Aš, kaip ir kiti tėvai, noriu savo vaikams visko, kas geriausia. Geriausio išsilavinimo, įdomaus ir gerai apmokamo darbo, laimingo gyvenimo. Išleidžiame juos į gyvenimą tikėdami, kad jų keliai parves namo. Prisimenu, kaip buvo neramu, kuomet mano vaikai išvyko studijuoti į užsienį. Sūnus jau grįžo, pasiryžęs dirbti ir gyventi čia. Džiaugiuosi tokiu jo sprendimu, noriu, kad mano vaikai kurtų Lietuvai. Tačiau taip pat savęs klausiu – ar jiems, įgijusiems tarptautinės patirties, nebus ankšta Kaune? Ar tokiems jauniems žmonėms, kuriems atviras visas pasaulis, pakaks iššūkių ir galimybių, kurias gali pasiūlyti gimtasis miestas?
Jurgita Šiugždinienė
© KTU archyvo nuotr.

Kiekvienas norime gyventi mieste, kuris traukia Lietuvos ir užsienio studentus, kuriame kuriasi investuotojai ir įtraukia aktyvus kultūrinis gyvenimas. Tačiau tai priklauso nuo daugelio svarbių veiksnių. Vienas iš jų, gan greitai ir nesudėtingai įgyvendinamas, – tai sutvarkyta miesto infrastruktūra: modernizuotas transportas, atnaujintas miesto centras, sutvarkytos žaliosios erdvės. Kitas pasiekiamas daug sunkiau, bet jis yra esminis. Tai galimybės išugdyti, pritraukti ir išlaikyti aukščiausios kategorijos specialistus, ko padaryti neįmanoma be visiems prieinamos kokybiškos švietimo sistemos. Kaip to pasiekti?

Kai kas pasakys, kad viskas – valstybės rankose. Įprasta manyti, kad savivaldybės reikalai daugiau ūkiniai, kad, norint dirbti gerai, svarbu sutvarkyti infrastruktūrą ir netrukdyti dirbti kitiems.
Aš tikiu, kad savivaldybė kaip lyderis ir tarpininkas tarp suinteresuotų grupių tikrai gali daug nuveikti.

Ar Kaunas vis dar studentų miestas?

Įprasta teigti, kad Kaunas – studentų miestas. Ypač lengva tuo patikėti rugsėjį, kai iš įvairių Lietuvos miestų ir regionų į Kauną suguža studentai. Atsigauna aikštės ir lauko kavinės, akis ir ausis džiugina jaunų žmonių minia, tarp kurių matyti ir atvykusiųjų iš kitų šalių. Tačiau kiek jų Kaune lieka po universiteto baigimo? Ši statistika kelia kur kas mažiau džiaugsmo.

Kaune ir čia įsikūrusiuose aštuoniuose universitetuose (nuo sausio 1 d. – šešiuose) bei trijose valstybinėse kolegijose studijuoja beveik 40 tūkst. studentų ir dirba 8,5 tūkst. darbuotojų. Tai sudaro žymią, maždaug 16 proc., gyventojų dalį mieste. Kaunas pasižymi dideliu aukštąjį išsilavinimą turinčių gyventojų skaičiumi. Ir vis dėlto mūsų akademinis Kaunas pagal vidutinį darbo užmokestį atsilieka ne tik nuo Vilniaus, bet ir nuo Klaipėdos.

Šiandien Kaunas vis dar traukiasi. Nuo 2008-ųjų praradome beveik 15 proc. gyventojų. Per pastaruosius 15 metų gimstamumas Kauno apskrityje sumažėjo 1 proc. (per tą patį laikotarpį Vilniaus ir Klaipėdos apskrityse atitinkamai gimė 39 proc. ir 4 proc. daugiau kūdikių). Studentų skaičius per pastaruosius penketą metų susitraukė net 30 proc.

Be to, Kauno, kaip ir visos Lietuvos, gyventojai sensta – per 18 metų mūsų apskrities gyventojų amžiaus vidurkis padidėjo nuo 36 iki 42 metų.

