Gyvenimo tempui ir toliau nenumaldomai spartėjant bei modernėjant, vis daugiau žmonių pradeda jausti poreikį kitokiam gyvenimui. Tai įmanoma susikurti atsigręžiant į savo šaknis, kuriant autentišką gyvenimo ritmą ar tiesiog įsikeliant į būstą su istorija. Kaip Palanga gali tapti tiek sezonine stotele, tiek pasirinkimu nuolatiniam gyvenimui bei vertinga investicija ateičiai, pasakoja nekilnojamojo turto specialistė Viktorija Matulevičienė.
Gretos Bernotaitės nuotr.
Gretos Bernotaitės nuotr.

Iš žvejų kaimelio į tarpukario turizmo sostinę

Palanga yra viena seniausių Lietuvos gyvenviečių, kuri anksčiau tebuvo žvejų kaimas. Šio miesto pavadinimas pirmą kartą paminėtas 1253 m. balandžio 5 d., vokiečių ordino šaltiniuose.

Miestas pamažu plėtėsi, XVII a. net tapo svarbiu uostamiesčiu, tačiau uostą sunaikino švedai. Visgi po kurio laiko Palanga pradėjo atsigauti, o garsėti kaip kurortas ėmė nuo 1824 m., kai miestą įsigijo tuometinis caro kariuomenės pulkininkas Mykolas Tiškevičius. XIX a. pab. Palanga sulaukė vis daugiau investicijų: žvejų namelius keitė vilos, įkurtas parkas, pastatyti nauji dvaro rūmai, įrengtas uostas, pastatytas plytų fabrikas, įkurtas kurortas su gydyklomis, pastatyta nauja bažnyčia, tiltas į jūrą skirtas tik poilsiautojų pasivaikščiojimams, tad grafų Tiškevičių indėlis į miesto vystymą buvo akivaizdus.

Gretos Bernotaitės nuotr.
Gretos Bernotaitės nuotr.

Įdomu tai, kad 1886 m. grafas Juozapas Tiškevičius savo lėšomis įsteigė Palangos progimnaziją. Būtent ją baigė būsimasis Lietuvos prezidentas Antanas Smetona, kuris ir tarpukariu mielai atvykdavo atostogoms į Palangą.

Palanga kiekvienais vis dailėjo, o 1909 metais įgavo kurorto statusą. Tarpukariu iki 1935 m. Palangos pajūris buvo privatus ir priklausė Tiškevičiams. Tačiau pagaliau jiems jį perdavus valstybei, šis pajūrio miestas tapo vienu svarbiausių Lietuvos kurortų. Čia traukė gausybė atostogautojų.

Gretos Bernotaitės nuotr.
Gretos Bernotaitės nuotr.

Žinoma, skaičiai buvo kiek kitokie nei lyginant su šiandiena – apsilankydavo vos keletas tūkstančių poilsiautojų, bet tuometinei situacijai tai buvo įspūdinga statistika. Palanga garsėjo kaip tikra poilsio ir linksmybių meka, o kartu ir kaip prabangių bei subtilių, originalių architektūrinių sprendimų kupinas miestas, kuo gali pasigirti ir dabar.

Gretos Bernotaitės nuotr.
Gretos Bernotaitės nuotr.

Restauruojami pastatai atgyja antram gyvenimui

Dabar Palanga yra viena iš populiariausių krypčių atostogoms, kuri nenustoja stebinti savo pokyčiais. Dėl plataus pramogų, maitinimo įstaigų pasirinkimo spektro bei unikalaus miesto veido, kurortas kiekvieną sezoną sulaukia vis didesnio būrio turistų. Be viso to, turistus traukia ir išskirtinė miesto architektūra.

Gretos Bernotaitės nuotr.
Gretos Bernotaitės nuotr.

Taip pat vis daugiau pastatų Palangoje yra prikeliami antram gyvenimui. Daugelis su susidomėjimu apžiūri žymųjį Palangos kurhauzą. Tarpukario Lietuvos kurortų architektūra buvo artima to meto Europos architektūrai. Vienas iš išskirtinių šio laikotarpio pastatų tipų buvo būtent kurhauzas. Tokie pastatai buvo būdingi kurortiniams miestams. Šiuose pastatuose vykdavo koncertai ir kitos linksmybės, kartais jis atlikdavo ir viešbučio funkciją. Palangos kurhauzas yra Tiškevičių laikotarpio statinys, išsiskiriantis iš kitų šio tipo pastatų.

Gretos Bernotaitės nuotr.
Gretos Bernotaitės nuotr.

Grafas J. Tiškevičius maždaug 1877 m. dabartinių Vytauto ir J. Basanavičiaus gatvių kampe pastatė erdvų restoraną, kuris netrukus buvo išplėstas bei čia įkurtas pirmasis kurorto viešbutis. Taip pat čia veikė ir skaitykla, buvo įrengta biliardo, kitų žaidimų salė. Šiame pastate taip pat buvo organizuojami šokiai, rengiami spektakliai, koncertai. Kurhauzas buvo tapęs besikuriančio kurorto širdimi.

