėl renkasi leisti skolintus, o ne nuosavus pinigus, nes savus pinigus visada galima investuoti ir iš jų uždirbti. Tad visus savo klientus skatiname taupyti ir visada turėti atsidėjus pinigų netikėtiems atvejams“, – teigia G. Kandrotaitė.

Kreditas – blogis, kurio reikia vengti bet kokia kaina. „Tai – iš senosios kartos atėjęs supratimas, kad nei už ką negalima skolintis, geriau 10 metų taupyti ir tik tada įsigyti norimą automobilį. Ne kartą turėjome klientų, kurie sakė, kad jei jų tėvai sužinotų apie imamą kreditą – tektų ilgai ir nuobodžiai aiškintis. Bet laikai yra pasikeitę. Žmonės labiau vertina gyvenimą čia ir dabar. Kreditas suteikia galimybę įsigyti norimą daiktą ar paslaugą čia ir dabar, t. y. nelaukiant 1, 2 ar 5 metų“, – sako „mano.bank“ atstovė.

Imu kreditą, vadinasi permokėsiu. „Kiek kartų pirkote prekę ar paslaugą prieš nuolaidas, kai kitą dieną ar už savaitės ji atpigo 30 proc. ir daugiau? Prekės jums reikėjo čia ir dabar, todėl už ją mokėjote didesnę kainą. Tas pats ir su kreditu. Imant kreditą banke mokėsite 20–25 proc. daugiau už tai, ką įsigijote čia ir dabar, o mokėti visos sumos nereikės Tai yra paslaugos už suteiktą galimybę kaina“, – aiškina G. Kandrotaitė.

Didelės palūkanos. „Iš dalies tai nėra visiškas mitas greitųjų kreditų bendrovėse. Apsisaugoti nuo didelių palūkanų galima lyginant skirtingo tipo kredito bendrovių, bankų, paskolų bankų tarpusavio skolinimosi platformos ir greitųjų kreditų pasiūlymus. Jei norite pasiskolinti, pavyzdžiui, 3000 Eur, palyginkite, kiek iš viso turėsite grąžinti keliose skirtingose bendrovėse. Išsirinkę mažiausią bendrą sumą, apsisaugosite nuo didelių mokesčių“, – pataria specialistė.

Investicija, paskola
Investicija, paskola
© Shutterstock

Tačiau vieną kartą pasiskolinus ir „nudegus“, vartojimo kredito imama bijoti. Čia ir pasirodo kita dalis mitų, kurie kyla iš blogosios patirties:

Jei neteksiu darbo, iškart bankrotas ir antstoliai. „Tam tikro tipo kredito bendrovėse tai gali būti tiesa, tačiau bankai yra linkę ieškoti sprendimų kliento naudai, kad išvengtų antstolių ir skolų išieškojimo. Mes tai laikome nereikalingu mokesčių iškėlimu dėl trečiųjų šalių įsikišimo, todėl visada stengiamės rasti būdą ir padėti klientui sunkiu periodu. Yra nemažai galimybių, pavyzdžiui, mokėjimo atidėjimai tam tikram laikotarpiui, termino pratęsimas ir kiti variantai. Bet tai įmanoma tik tuomet, kai klientas geranoriškai kreipiasi į mus ir pats nori rasti sprendimą“, – teigia „mano.bank“ atstovė.

Žadėjo mažas palūkanas, bet užvertė mokesčiais. „Tai yra blogoji patirtis, kylanti iš nežinojimo. Visos kredito bendrovės privalo sutarties pagrindinėse sąlygose aiškiai nurodyti visus su kreditu susijusius mokesčius. Žmonės nemėgsta skaityti sutarčių, bet tokiu atveju prieš pasirašant reikėtų bent jau paklausti, kokie yra visi su sutartimi susiję mokesčiai, ir rinktis bendrovę, kurioje mokesčiai yra mažiausi arba jų išvis nėra. Mes netaikome sutarties sudarymo ir išankstinio grąžinimo mokesčių, nepakeliame palūkanų, jei yra pradelstų mokėjimų, tačiau kai kurios bendrovės vis dar taiko tokius mokesčius bei sankcijas“, – aiškina G. Kandrotaitė.

Skolina bet kam, nes nori, kad žmonės prasiskolintų. „Jei žmonės nepasitiki pačiomis kredito bendrovėmis, gali drąsiai pasitikėti Lietuvos banku, kuris 2016 m. sugriežtino vartojimo kreditų rinkos reglamentavimą, pastebėjęs ne visai geras kredito bendrovių praktikas. Tai stipriai apribojo, kam ir kiek galima skolinti, kokią dalį atlyginimo gali sudaryti paskolos ir panašiai. Atsakingo skolinimosi taisyklių, kurios sukurtos apsaugoti gyventojus nuo bankroto susijusio su paskolomis, privalo laikytis visos kredito bendrovės, o taisyklės nuolatos griežtinamos“, – pasakoja banko atstovė.