Į „gerąsias“ Kauno mokyklas patekti sunku

Tam, kad švietimo sistema taptų miesto sėkmės garantu, būtina, jog visos švietimo sistemos grandys – nuo darželio, pradinės mokyklos iki universiteto ir pouniversitetinių studijų ar trečiojo amžiaus universiteto –veiktų sėkmingai.

Kauno miesto bendrojo lavinimo mokyklų pasiekimai daugelyje sričių viršija Lietuvos vidurkį, tačiau skirtingose mokyklose rodikliai skirtingi, rezultatai labai netolygūs. Turime gimnaziją, kuri yra antroji Lietuvoje, tačiau jos talentingiausieji studentai neretai renkasi studijas Kembridže ar Oksforde. Tik dvi Kauno valstybinės gimnazijos (tos, kurios mokinių neatsirenka), patenka į geriausių Lietuvos gimnazijų dvidešimtuką.

Jurgita Šiugždinienė
Jurgita Šiugždinienė
© Organizatorių nuotr.

Patekti į prestižinėmis laikomas Kauno mokyklas yra sudėtinga. Neretai į kai kurias ugdymo įstaigas, kad ir esančias netoli namų, tėvai savo vaikų leisti nenori. Kebli situacija dėl ugdymo kokybės progimnazijose. Miestui labai reikėtų bent 3-4 stiprių progimnazijų, galinčių užtikrinti gerai parengtų pradinukų ugdymosi tęstinumą. Trūksta šiuolaikinių priemonių, tinkamų mokymosi erdvių, o dažnai – ir mokytojų ryžto ir pasirengimo dirbti kitaip. Vis dar sudėtinga tinkamai integruoti, atpažinti gabų mokinį ir jo „nepamesti“. Trūksta gebėjimo įtikinti vaiką, kad gerai mokytis – smagu. Stinga ir aktyvesnių mokyklų vadovų.

Užsieniečiais tuščių vietų auditorijose neužpildome

Pažvelgus į situaciją aukštojo mokslo grandyje, galima pastebėti keletą dėsningumų. Pirma, dabartinė Kauno aukštojo mokslo sistema nėra patraukli moksleiviams, turintiems didžiausią potencialą, didelė dalis gabių kauniečių renkasi studijas Vilniuje ar užsienyje. Nuo 2012 metų studentų skaičius Kaune susitraukė net 30 proc. Šiandien daugiau nei pusė studijuojančiųjų Kauno universitetuose ir kolegijose atvykę iš kitų miestų ar rajonų. Iš kitų regionų yra ir 33 proc. įstojusiųjų į Kauno profesines mokyklas.

Sakysite, kad dėl demografinės „duobės“ atsiradusias tuščias vietas mūsų auditorijose užpildys užsienio studentai? Deja, Kauno universitetuose vidutiniškai studijuoja tik 4 proc. nuolatinių studijų studentų užsieniečių (lyderis – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), kai, tuo tarpu, Talino universitete jų – 12 proc. Pagal šį rodiklį smarkiai nusileidžiame ir Lenkijai, Čekijai, Slovakijai.

Apie galimybes įsidarbinti už atlygį, atitinkantį įgytą išsilavinimą, kol kas nė nekalbėsiu. Didelė dalis absolventų, vos gavę diplomą, atlygio iškeliauja ieškoti kitur (arba grįžta ten, iš kur atvykę). Dar liūdniau pasidaro pagalvojus apie tuos kauniečius, kurių kvalifikacija nebeatitinka darbo rinkos poreikių.

Ne konkuruoti su kaimynu, o veikti kartu

Neseniai „Kauno dienoje“ perskaičiau labai taiklius politologo, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docento Bernaro Ivanovo žodžius: „Užtenka kokį vaiduoklį iš centro patraukti, gatves užlopyti, fasadus padažyti, ir jis [žmogus] jau įsivaizduoja, kad yra kažkoks proveržis, nors skubu nuvilti – tokie dalykai absoliučiai nieko bendro su realiu proveržiu neturi“. Lyg būčiau tai pasakiusi pati.