Visgi, šis Palangos simbolis kurį laiką buvo kiek apleistas, o 2002 m. rugpjūčio 25 d. sudegė. Remiantis Palangos turizmo informacijos centro žiniomis, jo restauracija pradėta 2012 m. gegužės 30 d. Per metus atstatyta mūrinė Kurhauzo dalis, pagal išlikusią medžiagą atkurti autentiški Kurhauzo lipdiniai, paklotas ąžuolinis parketas, sienas papuošė tapetai – tokie, kokie dabino šį pastatą ir grafų Tiškevičių laikais. Didžiąją salę papuošė XVIII a. pabaigos sietynas. O nuo 2015 metų pastate aktyviai veikia Palangos kultūros ir jaunimo centras, yra organizuojami įvairūs koncertai bei kiti meniniai renginiai.

Gretos Bernotaitės nuotr.
Gretos Bernotaitės nuotr.

Unikalus Palangos veidas

Tokių pastatų, kurie ne tik atnaujinami, bet ir pritaikomi įvairiai veiklai, Palangoje tik daugėja. Dar vienas iš tokių objektų, kuris vertas atskiro paminėjimo ir buvo sėkmingai prikeltas antram gyvenimui, yra vila „Anapilis“. Tai bene analogų ne tik Palangos, bet ir visos Lietuvos kurortinės architektūros paletėje neturintis pastatas, kuris yra žymus savo išskirtine stilistine raiška.

Gretos Bernotaitės nuotr.
Gretos Bernotaitės nuotr.

Ši vila galėtų būti drąsiai vadinama vienos iš labiausiai kurortine dvasia prisirpusių Palangos arterijų – Birutės alėjos – unikaliu akcentu. 2016 m. buvo atvertos restauruoto pastato durys visuomenei, o netrukus tuščias patalpas užpildė renginiai bei Palangos kurorto muziejaus eksponatai.

Restauruojant „Anapilį“ rasti unikalūs vėjo vargonai, kurie taip pat išsaugoti. Ir nors pastatas restauruotas taip, jog išliktų istorinis, jis tapo ir modernesnis: įrengtos šildymo, vėdinimo sistemos, liftas.

Tokie pavyzdžiai žavi, tačiau, ką daryti, jei norisi gyventi pastate, kuris slepia istoriją, o kartu yra madingos ir modernios atmosferos apsuptyje, mėgautis trumpalaikiu ar ilgalaikiu gyvenimu? Vienas iš tokių sprendimų, kuris taip pat prisideda unikalaus Palangos miesto veido kūrimo – restauruotas gyvenamasis namas Birutės al.

Gretos Bernotaitės nuotr.
Gretos Bernotaitės nuotr.

Subtilus autentikos ir modernumo derinys – puikus sprendimas investicijai

„Būtent to ir buvo siekiama renovuojant gyvenamąją namą Birutės al., Palangoje – sukurti subtilią namų atmosferą, kurioje susijungtų autentika ir modernumas“, – pasakoja projekto vadovė Viktorija Matulevičienė.

Gretos Bernotaitės nuotr.
Gretos Bernotaitės nuotr.

Birutės al. esančio namo istorija prasideda 1936 m. legendomis apipintoje, visiems gerai žinomoje Birutės alėjoje. „Tais tarpukario metais Palanga, kaip kurortas, išgyveno klestėjimo laikotarpį. Daugybė pramogų, nuotykių, vasaros šėlsmo. Turistų atvežamos pajamos paskatino dar spartesnį miesto augimą, dėl to tuo metu pastatyta daug išskirtinių namų, kuriuos dabar galima prikelti antram gyvenimui. Palanga dabar išgyvena renesansą – šis miestas gyvas visus metus. Vasarą jis tiesiog pulsuoja gyvybe, o žiemą – gali tapti ramesniu, bet vis tiek pulsuojančiu gyvenimo uostu. Ne veltui vis daugiau žmonių būtent Palangą renkasi kaip idealią vietą investicijai. Tiesa, daugėja ir norinčių įsigyti būstą, kad esant poreikiui būtų galimybė čia bet kada apsistoti trumpesniam ar ilgesniam laikotarpiui“, – pastebi V. Matulevičienė.

Gretos Bernotaitės nuotr.
Gretos Bernotaitės nuotr.

Pirmoji šio namo rekonstrukcija buvo atlikta 1967 metais. 2019 metais namas buvo visiškai perstatytas laikantis senosios Palangos architektūros tradicijų, daug dėmesio skirta išskirtinėms fasado detalėms bei medžiagoms. Apipavidalinant namą buvo bendradarbiauta su Žemaitijos krašto liaudies amatininkais, kurių patarimų pagalba pavyko išlaikyti ir atkurti to laikmečio architektūrinę stilistiką, o panaudoti drožiniai tiesiog išskiria savitumu.

Gretos Bernotaitės nuotr.
Gretos Bernotaitės nuotr.

„Buvo sutvarkytas pastato fasadas, vidaus erdvės, santechnika, elektros instaliacija. Itin svarbu tai, kad restauratoriai išsaugojo nemažai istorinių elementų – drožinių, raižinių, ant vilos bokšto esančias vėjarodes.

