Didžiausios šiandieninės sostinės problemos, vilniečių manymu, yra susijusios su transportu. Transporto spūstys Vilniui kasmet kainuoja 800 mln. eurų, daugybę gyventojų sugaištamo laiko, o miestas tampa triukšmingas ir užterštas. TS-LKD kandidatas į Vilniaus merus Dainius Kreivys įsitikinęs, jog yra visos galimybės išspręsti šią jau ilgai sostinę kamuojančią problemą – tereikia drąsių žingsnių.
Renginio akimirka
© Organizatorių nuotr.

„Ne paslaptis, kad transporto sistemos ir infrastruktūros būklė bei patogus judėjimas mieste yra komfortiško gyvenimo mieste rodiklis. Deja, Vilniaus gyventojai jau kurį laiką kenčia dėl chaotiško miesto planavimo ir plėtros, nekokybiško viešojo transporto ir automobilių spūsčių. Esu tikras, kad įmanoma pakeisti šią situaciją: perpus sumažinti vilniečių sugaištamą laiką transporto spūstyse – grąžinti vilniečiams 1,5 val. per savaitę bei Vilniui sutaupyti 400 mln. eurų. Tam reikėtų pasitelkti kompleksinį sprendimo būdą“, – tvirtina D. Kreivys.

Išmanus eismo valdymas – pagal JAV pavyzdį

Buvusio ūkio ministro teigimu, situaciją mieste ženkliai pagerintų išmanus eismo valdymas – tokios technologijos jau kurį laiką diegiamos Vakarų šalyse. Naujausios sistemos naudoja dirbtinį intelektą ir gali organizuoti eismą pačiu efektyviausiu būdu. Pvz., įvairiuose JAV miestuose jos padeda keleiviams pasiekti savo tikslą 25 proc. greičiau, 40 proc. mažiau laiko praleisti sankryžose ir sumažinti taršą 20 proc.

Renginio akimirka
Renginio akimirka
© Organizatorių nuotr.

„Nuo 2007 metų Vilniuje veikia automatinė eismo kontrolės sistema: šviesoforams persijungiant į „žalios bangos“ statusą, pradėjus važiuoti didelėje atkarpoje, reikiamu laiku įsijungia žalias šviesoforo signalas ir transporto srautas juda beveik nesustodamas. Tačiau pastaruoju metu jausti inovatyvios eismo kontrolės sistemos naudą tampa vis sunkiau, nes nuo įdiegimo programinė įranga nėra atnaujinta, be to, Vilniuje šiuo metu yra vos 6 „žalios bangos“ principu veikiančios ilgesnės atkarpos bei keli trumpesni ruožai.

Naujausios sistemos, tokios, kaip JAV, skirtingai nuo mūsiškių, kontroliuoja ne atskirus eismo koridorius ar kelias sankryžas, o organizuoja eismą visame mieste, visose šviesoforais valdomose sankryžose, ir dirbtinio intelekto dėka kiekvieną sekundę priima sprendimus, kaip efektyviausiai valdyti šviesoforus, kad būtų praleistas didžiausias eismo srautas“, – pažymi politikas.

Renginio akimirka
Renginio akimirka
© Organizatorių nuotr.

Viešojo transporto priemonė, priviliosianti 30 proc. naujų keleivių

Dar vienas įrankis, reikalingas pagerinti eismo padėtį mieste – naujos transporto priemonės diegimas. Anot politiko, modernus miestas, kuriame gyvena daugiau nei pusė milijono gyventojų, nėra įsivaizduojamas be greitaeigio tramvajaus, kuris yra tylus, ekologiškas ir per trumpą laiką gali pervežti didelius žmonių kiekius. Be to, priklausomai nuo laiko, kada keleivių srautas yra didžiausias, galima reguliuoti vagonų skaičių.

Nors dažnai kalbama apie galimybę Vilniuje statyti metro, D. Kreivio įsitikinimu, šis sprendimas mūsų sostinėje nepasiteisintų, nes gyventojų skaičius dar nėra perkopęs milijono. Taip pat vienas kilometras metro statybų, kaip rodo tarptautinė patirtis, kainuoja net 250 milijonų eurų. Vilniaus miestui tai būtų nepakeliama našta ir neatsiperkanti investicija. Tiesą sakant, už vieno kilometro metro kainą galėtume turėti visą tramvajaus trasą.

Renginio akimirka
Renginio akimirka
© Organizatorių nuotr.