Savivaldybė gali ne tik tvarkyti ūkį. Ne infrastruktūra yra svarbiausia, o žmonės.

Akcentuosiu tik kelis darbus, kuriuos, mano manymu, būtina atlikti. Pirma, Kauno aukštosios mokyklos turėtų konkuruoti su užsienio universitetais ar Vilniumi, bet ne su kolegomis kitapus gatvės. Kodėl neapjungus išteklių ir nepradėjus vieningos tarptautinės rinkodaros kampanijos, pristatant Kauną kaip akademinį miestą potencialiems užsienio studentams?

Jurgita Šiugždinienė
Jurgita Šiugždinienė
© Organizatorių nuotr.

Be to, Lietuvos ir užsienio studentams būtų galima pasiūlyti galimybę rinktis geriausius studijų modulius bet kuriame Kauno universitete, naudotis geriausia laboratorijų baze (į Kauno universitetų laboratorijas per pastaruosius penkerius metus buvo investuotos milžiniškos Europos Sąjungos ir Lietuvos lėšos). Pavyzdžiui, Kaune mes galime pasiūlyti visą vertės grandinę bioekonomikai vystyti, pradedant žaliavomis (dabar – VDU Žemės ūkio akademija), sveiku maistu (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) ir baigiant maisto technologijomis (Kauno technologijos universitetas).

Mano manymu, studentas ar tyrėjas rinksis vykti mokytis ten, kur ras plačią tyrimų erdvę ir galimybes rinktis iš plataus ir stipraus kompetencijų portfelio. Ir tokių sričių yra ne viena – tik pagalvokite apie meno ir technologijų galimą dermę.

Visa diena mokykloje – ir jokių namų darbų

Antra, nelaukdami ministerijos nurodymų ar leidimo, jau dabar galime palaipsniui įgyvendinti visos dienos mokyklos idėją. Mieste keliose mokyklose jau vyksta pilotiniai projektai, taikomos kelios versijos. Visos dienos mokykla visų pirma yra kitoks požiūris į ugdymą, kai akcentuojamas mokymasis, o ne mokymas. Tokioje mokykloje neturėtų likti namų darbų, vaikai pamokas ruošia mokykloje. Dar daugiau – pasiūlykime mokytojams nemokamą viešąjį transportą.

Trečia, nereikėtų pamiršti vyresniojo amžiaus darbo rinkos dalyvių ir rimtai išnaudoti jų potencialą bei kompetencijas. Demografinė situacija kinta, vien jaunimo pritraukiant investuotojus bei patenkinant jų darbo jėgos poreikius nepakaks. Vienas galimų sprendimų – pasiūlyti jau turintiems aukštąjį išsilavinimą žmonėms antrą, valstybės ar miesto finansuojamą galimybę. Tikrai ne vienas inžinierius gali tapti programuotoju, o naujos galimybės atsivertų ne tik šioje srityje.

Jurgita Šiugždinienė
Jurgita Šiugždinienė
© Organizatorių nuotr.

Dangstytis išdailintais fasadais nebegalime

Beveik girdžiu sakanti: „O kuo čia dėta savivaldybė?“ Visų pirma, savivaldybė gali paskatinti kalbėtis. Ji yra tas suinteresuotas dalyvis, kuris gali inicijuoti diskusiją – susodinti prie stalo aukštųjų mokyklų atstovus ir paskatinti juos atrasti vertes dirbti kartu, ne atskirai. Tiesa, Kauno miesto savivaldybėje suburta Akademinių reikalų taryba, deja, tik formali ir, panašu, tik dėl pliusiuko.

Savivaldybė gali paskatinti verslą įsitraukti į bendrojo lavinimo sistemą – ne tik finansuojant naujų STEAM laboratorijų rengimą, bet ir kviečiant verslo atstovus vesti pamokas, įsitraukti į projektines veiklas.