Kada visgi protinga pasiimti kreditą?

Pasak G. Kandrotaitės, kada verta, o kada ne – labai subjektyvus klausimas, tačiau prieš prisiimant įsipareigojimą, svarbiausia yra įvertinti 3 pagrindinius aspektus.

7 mitai apie vartojimo paskolas – kaip neapsigauti skolinantis?
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Vienam brangi meškerė atrodo visiška nesąmonė, tačiau kitam tai – kokybiško laisvalaikio ir gyvenimo būdo matas. Tas pats su baldais, grožio procedūromis, automobiliu, kelionėmis ir panašiai“, – teigia specialistė ir dalijasi taisyklėmis, kurios leis nustatyti, ar skolintis yra verta:

Skuba: atsirado trumpalaikių neplanuotų išlaidų, kurioms neturite užtektinai santaupų (pvz., sugedo automobilis ar sudužo telefonas).
Gyvenimo būdas: trūksta šiek tiek pinigų didelių tikslų ar planų, pavyzdžiui, būsto remonto, įgyvendinimui, bet gyvenimo būdo keisti nesinori.
Vertė: to, ką įsigysite už paskolą, vertė jums bus kur kas didesnė už mokamas palūkanas.
Taupymas: nenorite sugadinti savo taupymo įpročių ar išnaudoti visų santaupų.

„Reikėtų gerai pagalvoti, ar paskola patenka po vienu iš šių atvejų. Taip pat, prieš skolinantis būtina gerai įsivertinti savo finansinę situaciją. Ar yra tikimybė, kad per paskolos grąžinimo laikotarpį pasikeis darbovietė? Ar gali būti kitų neplanuotų išlaidų? Reikėtų visada turėti 3–6 atlyginimų dydžio santaupų, kurios apsaugotų nuo galimų netikėtumų“, – patarimą duoda „mano.bank“ atstovė.

Svarbu ne tik reklamuoti, bet ir informuoti

Lietuvoje kreditą gauti galima iš begalės įvairaus tipo bendrovių. Jos siūlo skirtingas kredito sąlygas, palūkanas, per televiziją, internete transliuoja spalvingas ir žaismingas reklamas, žadančias mažas arba nulines palūkanas ir išskritines sąlygas. Tačiau „mano.bank“ valdybos pirmininkas Vytautas Olšauskas sako, kad šiais laikais viena svarbiausių užduočių paskolas teikiančioms bendrovėms yra tinkama klientų edukacija.

„Mes norime padėti žmonėms įgyvendinti savo tikslus. Nesuprasdami vartojimo kreditų, klientai ne iki galo išnaudoja jų teikiamą naudą. Todėl edukuodami klientus finansiniais klausimais, kuriame tvaresnę visuomenę, kuri gali pasirūpinti savo gerove, o tai savo ruožtu užtikrina ir tvaresnio verslo gyvavimą“, – teigia V. Olšauskas.

Jo teigimu, augti kartu su klestinčia ir savo tikslų siekiančia visuomene yra kur kas efektyviau nei to siekti atskirai.

„Nematome ilgalaikės perspektyvos klientus vilioti nebūtai mažais mokesčiais ar nulinėmis palūkanomis. Pasirinkome atviro bendravimo su klientais kelią, informuoti kiekvieną apie vartojimo kredito subtilybes, klientų gaunamą naudą ir prisiimamą riziką. Banko vartojimo kreditui internetu skirtoje svetainėje www.manopaskola.lt kaip vieną iš pagrindinių skilčių padarėme atsakingo skolinimosi vadovėlį. Apie jį kalbėtis kviečiame kiekvieną, turintį klausimų. Ateityje ir toliau planuojame nemažai dėmesio skirti klientų edukacijai bei finansinio raštingumo ugdymui, padėti žmonėms priimti tinkamus finansinius sprendimus pasirenkant sau tinkamą kredito paslaugą arba kitą kasdieninės bankininkystės paslaugą. Tikime, kad toks požiūris į vartojimo paskolų teikimą bei bendradarbiavimas su klientais plėtojant banko paslaugas užtikrins maksimalią abipusią naudą“, – sako banko vadovas.

