Kol vieni be jokių abejonių perka šviežias, ką tik iškeptas, kvepiančias bandeles, kiti už galvų susiėmę piktinasi, kodėl gaminiai laikomi atvirose lentynose? Aš negaliu būti tikras, kad gaminio nelietė sergantis žmogus! Juk parsinešęs į namus bandelę, jos, priešingai nei daržovių ar vaisių, nulupti ar nuplauti negali. Nors šviežių bandelių ir kitų kepinių laikymas atvirose lentynose yra plačiai taikoma praktika visose ES šalyse, o Lietuvoje tokių gaminių laikymo taisyklės patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakyme „Dėl Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“ 31-ajame punkte, prekybininkai lanksčiai reaguoja į visų pirkėjų poreikius.
Duona lentynose (UAB „Mantinga“ nuotraukų archyvas)
© Organizatorių nuotr.

Gamintojai siūlo rinktis fasuotus produktus

Tokiems vartotojams siūloma rinktis fasuotus produktus, tačiau pirkėjai ir vėl piktinasi – jie negauna to, ką gauna tie, kurie drąsiai perka iš atvirų lentynų. Fasuotas ir paruoštas vartoti gaminys visada bus šaltas ir namų nepripildys ką tik iškepto pyrago ar duonos kvapu. Daugelio pirkėjų poreikiai tokie patys – greita, patogu, skanu. Nėra laiko gaminti, tačiau norisi, kad namai kvepėtų jaukumu. Uoslė – vienas iš penkių pagrindinių žmogaus pojūčių, veikiantis emocijas, prisiminimus, todėl nenuostabu, kad kvapai daro didžiulę įtaką. Jaukumo, šilumos, saugumo, kuriuos namuose kartais sukuria tiesiog kvapas, trokšta visi, tačiau šių dienų tempe viską suspėti yra kone neįmanoma, todėl čia ir vėl yra alternatyva – šaldyti maisto produktai. Parduotuvių šaldikliuose galima rasti ne tik uogų, koldūnų, bet ir tokių gaminių kaip itališka duona „Ciabatta“, prancūziški batonai ar saldūs sviestiniai kruasanai.
Šaldymas mažiausiai gaminio skonį keičianti technologija

Prancūziškas bagetas (UAB „Mantinga“ nuotraukų archyvas)
Prancūziškas bagetas (UAB „Mantinga“ nuotraukų archyvas)
© Organizatorių nuotr.

Lietuviai įpratę kaupti maisto atsargas žiemai – konservuoja, marinuoja, džiovina, šaldo. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad visais šiais būdais apdorojant maistą, į jį yra pridedama daug druskos, cukraus ar kitų medžiagų, keičiančių skonį, tačiau reikalingų, kad jis „išsistovėtų“. Šaldytų produktų skonis, lyginant su konservuotais, mažiausiai skiriasi nuo šviežių. Be to, tai yra ir patogiausias būdas išsaugoti maistinę vertę. Kol maistas yra užšaldytas, jis negenda, užšaldę jį sulėtiname arba net visiškai sustabdome visus biocheminius ir fermentinius pakitimus maiste bei blokuojame mikroorganizmų funkcionavimą. Tai reiškia, kad vitaminai ir mineralai kelias savaites ar mėnesius lieka nepakitę.

Šaldyti maisto produktai šių dienų vartotojui

Duonelė krepšelyje
Duonelė krepšelyje
© Shutterstock


Dar neseniai įsitikinimas, kad šaldyti pusgaminiai – blogas, nemaistingas ir dėmesio nevertas pasirinkimas buvo stipriai įsišaknijęs. Dėl vis greitėjančio gyvenimo tempo ir lietuvių požiūrio europėjimo šie stereotipai keičiasi. „Kai prieš 20 metų pradėjau šaldytų gaminių verslą, žmonės šios technologijos išvis nesuprato. Kai kurie tuos baltus, suformuotus, užšaldytus, jau kildintos arba dar ne tešlos gaminius, kuriuos tereikia įdėti į krosnelę, kad jie virstų aukščiausios kokybės produktais, pašaipiai vadino duonos akmenimis. Šaldymo technologijos esmė – užšaldome, kad būtų karšta“, – kalbėjo šaldytų duonos gaminių kompanijos UAB „Mantinga“ įkūrėjas Klemencas Agentas.

Užšaldyta, kad būtų karšta

Kruasanai
Kruasanai
© Shutterstock


Šiandien, kai svarbiausi kasdienybės komponentai – greitis ir patogumas, šaldyti produktai – nepralenkiami. Juolab, kad jų asortimentas platus. Parduotuvių šaldikliuose galima rasti tiek fasuotų kruasanų, tiek prancūziškų batonų, itališkų duonelių, picų, tešlos ir kt. gaminių. Šaldytų produktų pirkėjas gauna tą patį, ką perkantis iš atvirų lentynų – šviežumą, šilumą, kvapą. Priešingai nei pirkdamas iš atviros lentynos, vartotojas karštu pyragėliu ar duonele gali mėgautis tada, kai to nori, kai tai jam yra patogu. Užšaldomas yra ne tik gaminys, bet ir jausmas, kurį karščiu atgaivinate jūs ir tai padarote savo namuose.

Užsakymo nr.: PT_78010365

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

„Sodra“: penki svarbiausi dalykai apie pensijas, kuriuos būtina žinoti balsavimas (37)

Kitąmet daugelio gyventojų, tiek kaupiančių II pakopos pensijų fonduose, tiek nekaupiančių,...

Po Naujųjų „ant popieriaus“ uždirbsime daugiau, bet kalbama apie sąmyšį (58)

Nuo 2019 m. sausio 1-osios įsigalios priimta mokesčių reforma, o tai reiškia, kad keisis ir...

Tabu sulaužytas: pirmą kartą valstybinės Rusijos TV eteryje – Putino duktė (40)

Beveik 20 metų Rusijos žiniasklaidoje galiojantis tabu dėl naujienų apie šalies prezidento...

Paksą į prezidento postą vedęs Katkevičius: viskas yra taip pat, pamokų neišmokome (629)

2002 metais Lietuvoje vykę prezidento rinkimai nustebino ne vieną analitiką. Nors 2001 m. apklausos...

Tautvydas Marčiulaitis. Reikia pradėti be gailesčio ir labai greitai žudyti mažas kaimo mokyklas (124)

Per du metus matėme ilgai neregėtų dalykų. Mokesčių reformą, švietimo reformą bei...

Dėl Seimo pirmininko pasisakymo apie „gyvulių ūkį“ feisbukas leipsta juokais (216)

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis prajuokino daugelį savo atsakymu apie „gyvulių ūkį“...

Pensijų pokyčiai palies visus: kitąmet reikės apsispręsti, kaip elgsimės su savo pinigais (336)

Nuo kitų metų pensijai kaupsime kitaip nei tai darėme iki šiol. Visi jaunesni nei 40 metų...

Šiemet lietuviai „Google“ dažniausiai ieškojo informacijos apie futbolą, Euroviziją ir mirusiuosius (6)

Kiekvienais metais kompanija „Google“ paviešina tendencingiausius paieškų sąrašus. Juose...

Šiltoje mero užuovėjoje – Frankenšteino eksperimentas valstybės sąskaita (67)

170 tūkst. eurų – tiek valstybei per metus atsieina sportininkų rengimo centro Druskininkuose...

Mokesčių inspekcijos vadovė: kiekviena reforma atneša sumaišties (10)

Valstybinė mokesčių inspekcija ( VMI ) yra pasirengusi mokesčių pasikeitimams nuo kitų metų,...