Aplinkos apsaugos agentūra kartu su Klaipėdos universitetu, Gamtos tyrimų centru ir Aplinkos apsaugos politikos centru vykdo projektą „Lietuvos Baltijos jūros aplinkos apsaugos valdymo stiprinimo dokumentų (būklės vertinimo) atnaujinimas”, kuriame vertinama Lietuvos Baltijos jūros aplinkos būklė ir jos pokyčiai per pastarąjį dešimtmetį. Šis darbas – tai dalis įsipareigojimų jūrų apsaugai, kuriuos prisiėmė visos Europos Sąjungos šalys pagal 2008 metais Europos Komisijos patvirtintą Jūrų strategijos pagrindų direktyvą.

Europos Sąjungos Jūrų strategijos pagrindų direktyvos ir Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymo nuostatos apibrėžia povandeninį triukšmą kaip neigiamą fizinį trikdymą bei neigiamą poveikį jūros aplinkai. Povandeninio triukšmo patekimas į jūros aplinką gali daryti neigiamą poveikį, žalą gyviesiems ištekliams ir jūros ekosistemoms, įskaitant biologinės įvairovės nykimą, pavojų žmogaus sveikatai. Tačiau mokslinių tyrimų šia tema vis dar trūksta.

„Pirmiausiai, įvertinamas foninis triukšmas, taip vadinamas natūralusis triukšmas. Tik jį išmatavus ir apskaičiavus, galima nustatyti, kiek kartu yra viršijama norma. Šiai dienai foninis triukšmas mūsų zonoje, mūsų vandenyse, nėra pakankamai gerai ištirtas ir išmatuotas, kad būtų galima pasakyti, koks foninis triukšmas yra vienoje ar kitoje vietoje . Tam dar reikalingi tyrimai“, – teigia dr. Nerijus Blažauskas, Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto vyr. mokslo darbuotojas, Laivyno laboratorijos vadovas.

Klaipėdos universitetas
Klaipėdos universitetas

Jūros gyvūnų buveinės, esančios jūrinėje aplinkoje, gali būti apibūdintos pagal joms būdingą garsovaizdį, o jūroje gyvenantys organizmai, povandeninius garsus naudoja siekdami orientuotis aplinkoje. Tačiau dėl žmogaus veiklų, nuolat spinduliuojančių povandeninį triukšmą, įvairių rūšių jūros gyvūnai gali žūti, palikti savo veisimosi vietas, triukšmas gali paveikti jų klausą. Povandeninis triukšmas neigiamą poveikį turi ir jūros aplinkoje žiemojantiems ir mintantiems paukščiams.

Klaipėdos universitetas
Klaipėdos universitetas

„Dėl pavojingo povandeninio triukšmo jiems gali sutrikti natūralūs gebėjimai girdėti, naviguoti, orientuotis erdvėje, susproginėti ausų būgneliai ir pan. Pavyzdžiui, jei susprogdinamas sprogmuo karinių pratybų metu, o toje vietoje buvo žuvų spiečius, tai dalis tų žuvų žus“, – aiškina dr. N. Blažauskas.

Vienas iš pagrindinių ir svarbiausių triukšmo šaltinių Baltijos jūroje – komercinė laivyba. Kiti galimi povandeninio triukšmo šaltiniai yra žuvininkystė, uosto veikla, karinė žvalgyba, minų medžioklė, gynybos veikla, jūros moksliniai tyrimai, energetinės jūrų platformos, statybos operacijos.

Klaipėdos universitetas
Klaipėdos universitetas

Povandeninio triukšmo poveikis gyviesiems jūros organizmams priklauso ne tik nuo triukšmo rūšies, bet ir nuo to, ar jis nenutrūkstamas, ar impulsinis. Įtakos turi ir jo dažnumas. Siekiant sumažinti neigiamą triukšmo poveikį, galimi prevenciniai veiksmai.

„Prieš tai, kai atliekamas labai intensyvus veiksmas, sukeliantis stiprų garsą, pradžioje galima visus tuos gyvūnėlius nedideliu garsu pabaidyti. Tai yra taip vaidinamos „garso užuolaidos“ - dirbtinai sukuriami virpesiai. Ir žuvis, žinduoliai, jie iš tos teritorijos tiesiog natūraliai pasitraukia, žinoma, laikinai, nes jaučia, kad toj vietoj kažkas bus. Po kiek laiko gyvūnija grįžta į savo buveines, jiems įprastas vietas, kai tas triukšmo šaltinis dingsta“, – sako dr. Nerijus Blažauskas.

Klaipėdos universitetas
Klaipėdos universitetas

Anot mokslininko, povandeniniam triukšmui mažinti svarbus ir žmogaus veiklų kontroliavimas bei skatinimas inžinerinius darbus atlikti skleidžiant kuo mažesnį triukšmą, pasitelkiant naujausias technologijas.

Moksliniai tyrimai dėl povandeninio triukšmo – sudėtingi, tad ir jo poveikis gyviesiems organizmams kol kas nėra visiškai ištirtas ir aiškus.

Klaipėdos universitetas
Klaipėdos universitetas

Šiuo metu pagrindinis mokslininkų tikslas, tiriant povandeninį triukšmą, išsiaiškinti, koks atstumas nuo garso dirgiklio yra saugus jūros organizmams. Per kelerius metus Lietuvoje planuojama įdiegti nuolatines stoteles, matuojančias ir registruojančias povandeninį triukšmą ir jo poveikį gyvajam pasauliui.

Užsakymo nr.: PT_81948491

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(10 žmonių įvertino)
3.2000

Top naujienos

Karbauskis – apie tai, kad nėra įtakingas, bet turi slaptą kozirį rinkimams (21)

„Valstiečiai“ ateinantiems Seimo rinkimams yra paruošę slaptą kozirį, kuris nebūtinai matyti...

Rinktinę puikiai pažįstantis Darjušas – apie nešvarius australų triukus, Kalniečio 30 minučių ir Mačiulį prieš Antetokounmpo laida „Krepšinio zona“

Po dviejų pamokų, gautų nuo serbų, Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė atsigriebė per pratybas su...

Prie Smiltynės perkėlos dar neregėtos eilės: akis bado apsukrių „gudručių“ elgesys (96)

Ekspreso Nida-Klaipėda vairuotojas, sustabdęs autobusą automobilių eilės, nusidriekusios pusantro...

Mažeika pateikė daugiau detalių, kas ir kiek mokės už automobilius (381)

Nuo kitų metų planuojamas įvesti automobilių taršos mokestis šalies biudžetą pirmaisiais...

Teismas leido „Pontem“ tiekti pieną Vilniaus darželiams

Konkursą laimėjusi didmeninės prekybos bendrovė „Pontem“ gali tiekti pieną ir jo produktus...

Vibrio bakterija pareikalavo aukų: po maudynių Baltijos jūroje mirė moteris perspėja dėl rizikos grupių (66)

Medikai jau kurį laiką kalba apie Vibrio bakterijas, kurios dauginasi esant pakankamai šiltai...

Ar Prezidentas turėtų nieko neslėpti? (32)

Prezidento Gitano Nausėdos šeimos turto deklaracija už 2018 metus visuomenės nepasieks, nes taip...

Atviru laišku Blattas atskleidė sergantis sunkia liga (10)

Pirėjo „Olympiakos“ klubo, kuriam ateinantį sezoną atstovaus Mindaugas Kuzminskas , strategas...

Kruviname „Ilovaisko katile“ – tik Rusijos kariuomenės turėta ginkluotė (229)

2014 m. netoli Donecko vykusiame Ilovaisko mūšyje prorusiškų separatistų pusėje dalyvavo tankai...