Lėta Baltijos vandens kaita yra viena iš priežasčių, kodėl jūra itin jautri teršimui. Baltijos jūrai priklauso palyginti didelis upių baseinas, o dėl riboto ryšio su vandenynu jūros vanduo atsinaujina maždaug tik kas 30 metų. Tad į jūrą patekę teršalai čia išlieka ilgiau. Maža to, žema vandens temperatūra taip pat trukdo greitam organinių teršalų išsiskaidymui. Dėl šios priežasties jie ilgiau išlieka aplinkoje, kaupiasi ne tik vandenyje, grunte, bet ir gyvuosiuose organizmuose, kuriuos vėliau žmonės vartoja maistui.

„Visi teršalai, kurie patenka į vandenį, laikui bėgant, pagal savo tam tikras fizikines ar chemines savybes, linkę kauptis nusėsdami į dugną arba kaupdamiesi gyvuosiuose organizmuose. Tam tikra dalis teršalų kaupiasi jų riebaliniuose audiniuose, kepenyse, raumenyse ir tai nėra gerai nei patiems gyviesiems jūros organizmams, nei maisto vartotojams tai yra žmonėms“, – teigia dr. Sergej Suzdalev, Klaipėdos universiteto (KU) Jūros tyrimų instituto mokslo darbuotojas.

Anot mokslininko, didžiausią rūpestį kelia gyvsidabrio koncentracija vandenyje ir nuosėdose. Tai – labai toksiškas metalas, kurį gali lengvai pasisavinti gyvūnai, o vėliau gyvsidabris su maistu patenka į žmonių maisto grandinę. Ir nors tai natūraliai gamtoje egzistuojantis metalas, bet kokia padidinta jo koncentracija byloja apie užterštumą.

Pastaruoju metu mokslininkai padidėjusią gyvsidabrio koncentraciją fiksuoja žuvų audiniuose tiek Baltijos jūroje, tiek Kuršių mariose. Gyvsidabriui patekus į jūrinių gyvūnų organizmus, jis paprastai nebepašalinamas ir jame kaupiasi.

„Kai gyvsidabrio koncentraciją aptinkame gyvuosiuose organizmuose, galime kalbėti apie istorinės taršos buvimą. Ilgą laiką gyvsidabrį naudojant žmogaus reikmėms, į aplinką buvo išleista šimtai tūkstančių tonų gyvsidabrio“, – tikina Eglė Jakubavičiūtė, Gamtos tyrimų centro Žuvų ekologijos laboratorijos mokslo darbuotoja.

Šiuo metu gyvsidabris skirtingose pasaulio šalyse naudojamas įvairiai, Europoje – labai ribotai. Naudoti gyvsidabrį pramonėje uždrausta. Kituose pasaulio regionuose daugiau gyvsidabrio vis dar naudojama pramonės veikloje ir mažo masto aukso gavybos sektoriuje.

Gyvsidabrio koncentracija paprastai yra didesnė plėšrių žuvų organizme, nes šios ėda mažesnius gyvūnus, kurių organizme jau yra tam tikras kiekis gyvsidabrio. Todėl valgant didesnes plėšrias žuvis, pvz., tunus arba durklažuves, paprastai suvartojama daugiau gyvsidabrio, negu valgant mažesnes žuvis, kurios yra žemesnėje maisto grandinės dalyje.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kasmet atlieka teršalų žmogaus maistui skirtuose produktuose tyrimus.

„Yra tiriami sunkiųjų metalų, švino, kadmio, gyvsidabrio kiekiai žuvų raumenyse. Taip pat tiriamos dioksinų grupės teršalų koncentracija, įskaitant ir polichlorintų bifenilų koncentracijas. Tiriamos pačios populiariausios maistui vartojamos žuvų rūšys Lietuvoje. Tokios kaip menkės, strimėlės, betlingiai, lašišos“, – sako Eglė Jakubavičiūtė, Gamtos tyrimų centro Žuvų ekologijos laboratorijos mokslo darbuotoja.

Jūros, upių vandenis teršia pramonė, žemės ūkis, transportas ir neatsakinga pavienių žmonių veikla – netinkamai tvarkomos nuotekos. Į gyvuosius organizmus patenka ir kartu su nuotėkomis į jūrą atkeliaujantys žmogaus buityje naudojami įvairūs chemijos teršalai.

Pastaruoju metu nemažai diskutuojama, ar Baltijos jūroje gyvenančios žuvys vis dar yra valgomos? Mokslininkai tvirtina, kad gyventojai gali būti ramūs – jūros žuvys tikrai tinkamos žmonių mitybai. Tiesa, patartina nepiktnaudžiauti žuvies patiekalais kaip ir bet kokiu kitu maistu. Porą kartų per savaitę suvalgyti žuvies mokslininkai netgi rekomenduoja. Tokiu atveju, didelė tarša mūsų organizmo nepasieks.

Apie projektą

Pranešimas parengtas įgyvendinant Aplinkos apsaugos agentūros, vykdomą projektą „Lietuvos Baltijos jūros aplinkos apsaugos valdymo stiprinimo dokumentų (būklės vertinimo) atnaujinimas”pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos šeštojo Sąjungos prioriteto „Integruotos jūrų politikos įgyvendinimo skatinimas“ priemonę „Žinių apie jūros būklę gerinimas“. Projektas įgyvendinamas Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondų lėšomis.

