Aplinkos apsaugos agentūra kartu su Klaipėdos universitetu, Gamtos tyrimų centru ir Aplinkos apsaugos politikos centru vykdo projektą „Lietuvos Baltijos jūros aplinkos apsaugos valdymo stiprinimo dokumentų (būklės vertinimo) atnaujinimas”, kuriame vertinama Lietuvos Baltijos jūros aplinkos būklė ir jos pokyčiai per pastarąjį dešimtmetį. Šis darbas – tai dalis įsipareigojimų jūrų apsaugai, kuriuos prisiėmė visos Europos Sąjungos šalys pagal 2008 metais Europos Komisijos patvirtintą Jūrų strategijos pagrindų direktyvą.

Europos Sąjungos Jūrų strategijos pagrindų direktyvos ir Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymo nuostatos apibrėžia povandeninį triukšmą kaip neigiamą fizinį trikdymą bei neigiamą poveikį jūros aplinkai. Povandeninio triukšmo patekimas į jūros aplinką gali daryti neigiamą poveikį, žalą gyviesiems ištekliams ir jūros ekosistemoms, įskaitant biologinės įvairovės nykimą, pavojų žmogaus sveikatai. Tačiau mokslinių tyrimų šia tema vis dar trūksta.

„Pirmiausiai, įvertinamas foninis triukšmas, taip vadinamas natūralusis triukšmas. Tik jį išmatavus ir apskaičiavus, galima nustatyti, kiek kartu yra viršijama norma. Šiai dienai foninis triukšmas mūsų zonoje, mūsų vandenyse, nėra pakankamai gerai ištirtas ir išmatuotas, kad būtų galima pasakyti, koks foninis triukšmas yra vienoje ar kitoje vietoje . Tam dar reikalingi tyrimai“, – teigia dr. Nerijus Blažauskas, Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto vyr. mokslo darbuotojas, Laivyno laboratorijos vadovas.

Klaipėdos universitetas
Klaipėdos universitetas

Jūros gyvūnų buveinės, esančios jūrinėje aplinkoje, gali būti apibūdintos pagal joms būdingą garsovaizdį, o jūroje gyvenantys organizmai, povandeninius garsus naudoja siekdami orientuotis aplinkoje. Tačiau dėl žmogaus veiklų, nuolat spinduliuojančių povandeninį triukšmą, įvairių rūšių jūros gyvūnai gali žūti, palikti savo veisimosi vietas, triukšmas gali paveikti jų klausą. Povandeninis triukšmas neigiamą poveikį turi ir jūros aplinkoje žiemojantiems ir mintantiems paukščiams.

Klaipėdos universitetas
Klaipėdos universitetas

„Dėl pavojingo povandeninio triukšmo jiems gali sutrikti natūralūs gebėjimai girdėti, naviguoti, orientuotis erdvėje, susproginėti ausų būgneliai ir pan. Pavyzdžiui, jei susprogdinamas sprogmuo karinių pratybų metu, o toje vietoje buvo žuvų spiečius, tai dalis tų žuvų žus“, – aiškina dr. N. Blažauskas.

Vienas iš pagrindinių ir svarbiausių triukšmo šaltinių Baltijos jūroje – komercinė laivyba. Kiti galimi povandeninio triukšmo šaltiniai yra žuvininkystė, uosto veikla, karinė žvalgyba, minų medžioklė, gynybos veikla, jūros moksliniai tyrimai, energetinės jūrų platformos, statybos operacijos.

Klaipėdos universitetas
Klaipėdos universitetas

Povandeninio triukšmo poveikis gyviesiems jūros organizmams priklauso ne tik nuo triukšmo rūšies, bet ir nuo to, ar jis nenutrūkstamas, ar impulsinis. Įtakos turi ir jo dažnumas. Siekiant sumažinti neigiamą triukšmo poveikį, galimi prevenciniai veiksmai.

„Prieš tai, kai atliekamas labai intensyvus veiksmas, sukeliantis stiprų garsą, pradžioje galima visus tuos gyvūnėlius nedideliu garsu pabaidyti. Tai yra taip vaidinamos „garso užuolaidos“ - dirbtinai sukuriami virpesiai. Ir žuvis, žinduoliai, jie iš tos teritorijos tiesiog natūraliai pasitraukia, žinoma, laikinai, nes jaučia, kad toj vietoj kažkas bus. Po kiek laiko gyvūnija grįžta į savo buveines, jiems įprastas vietas, kai tas triukšmo šaltinis dingsta“, – sako dr. Nerijus Blažauskas.