Savivaldybė turėtų aiškiai formuluoti tikslus mokyklų vadovams ir rodyti kryptį mūsų bendrojo lavinimo mokykloms. Galiausiai, Kaune, vėlgi savivaldybės iniciatyva, būtina paskatinti kartu dirbti stipriausias kompetencijas pedagogų rengimo ir dėstomo dalyko srityje turinčius centrus. Čia yra visos galimybės veikti stipriausiam Lietuvoje pedagogų rengimo centrui, puoselėjančiam geriausias pasaulines praktikas.

Vadinamuoju persikvalifikavimu rūpinasi ir jį finansuoja mūsų Užimtumo tarnyba, tačiau to nepakanka. Būtina, kad vyresni išsilavinę žmonės taip pat turėtų galimybę pakeisti savo profilį, t. y. nemokamai įgyti dar vieną universitetinį išsilavinimą. Nors universitetinių programų, tinkamų persikvalifikavimui, pripažinimas formaliai yra valstybinės reikšmės sprendimas, iniciatyvos imtis ir šį klausimą į valstybinį lygmenį tikrai galėtų iškelti savivaldybė. To ir sieksiu.

Taigi, darbų švietimo srityje – per akis. Nes jei Kaune ir toliau mažės žmonių, infrastruktūros gali nebeprireikti.

Jurgita Šiugždinienė, kandidatė į Kauno merus

Politinė reklama bus apmokėta iš TS-LKD kandidatų sąrašo Kauno miesto rinkimų apygardoje Nr. 15 sąskaitos. Informaciją parengė Jurgita Šiugždinienė

Užsakymo nr.: PT_80058143

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Prakalbo apie traukinių mašinistų darbą: pervargę, be patirties ir aria viršvalandžius (28)

Naujai paruoštiems „Lietuvos geležinkelių“ traukinių mašinistams trūksta darbo patirties,...

Rezultatyviausiu karjeros dvigubu dubliu sezoną pradėjęs Sabonis neišgelbėjo „Pacers“ (14)

Naująjį NBA reguliarųjį sezoną pralaimėjimu pradėjo Indianos „Pacers“ (0-1) krepšininkai....

„Parketiniai“ visureigiai – labiausiai planetą teršianti transporto priemonė (57)

Visuotinė simpatija didesniems, sunkesniems automobiliams lėmė tai, kad nuo 2010 m. visureigių...

Lietuva „Doing Business“ reitinge pasiekė aukščiausią vietą: liko žingsnis iki geriausių pasaulyje (56)

Verslo sąlygas vertinančiame Pasaulio banko tyrime „ Doing Business 2020“ Lietuva iškopė į...

Grandioziniam projektui besirengianti Jagelavičiūtė – apie savo stiliaus nesėkmes, skaudžias skyrybas ir sunkius metus (24)

Žinomiausia Lietuvos stilistė Agnė Jagelavičiūtė gruodžio 4-ąją Vilniaus „ Siemens “...

Naujojo stratego pasitikėjimo sulaukęs Valančiūnas ir „Grizzlies“ patyrė sutriuškinimą Majamyje

Pirmųjų NBA reguliariojo sezono rungtynių iššūkis Memfio „Grizzlies“ (0-1) klubui ir...

Mitybos specialistė įvardijo produktus, kurie slapta jums didina cholesterolio kiekį (6)

Ankščiau cholesterolio kiekio padidėjimas kraujyje dažnai buvo siejamas su vyresnio amžiaus...

Lietuvą dar palepins šiluma: savaitės pabaigoje termometrų stulpeliai vėl kils (7)

Šiandien Lietuvos orus lems aukštesnio slėgio sritis. Lietaus nenumatoma, tačiau debesų bus gana...

Dončičius ir Porzingis nepaliko vilčių „Wizards“, Irvingas Brukline debiutavo pusšimčiu taškų

Po audringo NBA tarpsezonio, kurio metu komandas pakeitė net du penktadaliai lygos krepšininkų,...