Kaip taisyklė, dažniausiai mažiausias pajamas uždirbantys asmenys neturi pakankamo finansinio išsilavinimo, kad suprastų paskolų vingrybes. Jiems suteikiamos prastesnės kredito sąlygos dėl aukštos rizikos ir taip žmonės faktiškai atribojami nuo finansų sistemos arba prisiima sunkiai įvykdomus finansinius įsipareigojimus.

„Mes norime suteikti žmonėms kuo įmanoma paprastesnę prieigą prie finansinių resursų, prisidėti prie savo klientų finansinės pažangos, pateikti klientams alternatyvas. Pastebėję, kad vartojimo kreditas nėra gera mintis bei kad klientas netinkamai vertino riziką, drąsiai tai pasakome potencialiems klientams ir patariame, kaip pasirinkti tinkamas kreditavimo sąlygas.

Jei iškyla sunkumų, nenusisukam nuo savo klientų. Darome viską, kad padėtume klientui grąžinti paskolą ir išspręsti laikinus finansinius sunkumus. Be abejo, atvirai priimdami klientus, tikimės, kad ir jie bus draugiški bei atviri su mumis“, – sako V. Olšauskas.

Užsakymo nr.: PT_82085323

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(5 žmonės įvertino)
2.0000

Viešas gydytojų odontologų draugijos ir lietuvos medikų sąjūdžio kreipimasis (32)

Šiandien Seime bus balsuojama dėl įstatymų pataisų, kuriomis siekiama odontologų licencijavimo...

Atnaujinus projektą, Reformatų sode tęsiami tvarkymo darbai

Pačiame Vilniaus centre Pylimo gatvėje esančio Reformatų sodo atkūrimo ir sutvarkymo darbai...

Sostinė kviečia rinkti seniūnaičius (5)

Pastarąsias savaites sostinės savivaldybė kviečia visus neabejingus savo miestui žmones dalyvauti...

Dėl didžiulio susidomėjimo prekyboje pasirodys papildomi Fanų zonos bilietai į „Limp Bizkit“ koncertą (9)

Vasario 26 dieną „Žalgirio“ arenoje Kaune pasirodys pasaulinio garso amerikiečių repo metalo...

Ieškant kalėdinių dovanų: ar iš tiesų reikia verstis per galvą, ieškant išskirtinės dovanos (4)

Mūsų kultūroje gausu įvairiausių posakių, susijusių su dovanomis, jų įteikimu ar gavimu:...

Top naujienos

Ant branduolinio karo slenksčio: kodėl 2020-ieji gali tapti lemtingi (253)

Netikėtai kilus didelei tarptautinei krizei kurį laiką trunka apsižodžiavimai, raginimų sėsti...

Žydų gydytojas parodė dar nepažįstamą Aušvico pusę (48)

„ Aušvicas neturi pasikartoti – šis troškimas, atsiradęs tėvo širdyje, vokiečiams palikus...

Išskirtinį Europoje karaliavusios dinastijos atstovų veido bruožą nulėmė kraujomaiša: išnyko visa giminė (21)

Daugeliui karalių ir karalienių, priklausiusių Austrijos Habsburgų dinastijai, valdžiusiai...

Miestas, kadaise tituluotas prekybos sostine: prasiautęs pirmasis pasaulinis karas paliko tik apokaliptinius vaizdus (9)

Prieš pirmąjį pasaulinį karą Tauragė turėjo beveik trylika tūkstančių gyventojų,...

Atėjus šeimyniniams džiaugsmams, išėjo vyriški: viskas dėl to prakeikto sekso... (144)

Rašau, nes nebeturiu ko prarasti. Tegu perskaito kas tik nori, tegu tai būna šauksmas į tyrus, bet...

Derbis, kurio galėjo ir nebūti: LKL lyderių galvose kirba kitokie klausimai (3)

Kalbant juokais, Kauno „Žalgirio“ tritaškių pataikymo procentas nemeluoja. Žvelgiant į jį,...

Hobį darbu pavertęs panevėžietis: veikla prasidėjo todėl, kad valgyti norėjosi (22)

Panevėžio rajone gyvenantis menininkas Erikas Hincas jau trisdešimt metų užsiima keramika ir...

Kaip geriau nepakuoti dovanų, jei nenorite nuvilti

Kuklios dovanos, supakuotos į prašmatnias, daug žadančias pakuotes, sukuria apgaulingų...

„Maximos“ komercijos vadovė: slibinų manija dešimtimis kartų padidino prekių pardavimus (43)

Dėl prekybos centro „ Maxima LT “ vykdomų lojalumo programų, tokių, kaip „Kakė makė“...