Taigi dabar tai yra vienas iš išskirtiniausių ir estetiškiausių gyvenamųjų būstų Palangoje. Jis pasižymi ne tik eksterjero detalėmis – jau įvardintais autentiškais raižiniais, sienų apkalimu medžiu, bet, žinoma, vienas iš didžiausių privalumų yra ir tai, kad šis namas yra pastatytas pagal naujausias technologijas.

Gretos Bernotaitės nuotr.
Gretos Bernotaitės nuotr.

Taip senos tradicijos susijungia su šiuolaikiškumu ir dar labiau padeda pažinti mūsų tikrąsias šaknis, architektūrą ir istoriją. O visa tai į visumą apjungia ir dailiai sutvarkyta aplinka. Tad tai yra ideali vieta tiek sezoniniam, tiek nuolatiniam gyvenimui, kas šį būstą paverčia dar patrauklesne investicija“, – unikalų projektą Palangoje pristato V. Matulevičienė.

Užsakymo nr.: PT_84982075

|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(14 žmonių įvertino)
4.4286

Vilniui reikia daugiau vaikų darželių: savivaldybė dairosi patalpų nuomai (1)

Pašilaičiai, Pilaitė ir Verkiai – šiose Vilniaus seniūnijose šiuo metu labiausiai reikia...

Namų apšvietimo taisyklės: būtina žinoti, planuojantiems interjerą ir eksterjerą

Dabar pats metas atkreipti dėmesį į namų apšvietimą, kai diena trumpėja ir šviesos vis...

Du paauglius pradėjusi globoti Jūratė: per vieną dieną šeimos gyvenimą teko susiplanuoti iš naujo

Pastebėjusi įsisenėjusias problemas pažįstamoje šeimoje, Jūratė neliko abejinga. Jai, priėmus...

Sostinės savivaldybė perka vieno, dviejų, trijų ir keturių kambarių butus visose Vilniaus miesto seniūnijose (15)

Savivaldybė įsigys 10 (nuo 25 iki 38 kv. m naudingojo ploto) vieno kambario butų, 10 (nuo 38 iki 56...

Garsių žmonių istorijos ir patarimai Lietuvos jaunimą skatino išbandyti save darbo rinkoje

Vienas geras pavyzdys gali įkvėpti karjeros ateities viziją tūkstančiams jaunuolių. Tuo...

Top naujienos

Armonaitė prabilo apie koalicijos dėlionę su konservatoriais: susitarimai bus sudėtingi (951)

Iki rinkimų lieka vis mažiau laiko, politinės kovos vyksta, tačiau Laivės partijos lyderė...

Pastebėjo dar vieną veiksnį, didinantį pavojų susirgti sunkesne COVID-19 forma: aktualu ne vienam (98)

JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrams (CDC) pareiškus, kad antsvorį turintiems žmonėms,...

Ekspertai įvardijo blogiausią JAV rinkimų scenarijų: neramumams ruošiasi netgi kaimynai (141)

Kalendoriui iki JAV prezidento rinkimų skaičiuojant 15 dienų tampa aišku, kad nepaisant jų...

Su Saboniu ir Valančiūnu žaidęs NBA čempionas: atrodo, kad lietuviai yra pozityvūs žmonės (9)

Dėl pandemijos stabdytas ir kaip niekada ilgai užtrukęs NBA sezonas galiausiai pasiekė finišo...

Laukia permainingi orai: antradienį – trumpa proga pasidžiaugti (2)

Antradienį – proga pasidžiaugti sausesniais orais: pirmoje dienos pusėje dažnai švies saulė,...

Rusijos gyventojai įvardijo draugų ir priešų sąrašą: Lietuvai vėl teko garbinga vieta (733)

Pasakyk, kas tavo draugai ir aš pasakysiu, kas tu. Toks posakis Rusijoje kasmet yra pritaikomas...

Merūnas Vitulskis – atvirai apie dalyvavimą gimdyme, sunkiausią etapą ir kaip šiandien vaikai numalšina jųdviejų ginčus su Erika (77)

Kartais atrodo, kad mamos ir tik mamos augina vaikus. Jos maitina, jos auklėja, jos skaito jiems...

Kristina Kybartaitė | D+ nariams

Kvepalai trumpai laikosi? Atskleisiu kelias paslaptis

Renkantis naujus kvepalus vienas pirmiausiai užduodamų klausimų yra net ne tai, ar kvapas...

Į kavinę pakvietęs BMW vairuotojas kas 10 min. lakstė į tualetą – čia buvo ne blogiausia (124)

Vos perskaičiusi antraštę „ Į pasimatymą atvažiavo darbiniu „busiuku“, o vėliau...

Laisvos gerbėjai stebisi jos pasikeitusia išvaizda: anksčiau vadino siauralūpe, dabar vėl negerai (167)

Dainininkė Donata Gutauskienė-Laisva jau kuris laikas savo gerbėjus stebina kiek pasikeitusia...