„Sveiki, noriu užsisakyti taksi, Molėtai, trečias posūkis, miškuose prie raudonos trobos. Vyksim prie Rotušės eglės.“ „Laukite už 5 minučių. Ar kieme bus vietos nutūpti?“ Toks pokalbis gali įvykti jau už kelerių metų.
Vladas Lašas
Vladas Lašas

Vladas Lašas – tarsi gyvsidabris. Štai jis ugningai kalba apie galimybes Lietuvai idėjų konferencijoje Birštone, o kitą savaitę jau dalijasi nuomone naujų technologijų konferencijoje už Atlanto. Verslininkas, idėjų generuotojas ir svajotojas. Daugybės iniciatyvų autorius, tikintis Lietuvos galimybėmis technologijų pasaulyje ir darantis viską, kad „Tesla“ mūsų šalyje statytų elektromobilių gamyklą.

Į susitikimą Vladas atvažiavo išskirtiniu „Tesla X“ automobiliu, kurį smalsiais žvilgsniais palydi net visko matę automobilių ekspertai. Panašiai kaip prieš 100 metų Kaune pasirodžius pirmiesiems automobiliams, šią mašiną žmonės apžiūrinėja net tik miesteliuose, bet ir didmiesčiuose.

„Lietuviai smalsūs ir darbštūs, – sako Vladas, kai kalba pasisuka apie jo naują greitą elektrinį automobilį, galintį po įkrovimo nuvažiuoti net 500 km. – Mes norime patys išbandyti naujoves ir jas tobulinti. Dabar turime šansą atsidurti tarp pačių veržliausių ir kūrybingiausių šalių.“

Kalbėjomės jam ką tik grįžus iš ateities technologijų ir idėjų konferencijos Vajomingo valstijoje JAV. Tiesa, ta ateitis jau visai čia pat, tai veikiau ne idėjų, o pasikeitimo informacija ir konkrečių planų metas.

Tą dieną technologijų pasaulis aptarinėjo „Tesla“ ir Space X“ įkūrėjo Elono Musko pažadą, kad netrukus žmonės tarp miestų keliaus raketomis. Tą pačią savaitę JAV automobilių pramonės milžinas GM paskelbė apie bepiločių mašinų bandymus, o „Uber“ – apie jau užbaigtą netikrą miestą Pitsburge, kur už vairo sėdintys manekenai jau išbando save vairuojančius automobilius.

Skaitant šiuos pranešimus atrodė, kad tuoj peržengsime dar vieną technologijų revoliucijos pakopą, o pokalbis su Vladu tik sustiprino šią nuojautą.

– Neseniai grįžote iš JAV, gal ten buvo progų dar sykį paraginti „Tesla“ vadovus apsispręsti Lietuvos naudai?

– Iniciatyva pakviesti kompaniją „Tesla“ statyti „Gigafactory“ akumuliatorių ir elektromobilių gamyklą Lietuvoje išjudino mūsų visuomenę plačiai diskusijai. Juk tai, kad pas mus atsirastų įdomių ir gerai mokamų darbų, kuriančių didelę vertę, svarbu mums visiems Lietuvoje. Čia kaip sporte – kai kalbame apie krepšinio čempionato auksą, puikiai suprantame, kad reikia ruoštis, treniruotis, dalyvauti. Tada, net jei nepavyksta laimėti aukso, lieka didelis įdirbis ir nauda visuomenei.

Tas pats su „Gigafactory“ – net jei nebūsime pirmieji Europoje, šita kryptis pasaulyje sparčiai vystysis, reikės ne vienos ir net ne dviejų tokių gamyklų. Dalyvaudami diskusijoje, varžydamiesi dėl inovatyvių technologijų investicijų, rasime stipriausias savo vietas ir tai, ką unikalaus galime pasiūlyti pasauliui. Daugelis jau supranta, kad bus pereita prie atsinaujinančių energijos išteklių ir elektromobilių, ir tai įvyks greičiau, nei tikėtasi. Didėjant investicijoms ir pastangoms, technologijos sparčiai pinga ir darosi vis prieinamesnės.

Vajomingo valstijos gubernatoriaus kvietimu dalyvavau „apvaliojo stalo“ diskusijoje apie netolimos ateities bepilotį skraidantį asmeninį transportą. Tai – vertikalaus pakilimo ir nusileidimo autonominiai skraidantys aparatai, kurie remiasi šiuolaikinėmis netriukšmingoms ekologiškoms technologijomis. Netrukus tankiai apgyvendintose teritorijose bus galima nedidelius atstumus įveikti būtent taip. Atsiras statmenai tiesiog iš specialių skraidančių taksi aikštelių kylantys nedideli elektriniai aparatai, padedantys iš taško A į tašką B nuvykti iki keturių žmonių grupėms. Tai leis efektyviai išspręsti spūsčių problemas. Dabartiniai elektros varikliai ir akumuliatoriai jau leidžia kurti tokius prietaisus, jie yra bandomi ir tobulinami. Atrodytų, tai tolima ir fantastiška, tačiau taip nėra. „Uber“, „Airbus“, „Google“ bei automobilių pramonė atidžiai analizuoja, kaip tai įgyvendinti komerciškai. Skraidanti autonomiška transporto priemonė, kažkuo panaši į vadinamąjį droną, tačiau galinti gabenti 1–4 žmones, galėtų būti naudojama miestuose po 7–10 metų.

Diskusija vyko unikaliame kaimelyje – oro parke, kuriame namai pastatyti šalia pakilimo tako ir prie kiekvieno jų yra angaras privačiam lėktuvui (kai kur ir dviem). Daugelis dalyvių atskrido privačiais verslo klasės lėktuvais, kai kurie net patys pilotavo.

Vladas Lašas ir Richardas Bransonas
Vladas Lašas ir Richardas Bransonas
© Asmeninio albimo nuot.

– Skraidantys taksi skamba puikiai, bet turbūt toks malonumas būtų labai brangus?

– Tokie aparatai bus intensyviai naudojami, ir kadangi jie per dieną atliks po šimtą ar daugiau skrydžių, skrydžio kaina bus tik 2–3 kartus didesnė už kelionės taksi kainą. O greitis visiškai kitoks.
Neseniai Vilniuje, veždamas svečią automobiliu iš „Litexpo“ į viešbutį centre ir paskui į oro uostą, užtrukau dvi valandas. O tai juk palyginti mažas miestas.

Skraidančius aparatus jau bando Dubajus, mėgindamas pritraukti daugiau investicijų. O susitikimas Vajominge parodė, kaip nuošali valstija gali skverbtis į naujas perspektyvias sritis, ieškoti savo nišos, vilioti naujų technologijų kompanijas. Jie sako, kad yra pasiruošę sukurti reikalingus įstatymus, kad tokios transporto priemonės būtų taikomos pas juos. Tai puikus pavyzdys mūsų šaliai. Jei norime naujų dalykų, turime pasitikėti tais, kurie juos daro, kurie tarnauja visuomenės interesams.

Kita vertus, valstybės institucijos turi būti atsargios, kad nepakliūtų į pilkąsias zonas, kurios gali ir pakenkti. Reikėtų daugiau apie tai diskutuoti ir rasti sritis, kuriose norime ir galime veikti.

– Kokios tai sritys?

– Mums reikia vystyti smalsumo ir veiksmo kultūrą, nebijoti rizikuoti, skatinti komandas daryti ir siekti geresnių rezultatų tose srityse, kurios sparčiai keičiasi. Jei dirbsime tik nusistovėjusiose sferose, kuriose nenusimato radikalių pokyčių, turbūt negalėsime aplenkti, pavyzdžiui, vidaus degimo variklį puikiai ištobulinusių automobilių gamintojų.

Bet galime konkuruoti pereinant prie elektrinių sistemų ir savavaldžių automobilių. Čia mūsų startuoliai rastų nišas, kuriose sukurtų didelę vertę.

– Vairuojate vieną pažangiausių elektrinių automobilių, jie Lietuvoje ne naujiena, bet daugumai vartotojų dar kelia daug klausimų. Net jei tokį įperki, kaip susitaikyti su įkrovimo nepatogumais?

– Viskas priklauso nuo mūsų: kuo daugiau elektromobilių atsiranda, tuo labiau plečiasi įkrovos stotelių tinklas. Be to, kaip namuose įkrauname išmaniuosius telefonus, taip savo garaže kiekvienas turi galimybę įkrauti ir elektromobilio akumuliatorius. Daugeliu atveju įkrautos baterijos pakanka keliems šimtams kilometrų. Tačiau tolimesnėms kelionėms tinklą Lietuvoje reiktų plėsti. Ypač ten, kur vykstama tranzitu, iš Lenkijos per Baltijos šalis. „Tesla“ žada netrukus pastatyti pirmą savo greito krovimo tinklo „SuperCharger“ stotelę Kaune, tačiau plėtra iš esmės priklauso ir nuo poreikių – jie žiūri, ar Lietuva naudoja tas technologijas, kurias skelbiasi norinti gaminti.

Štai Norvegija, susikūrusi savo gerovę iš naftos, dabar ateities viziją sieja su atsinaujinančių energijos išteklių technologijomis. Skatindama švarias transporto technologijas, Norvegija tapo elektromobilių šalimi. Lietuvoje yra daug stiprių krovinių pervežimo kompanijų. Kryptingai veikdami, galime tapti puikia rinka dabar sparčiai kuriamiems elektriniams vilkikams.

Vladas Lašas
Vladas Lašas
© Vytenio Kriščiūno nuotr.

– Jūsų automobilis – tarsi eksponatas ant ratų, turbūt neatsiginate smalsuolių gatvėje.

– Tai labiau edukacinė nei susisiekimo priemonė man ir šeimai. Bet vos taps prieinamesnė, viskas ims keistis. Būsimieji modeliai, pavyzdžiui, „Tesla Model 3“, kainuos kelis kartus pigiau, ir juos jau užsisako lietuviai. Nemažai tautiečių važinėja iš antrinės rinkos pirktais elektromobiliais ir yra jais patenkinti.

Su savo „Tesla“ esu pavežiojęs daugiau nei penkis šimtus žmonių ir visiems, net sustojusiems gatvėje pasižiūrėti, mielai rodau ir pasakoju. Biržų miesto šventėje šalia senovinių beveik 100 metų senumo mašinų, stovėjo ir šita šimto dienų dar neturinti „Tesla“. Negalėjau atsitraukti kelias valandas, vis prašė parodyti ir ką nors daugiau papasakoti. Vadinasi, įdomu ir perspektyvu. To mums ir reikia. Tai juk labiau kompiuteris ant ratų nei mašina, ji jau dabar greitkelyje puikiai vairuoja pati. Tokie automobiliai pakeis mūsų mobilumą, keliavimo įpročius ir miestų planavimą.
Laukia revoliucinės permainos ne tik technologijose, bet ir vartotojų sąmonėje. Ateis metas, kai savininko tuo metu nevežantis automobilis bus naudojamas kitų žmonių reikmėms, o jam uždirbs pinigus.

– Kokių pats tikitės naujovių ateityje?

– Transporto srityje yra labai įdomių projektų. Jau dvejus metus bendrauju su greitojo transporto „Hyperloop“ technologijos kūrėjais. Tai prieš keletą metų Elono Musko pasiūlyta vamzdinio transporto idėja. Vamzdyje vakuume ant magnetinės pagalvės juda krovininė arba keleivinė kapsulė. Beveik nėra trinties, todėl ji lekia apie 1200 kilometrų per valandą greičiu. Kelionė tarp Vilniaus ir Kauno centrų truktų apie 8 min., iš Vilniaus Varšuvą pasiektume per 30–40 min. Kartu su Suomijos vyriausybės ir verslo atstovų delegacija buvau nuvykęs į Kaliforniją ir Nevadą, kur „HyperloopOne“ kompanija sparčiai kuria šią technologiją.

Suomiai labai energingai vysto idėją, matydami didžiulį potencialą tapti šios revoliucinės transporto sistemos diegimo, komercializacijos ir projektavimo lyderiais Europoje ir pasaulyje. Mes, mūsų universitetai ir verslas galime ir turime dalyvauti tokiuose pasaulio ateičiai svarbiuose projektuose. Kaip pasikeistų mūsų galimybės bendrauti ir bendradarbiauti, jei visos šalys aplink Baltijos jūrą būtų sujungtos tokia „Hyperloop“ transporto sistema?

Naujoji Hyper-Hansa! Ne tik suomiai aktyviai veikia šioje srityje – neseniai Estijos vyriausybė sutarė su „HyperloopOne“ išnagrinėti šios technologijos pritaikymo galimybes Estijoje.