Projektas skirtas įgyvendinti 2008/56/EB Europos Parlamento ir Tarybos Jūrų strategijos pagrindų direktyvoje įtvirtintus jūros aplinkos valdymo principus bei reikalavimus, nustatančius Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus. Projekto veiklos apima kompleksinį Lietuvos jūros rajono aplinkos būklės taip pat ūkinės veiklos ir susijusių poveikių tokių kaip eutrofikacija, tarša pavojingomis medžiagomis ir šiukšlėmis, laivyba, žuvininkystė, vertinimą. Siekiama įvertinti aplinkos būklės pokyčius lyginant du laikotarpius: 2012-2017 metus su 2007-2011 metais. Įvertinus būklės pakitimus, bus peržiūrėti aplinkos apsaugos tikslai.

Projekte suplanuoti jūros aplinką teršiančių šiukšlių pakrantėje lauko tyrimai bei naujausių duomenų apie šiukšles, susikaupusias jūros dugne, povandeninio triukšmo poveikį jūros aplinkai įvertinimas. Projekte bus išnagrinėta informacija apie impulsinius garsų šaltinius jūroje ir jų keliamą poveikį, esamą triukšmo lygį jūros rajone, sukeliamą laivybos.

Numatytos stebėsenos programų (jūros šiukšlių, povandeninio triukšmo, paukščių ir žinduolių priegaudos žvejybos įrankiuose, į NATURA 2000 įtrauktų rifų) parengimas ar atnaujinimas pagal Direktyvos 2008/56/EB reikalavimus.

Projekto įgyvendinimui pasitekti mokslininkai ekspertai iš Klaipėdos universiteto, Gamtos tyrimų centro bei Aplinkos apsaugos politikos centro.

Užsakymo nr.: PT_82192151

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
5.0000

IKEA pristato naują paslaugą: taikys palankesnę pristatymo kainą mažiems užsakymams internetu (40)

Karantinas keičia pirkėjų įpročius – uždarius fizinę IKEA parduotuvę, išaugo smulkių...

Aukšta kokybė ir žema kaina – misija įmanoma: kodėl gyventojai vis dažniau renkasi privačius prekės ženklus (15)

Visame pasaulyje vis didesnį pagreitį ir susidomėjimą įgaunantys privatūs prekės ženklai auga...

Trakai kultūros sostinės titulą perduoda Neringai (7)

Lietuvos kultūros sostinė grįžta prie didžiojo vandens. 2021-aisias ja tampa Neringa, titulą ir...

„Lidl“ pristato sporto ir sveikos gyvensenos katalogą (17)

Fizinis aktyvumas – neatsiejamas geros savijautos elementas ir nors pastaraisiais mėnesiais...

Vilniaus komunikacijos komanda ieško Ryšių su žiniasklaida specialisto/-ės (13)

Jei puikiai supranti žiniasklaidos pasaulį iš vidaus, ryšiai su žurnalistais užima svarbią...

Top naujienos

Viskam pasiruošę. Ypatingos parengties pareigūnai, mokantys vairuoti kaip filmuose apie šnipus

Ties įvažiavimu į žiedą susidariusi spūstis palengva skiriasi pusiau. Pirmoje juostoje stovintys...

Raminta Rakauskė | D+

Šešeri metai su euru: kas labiausiai pigo ir brango prognozuoja, kaip kainos keisis toliau

Nuo euro įvedimo Lietuvoje labiausiai didėjo paslaugų kainos , kurios bendrai kilo 24 proc.,...

CSKA dominavimą pažabojęs Šaras prisipažino: rungtynių pradžia mane tikrai išgąsdino (14)

Eurolygos lyderius jų pačių tvirtovėje ant menčių paguldę „ Barcelona “ krepšininkai turi...

Schilleris įvardino akivaizdžią „Žalgirio“ nesėkmės priežastį, Jokubaitis baiminasi dėl COVID-19 (65)

Po pralaimėjimo Sankt Peterburge Kauno „Žalgirio“ strategas Martinas Schilleris tvirtino, kad...

Paspaus tikras žiemiškas šaltis: termometrai rodys 19-24 laipsnių šalčio (13)

Šeštadienį per Lietuvą slinks, šaltame ore susiformavęs, nedidelis ciklonas. Jis tiek naktį,...

Autostopu keliavusios merginos nužudymo byloje – šiurpus liudininko pasakojimas: girdėjosi kraują stingdantys riksmai (71)

1976 metų gegužės 9-oji – Motinos diena : jie laukė ir laukė... Šeimos namuose Australijos...

Fotografė įamžino moterų kūnus ir istorijas po gimdymo: liūdna, kad daugelis gėdijasi savo kūno po to, kai jis atliko didžiausią darbą (105)

Daugelis moterų sutiks, kad nėštumas ir gimdymas – vieni svarbiausių įvykių gyvenime. Atėjęs...

Antras antausis Rusijoje – „Žalgiriui“ per kietas ir „Zenit“ riešutas (462)

Dvigubą Eurolygos savaitę Kauno „Žalgiris“ (11-9) baigė dar viena nesėkme. Po pralaimėjimo...

Eurolygos lyderiams – Jasikevičiaus pamokos: „Barcelona“ pranoko CSKA Ulanovas sužaidė sezono rungtynes (82)

Svarbią pergalę Eurolygos lyderių mūšyje Maskvoje pasiekė „Barcelona“ (14/6), kurį antrą...

Kada karantino ribojimai keisis: rimtesnes atlaisvinimo priemones siūlo atidėti vasariui (423)

Koronaviruso statistiniai skaičiai lėtai, bet pozityvesni. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (...