Blokčeinai, bitkoinai, ICO, kriptovaliutos bei visa kita, apie ką pasaulyje plačiai kalbama ir kas neturi lietuviškų atitikmenų. Maža to, Lietuvos bankas įspėja: geriau neprasidėti. Vadinasi, tikrai verta dėmesio.
Modestas Kaseliauskas

Kinija, JAV, Singapūras, Estija ir daugybė kitų šalių seniai suprato, kokias galimybes žada kriptovaliutų era. Kada nors atsibus ir atsargesnės, nes tai, kas jau kurį laiką vyksta, yra gerokai daugiau, nei gali pasirodyti girdint kalbas apie kažin kokias skaitmenines transakcijas, monetas ir jų kasimą. Tai – centralizuotos bankų sistemos (ir ne tik jos) pabaigos pradžia.

Apie šiuos dalykus – pokalbis su Modestu Kaseliausku. Buvęs Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovas kriptovaliutų fenomenu domisi nuo pat jų atsiradimo, o dabar jis yra vienas kompanijos „Crypto Tax & Legal“ įkūrėjų.

– Lietuvoje žmonės yra regėję įvairių stebuklingų finansinių piramidžių, stovėję eilėse prie žlugusių bankų, o dalis visuomenės apskritai dar tiki taupymu kojinėje ir mokėjimu grynaisiais. Nuo ko pradedate pasakoti apie kriptovaliutas?

– Tradiciniai apibūdinimai dažnai būna nelabai teisingi, nes praleidžiamas kuris nors elementas. Vienos didelės šalies banko vadovas neseniai pareiškė, kad tai yra privatūs pinigai. Tačiau toks požiūris klaidina, nes iš tiesų tai tinklo pinigai. Sąvokos „privatu“ ir „individualu“ čia nebegalioja.

Kitaip tariant, kalbame apie globalios ekonomikos visuomenės tinklinius pinigus. Atsirado pasaulinė viską jungianti ekonomika ir visuomenė be sienų – iš esmės antipodas valstybei ir nacionaliniams narveliams. Todėl natūralu, kad radosi ir nauji pinigai. Elektroniniai. Nuo tradicinės valiutos jie visų pirma skiriasi tuo, kad priklauso bendruomenei ir yra labai patikimi.

Kai kas sako, kad tai – finansinė apgaulė, spąstai, bet šitų valiutų prigimtis ir veikimo principas lemia jų fundamentalų patikimumą.

– Esminė jų konstrukcijos savybė – blokčeinas (arba blokų grandinė) – yra paremtas pasitikėjimu. Juk tuo iš esmės remiasi bet kokia visuomenė ir ekonomika, tai kur čia skirtumas?

– Viskas vyksta tinkle, kurio vienas dalyvis yra viename pasaulio pakraštyje, o kitas – priešingame. Jie sudaro sandėrį, įvyksta transakcija, niekas nieko neapgauna. Būtent tai, ko reikėjo globaliam piliečiui, kuris nebegali tikėti ir nebetiki tomis tradicinėmis arogantiškomis struktūromis, kurios jau ne kartą susimovė, sukėlė didžiausias krizes.

Vertinant sociologiškai, tai – hierarchinės struktūros. Iš viršaus nuleidžiamos taisyklės, protokolai, standartinės sutartys. Tai – senosios hierarchinės visuomenės ir jos institucijų likučiai. O viskas, kas yra tinkle, – plokščia. Žmogus pasitiki tinklu, laikosi jo taisyklių, ir tinklas jam už tai duoda naudą. Tai esmingai kitoks požiūris.

– O kas žinoma apie pirmosios tokios valiutos, bitkoinų, kūrėjus, kurie įvardijami tik kaip Satoshi Nakamoto grupė?

– Tiksliai nėra aišku. Tai labai patraukli, paslaptinga istorija, dėl kurios bitkoinai netgi iš dalies romantizuojami. Faktas, kad tai, kas buvo sugalvota apie 2008 metus, labai konceptualu, technologiškai sudėtinga. Vienas žmogus net per ilgą laiką to negalėtų sukurti. Matyti, kad dirbo bendruomenė, tikėtina, susijusi su didžiaisiais technologijų universitetais ir idėjų centrais.

Tai atviro kodo sistema, leidžianti vartotojams bendrauti tiesiogiai, be jokio prižiūrėtojo. Didžiulis kūrybinis šuolis ir daug išteklių reikalaujantis darbas. Nors legenda byloja, kad Nakamoto yra 1975 metais gimęs japonas, jo niekas nėra matęs. Veikiausiai dirba kriptografijos ir IT specialistų grupė iš Šiaurės Amerikos ir Vakarų Europos. Ji kontroliuoja milijoną bitkoinų, kurių vertė šiuo metu yra apie 4 milijardai JAV dolerių.

– Visi pinigai žmonijos istorijoje apskritai buvo ir yra mitas, kuriuo visuomenė sutartinai tiki, kol staiga tikėjimas išgaruoja, taip pat ir vertė. Kuo kriptovaliutos kitokios?

– Pačiame esmės protokole (angliškai – whitepaper) užprogramuota, kad bitkoinų bus išleistas ribotas kiekis. Tai reiškia, kad jie nenuvertės. Infliacija negalima, o vertė tik kils. Iki 2020 metų per 10 minučių pagaminama 12 bitkoinų. Algoritmas taip suprogramuotas, kad iš viso bus išleistas 21 milijonas šios kriptovaliutos vienetų.

Bitkoinas yra ir pirmoji kriptovaliuta, taigi susiformavo savotiškas jo kultas. Įdomu, jog pirmoji tiesioginių mokėjimų sistema „PayPal“ niekam neatrodo romantiškai, o štai bitkoinui net rašomi eilėraščiai. Tai tinklinės bendruomenės sielos apraiškos, natūralūs procesai, o ne komercijos dalis.

– Bet žmogui, kuris net neturi kompiuterio, šitie dalykai gali skambėti kaip kažkokių hakerių pramogos ar filmo „Matrica 4“ siužetas.

– Neseniai Rusijoje nuskambėjo anekdotiškas atvejis, kai sukčiai kažkokiam naivuoliui prie stoties pardavė bitkoino monetą. O kas apskritai yra vadinamasis hakeris? Tai IT problemų sprendėjas. Kai prieš 30 metų jų atsirado, prasidėjo sistemos spragų paieškos ir identifikavimas. Jie yra savotiški skaitmeninio miško sanitarai.

Tai skaidri sistema. Visi įrašai apie savininkus ir sandėrius išlieka blokų grandinėje. Šiuos duomenis savo kompiuteryje turi visi prisijungusieji. Kartu tinklas sudaro vieną galingą superkompiuterį. Tos duomenų bazės nei nulauši, nei susprogdinsi, nei pavogsi. Tuo tarpu visos senosios sistemos, taip pat ir bankinės, yra centralizuotos. Jie nuolat investuoja į dvigubas, trigubas ar dar rimtesnes apsaugas, tačiau jos vis tiek veikia lėtai, nėra patikimos, nuolat pasitaiko duomenų praradimų ir sukčiavimų.

Bitkoinus irgi galima pavogti (jei kas nors įsilaužia į tavo elektroninę piniginę), bet tai – ne kriptovaliutos, o tavo paties duomenų apsaugos problema. Tačiau blokčeine padaryti nieko nepavyks, o jei kas ir mėgins – visi įrašai išliks matomi. Visa bendruomenė tai sužinos.

– Bitkoinus galima ne tik pirkti, bet ir jų užsidirbti. Kaip tai daroma?

– Tai vadinama duomenų gavyba (angliškai – mining) ir yra sandorio dalis, kuri patvirtina transakciją. Jonas siunčia Petrui pinigus. Visas sandėris užkoduotas vadinamuoju haškodu, o kažkas trečias turi varžytis ir atspėti tą kodą, kad pagal protokolą būtų patvirtina transakcija.

Kas iš tikrųjų vyksta? Ogi viso pasaulio prisijungę kompiuteriai varžosi bandydami iššifruoti kodą. Tai vykdo specialios programos, kurių tinkle sukurta daugybė, jomis dalijasi bendruomenės nariai. Jei viską darytų vienas kompiuteris, procesas užtruktų iki dvejų metų. Tačiau tinkle kodas išgliaudomas per 10 minučių. Trečioji pusė tai padaro, gauna misijos teisę ir „išsikasa“ bitkoiną. Ji patvirtina sandėrį ir gauna komisinių. Taigi, trys esminės sistemos dalys: blokčeinas, kodavimas ir nepriklausomas patvirtinimas.

– Tinkle turbūt irgi esama piktavalių ar šiaip žalą darančių keistuolių?

– Žinoma, kaip ir pačioje visuomenėje. Tačiau ten bendruomenė labai greitai identifikuoja tokius atvejus ir efektyviai juos pašalina. Kartu bitkoino sistema yra visiškai decentralizuota, nors teoriškai ten gali kurtis įtakos grupės. Tokių yra, tačiau jos turi keistis nuomonėmis ir priimti sutartinius strateginius sprendimus.

Lietuvoje nieko panašaus nėra, o paprasti vartotojai matosi tada, kai ateina per biržą ir už įprastus pinigus perka kriptovaliutos vienetų. Smulkiems mokėjimams bitkoinas ne itin patogus, bet esama eterio (ethereum) ir kitų kriptovaliutų.

– Panašu į rimtus finansų pasaulio pokyčius, apimančius vis didesnes bendruomenes. Ką gali lemti šie procesai ateityje?

– Tai savotiška tinklinė demokratija, kur sprendimai priimami efektyviai ir logiškai. Ko dėl savo specifikos negali padaryti bankai ar valstybės, sugeba tos tinklo bendruomenės. Jos yra apolitiškos ir praktiškos. Procesas įsibėgėjo per 10 metų, o dabar viskas vyksta daug sparčiau.

Šitai tiesiog turėjo nutikti, ir tai vyksta. Virtualūs pinigai globaliai ekonomikai ir jos dalyviams. Senosios sistemos griūtis paspartino kitokio atsiskaitymo poreikį. Visuomenė buvo pasipiktinusi, ieškojo išeičių ir, panašu, rado. Tai ne kokių nors pavienių anarchistų iniciatyva, tą darė akademinės visuomenės, geriausi IT specialistai.

Be to, tai – vienas tų revoliucinių dalykų, kuriam tiesiog buvo leista įvykti, nes pati sistema suvokia savo trapumą. Analitinio lygmens veikėjai suprato, kad atsinaujinti būtina. Skolų nebegrąžinsi, derivatyvų trilijonuose nebeišsiaiškinsi, viskas kažkaip turi „numirti“. Todėl leido eksperimentuoti, o paskui netrukdė realizuoti. Akivaizdžiai pritarta aukščiausiu lygiu, kai kuriuose šifruose net buvo naudojamos kariškių koduotės.

Šitai turėjo įvykti anksčiau, tačiau žlugus Sovietų Sąjungai senasis kapitalizmas užtruko įsisavindamas naujai atsivėrusias rinkas. Kai tai buvo padaryta, padėtis vėl tapo nestabili ir grėsminga. O dabar, kai įsigali blokų grandinės ir išmanieji tinklo kontraktai, viskas keičiasi iš esmės. Bet kokie sandoriai gali vykti tinkle, išnyksta buhalterijų, notarų ir daugybės kitų kontorų su guminiais antspaudais poreikis. Tokios yra netolimos ateities perspektyvos.

ICO, kaip jūs turbūt žinote, yra initial coin offering, kai bendrovė (ar organizacija) išleidžia savo koinus, t. y. kriptovaliutą, kuri paremta tikra kriptovaliuta, pavyzdžiui, eteriu arba bitkoinais.
ICO monetos yra, tarkim, kaip investiciniai čekiai ar obligacijos – už juos vyno nenusipirksi, bet kažkur kažkokiose visatos dimensijose visa tai labai vertinama ir už tai mokami pinigai.

Šį ir kitus žurnalo „Elektrolife“ straipsnius galite skaityti ir www.elektrolife.lt

Užsakymo nr.: PT_76419375

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Gavo baudą už stovėjimą, bet kai paprašė nuotraukų, išgirdo absurdišką pasiūlymą (65)

Gaunate baudą už tai, kad pažeidėte kelių eismo taisykles ( KET ), tačiau ką tiksliai padarėte...

Buvusių alkoholikų nėra: devintą abstinencijos mėnesį dantimis bandė atidaryti butelį (2)

„Devintą abstinencijos mėnesį laikiau butelį rankose. Buvau išsekusi fiziškai, o psichologinė...

Suomija įtaria Rusiją panaudojus slaptą ginklą: buvo kilusi grėsmė paprastų žmonių saugumui (48)

Suomijos ministras pirmininkas Juha Sipila teigia, kad per pastarąsias NATO pratybas...

Ekspertai: Mozambiko sukčiai taikėsi į tuos, kurie gali susimokėti (25)

„Žmonės prigąsdinti, kad vien už praleistą skambutį, kaip iš kokio siaubo filmo, dings...

Darbo inspektorius paaiškino, ko iš darbdavio reikalauti gali kiekvienas (1)

Atlyginimas, atostogos, laisvadieniai, viršvalandžiai – dalykai, dėl kurių dažnai kyla...

Jurgita Petrauskienė: įvedus reformą mokyklas paliko tik kelios dešimtys mokytojų (267)

Šių metų rugsėjo mėnesį mokyklas pasiekusi naujiena – etatinis darbo užmokestis – sukėlė...

Jaunimas neskuba ieškoti būsto – kainos per didelės (22)

Būsto kainos Lietuvoje yra tarp labiausiai padidėjusių visoje Europoje, įsilieti į darbo rinką...

Prieštaringai vertinama Kalvarijų gatvė: kokį būstą čia siūlo įsigyti ir už kiek? (9)

Kalvarijų gatvė , nors ir nėra pati ilgiausia Vilniuje, bet neabejotinai viena iš tų, kur...

Pašilių gyventoją supykdė kaimynas „nuogalius“: ar savo kieme galima elgis kaip nori? (1)

„Rinkos aikštę“ pasiekė susirūpinusios Pašilių kaimo gyventojos skambutis. Ji nuogąstavo...

Viena už kitą geriau atrodžiusios hercogienės nepamiršo svarbiausios įvaizdžio detalės (5)

Oficialūs karališkosios šeimos susibūrimai – puiki proga pasižvalgyti, kokių stiliaus...