Mums reikia ne laukti, kol tokias sistemas kažkas kitas sukurs ir mes jas galėsime nusipirkti, mums reikia patiems dalyvauti jas kuriant. Tai tikrai įmanoma – juk aviacijos eros pradžioje lietuviai patys kūrė lėktuvus, darė aviacijos pažangai reikšmingus dalykus. Naujos technologijos gimimo era suteikia naujų galimybių, tik reikia noro. Asmeninių kompiuterių ir interneto eros pradžioje buvome užsiėmę nepriklausomybės atkūrimu ir nelabai galėjome dalyvauti kūrybiniuose procesuose. Bet dabar turime puikias galimybes būti visaverčiais šių procesų dalyviais ir kūrėjais.

Šį ir kitus straipnsius galite skaityti www.elektrolife.lt

Užsakymo nr.: PT_76768439

|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Tobula vieta gamtos ištroškusiems keliautojams: 8 dienos ėjimo stebina išskirtiniais vaizdais

Kadaise, prieš milijonus metų, ten buvo jūra. Besiplakantys vandenys nešė smėlį ir lipdė...

Patogus pagalbininkas namuose: siurblys, pasiekiantis net tamsiausius užkaborius

Siurbliai sparčiai virsta robotais, tačiau namuose yra vietų, kurių jie vis dėlto nepasiekia. O...

Rojus visiems kavos mėgėjams: įkurtas „Kavos klubas“

Maži stabtelėjimai tarp dienos darbų įprastai vadinami kavos pertraukėlėmis – mums jos...

Pristatė išskirtinį televizorių: tikras namų interjero akcentas (1)

Parašas po šedevru. Ko gero, tokią mintį turėjo kompanijos LG televizorių kūrėjai, kai galvojo...

Specialios technologijos už protingą kainą: kodėl verčiau įsigyti žaidimams pritaikytą kompiuterį (12)

Jeigu žaidžiate kompiuterinius žaidimus arba pažįstate, kas dairosi tam skirto naujo...

Top naujienos

Gydytojas Morozovas pasakė, kaip seksas veikia organizmą (92)

Jo trūkumas pasireiškia mažesniu atsparumu infekcijai, dažnesnėmis onkologinėmis ligomis, prasta...

Įsitikinimas, kad moteris turi patenkinti vyrą, slepia kur kas baisesnę tiesą: tik reta išdrįsta apie tai prabilti (238)

Europoje dar 2014 m. vykdytos apklausos parodė, kad Europos Sąjungoje (ES) viena iš dešimties...

Šio verslo gamyklos Lietuvoje išbando išskirtines inovacijas: štai kaip viskas atrodo iš vidaus

Skirtingose pramonės šakose įdiegiama vis daugiau aplinką tausojančių sprendimų, ne išimtis ir...

Vilniaus ir Kauno eglės – tikros gražuolės: kuri jums patiko labiau? balsavimas (358)

Šiemet kalėdinių eglių įžiebimo šventes sekame nebe miestų aikštėse, o namuose. Vilniaus ir...

Pagaliau: sostinėje įžiebta įspūdinga Kalėdų eglė, kuria žavėsis visa Europa susirinko minia žmonių; papildyta nuotraukų galerija (554)

Vilniaus Katedros aikštėje šeštadienį vakare įžiebta pagrindinė šalies Kalėdų eglė....

Lietuvos valdovė, kuri tapo „blogiete“: net Žygimantas Augustas manė, kad ji kalta dėl Barboros mirties (22)

Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės romanas pavergė lietuvių širdis. Tragiškai...

Paslaptinga vieta ligoninėje traukia būrius smalsuolių (1)

Ant cementinių apleistos psichiatrijos ligoninės, vadinamos The Ridges, grindų yra žmogaus kūno...

Žinių radijas | D+ nariams

Niekada nesibaigianti diskusija: kada santykiuose pereiti prie sekso ir kuri lytis turi dažniau jį inicijuoti?

Ar klausyti tradicijų ir seksualinius santykius pradėti kuo vėliau? O ką duoda ankstesnis intymumo...

Savaitgaliui – pasivaikščiojimas po Grigiškes: tai vienintelis Lietuvoje miestas mieste (9)

„Neakivaizdinis Vilnius “ tęsia Vilniaus miesto gyvenamųjų rajonų maršrutų pristatymus ir...

Laisvalaikis – (ne)karantinas. Kokius filmus ir knygas rekomenduoja Virginija Cibarauskė? (3)

Literatūros kritikė Virginija Kulvinskaitė ( Cibarauskė ) daugeliui labiau atpažįstama kaip...