Klaipėdos universitetas
Klaipėdos universitetas

Anot mokslininko, povandeniniam triukšmui mažinti svarbus ir žmogaus veiklų kontroliavimas bei skatinimas inžinerinius darbus atlikti skleidžiant kuo mažesnį triukšmą, pasitelkiant naujausias technologijas.

Moksliniai tyrimai dėl povandeninio triukšmo – sudėtingi, tad ir jo poveikis gyviesiems organizmams kol kas nėra visiškai ištirtas ir aiškus.

Klaipėdos universitetas
Klaipėdos universitetas

Šiuo metu pagrindinis mokslininkų tikslas, tiriant povandeninį triukšmą, išsiaiškinti, koks atstumas nuo garso dirgiklio yra saugus jūros organizmams. Per kelerius metus Lietuvoje planuojama įdiegti nuolatines stoteles, matuojančias ir registruojančias povandeninį triukšmą ir jo poveikį gyvajam pasauliui.

Užsakymo nr.: PT_81948491

|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(10 žmonių įvertino)
3.2000

„Huawei MateBook X Pro“ apžvalga: sprendimas tiems, kurie nori daugiau galimybių (5)

Jei galvojate, kad nešiojamųjų kompiuterių rinka jau yra išsisėmusi bei technologijų gamintojai...

Budinčioji globotoja Ada: vaikams galime padėti ne tik žodžiais, bet ir patys dalyvaudami jų gyvenimuose (2)

53-ejų vilnietė Ada budinčiąja globotoja dirba jau nuo 2018 metų. Kartu su savo sutuoktiniu...

Fintech „Bankera“ steigia IT padalinį Klaipėdoje – ieško patyrusių Java bei kitų programuotojų (19)

Lietuvių įkurta fintech įmonė „Bankera“, šį pavasarį rinkai pristačiusi inovatyvius...

Šimtus tūkstančių prie ekranų sutraukusi degustacija – įrodymas, kad nealkoholinis alus Lietuvoje atranda savo vartotoją (31)

Kiekvienais metais augant nealkoholinio alaus populiarumui, aludariai pristato vis daugiau naujovių...

Grafikos dizainerės M. Krasnovskytės biuras – ir Islandijoje, ir Balyje: nuolatinis judėjimas įkvepia kurti (3)

Biuras su vaizdu į lava alsuojančius Islandijos ugnikalnius ar dangaus žydrumo Indijos vandenyną...

Top naujienos

Pasinaudojus kredito atostogomis, sunkumų gali kilti vėliau: rudenį ir žiemą gali būti didelis paaštrėjimas (24)

Delfi laidoje „Delfi 11” kalbinti ekspertai pažymi, kad karantinas padarė įtakos būsto...

Beirute sprogęs krovinys buvo iškrautas iš rusų milijonieriui priklausiusio laivo (524)

Remiantis žiniasklaidos pranešimais, didžiulis kiekis amonio nitrato, rugpjūčio 4 dieną...

Valančiūnas pakėlė Goberto mestą pirštinę, bet „Grizzlies“ akcijos toliau krenta (3)

Nors grizliai įprastai miegoti eina žiemą, Memfio „Grizzlies“ snaudžia vasarą. Tenesio...

Per mėnesį tapo madingiausiu gėrimu Lietuvoje: pardavimų rekordus muša Plungėje (85)

Tik degalinėse parduodamas ryškių spalvų geriamasis šerbetas „Frozen“ vos per mėnesį tapo...

„Tour de Pologne“ etapo finiše – baisi griūtis: kaltininkas pasmerktas, aukos gyvybė pavojuje (13)

Tradicinės daugiadienės „Tour de Pologne“ dviratininkų lenktynės prasidėjo šiurpia griūtimi...

Iš jos mokykloje šaipysis. Bet jei tai įvyks, aš būsiu laimingiausias tėtis pasaulyje (73)

Vilnietis Ernestas Pliuška, „Facebook“ įraše pasidalinęs itin jautria žinute apie savo...

Lietui pasitraukus termometrų stulpeliai šoktelės iki 26 laipsnių (2)

Šiandien mūsų šalį dar tvirčiau apglėbs anticiklonas, kurio centrinė dalis bus tiesiai virš...

Jurga Jurkevičienė

Kaip aš – Druskininkų mokinukė – identifikavau anoniminio laiško autorę specialiai Delfi Plius, Druskininkai (2)

„Jurga, ar žinai, kad esi – ragana? Na, burtininkė, kaip ten – ta, kurias Viduramžiais...

Feisbukas kaista: tiki, kad kaukės kenkia, o planetų išsidėstymas rodo, ką daryti (194)

Feisbuke keli šimtai lietuvių pasidalino įrašu, kuriame drąsiai teigiama, kad kaukės neva yra...