„Dažnai diskutuojama, ar tramvajus Vilniuje turėtų kur važiuoti – per siauros gatvės ir t.t. Vis dėlto tramvajus dažnu atveju ne dalintųsi eismo juostomis su automobiliais, o judėtų po žeme (Senamiesčio teritorijoje), arba naudotų žalias juostas tarp važiuojamųjų dalių. Tose Vilniaus gatvėse, kur žaliųjų juostų nėra, būtų integruojamas į kelią taip, kad sukeltų kuo mažiau nepatogumų kitoms transporto priemonėms“, – teigia D. Kreivys ir priduria, kad tramvajaus linijos galėtų driektis nuo Santariškių iki Stoties, nuo Pilaitės iki Centro bei nuo Stoties iki Saulėtekio, o visas trasos ilgis sudarytų 48,4 km.

Anot Seimo nario, mieste įdiegus tris tramvajaus linijas, galima tikėtis net 30 proc. naujų viešojo transporto vartotojų, o tai automatiškai lemtų ir reikšmingai mažesnį lengvųjų automobilių skaičių mieste. Pavyzdžiui, vien Stotis-Saulėtekis trasoje per rytinio piko valandą būtų sutaupyta 5 932 lengvojo transporto priemonių valandų, o tai per dieną sudarytų apie 32 tūkst. valandų. Vidutinė kelionės trukmė viešojo transporto priemone šiuo maršrutu būtų 10-11 min.

Lengviesiems automobiliams – patogesnis judėjimas svarbiausiomis gatvėmis

Šalia siūlomos naujos transporto priemonės įvedimo Vilniuje, reikalingas ir esminis miesto transporto infrastruktūros atnaujinimas. D. Kreivio teigimu, šiandien pagrindinės miesto sankryžos bei centrinės gatvės dažnu atveju yra suprojektuotos žymiai mažesniam transporto srautui, o per pastaruosius dešimtmečius vykusi beveik nekontroliuojama miesto plėtra atvėrė kelią dideliam kiekiui naujų šviesoforų, posūkių ir kitų laikinų sprendimų diegimui centrinėse miesto gatvėse. Visa tai apsunkina sklandų transporto judėjimą.

Renginio akimirka
Renginio akimirka
© Organizatorių nuotr.

„Norint iš esmės efektyviai sutvarkyti lengvųjų transporto priemonių judėjimą mieste, reikia Geležinio vilko ir Ukmergės gatves paversti greito eismo gatvėmis arba Centriniu miesto greitkeliu. Palaipsniui diegiant dviejų ar trijų lygių sankryžas, pastačius kelis viadukus ir atsisakant šviesoforų, transportas abiem gatvėmis judėtų praktiškai be spūsčių. Pilaitės pr. ir Kalvarijų g. didžiausiose sankryžose bei Minsko. g. ir Olandų g. žiedinėse sankryžose eismo situaciją palengvintų tuneliai“, – pastebi buvęs ūkio ministras ir priduria, kad geriau apgalvotas turėtų būti ir patogesnis įvažiavimas į Vilnių.

Atskiras dėmesys – dviratininkams bei neįgaliesiems

Atnaujinant miesto transporto infrastruktūrą, Seimo nario teigimu, negalima pamiršti ir neįgaliųjų bei vyresnio amžiaus žmonių poreikių – visos naujai įsigyjamos transporto priemonės turi būti žemagrindės ir galinčios sustoti prie pat šaligatvio, kad neįgalieji asmenys nesunkiai galėtų į jas patekti. Taip pat, pagal galimybes, turi būti siekiama įsigyti tokias transporto priemones, kurios turi specialų įrenginį, kuriuo neįgalusis galės lengviau užvažiuoti į transporto priemonės vidų bei turės sau saugią vietą autobuse. Neįgaliesiems patogių nuvažiavimo vietų šaligatviuose turi būti daugiau tiek centrinėje miesto dalyje, tiek miegamuosiuose rajonuose.

Renginio akimirka
Renginio akimirka
© Organizatorių nuotr.

Anot D. Kreivio, dabar tik nedidelė dalis miestiečių dviratį renkasi kaip kasdienę susisiekimo priemonę, nes esantis dviračių tinklas – prastai apgalvotas ir nepatogus. Todėl miesto dviračių sistema turi būti formuojama kasdienio susisiekimo reikmėms, užtikrinant, kad dviračių tinklai turėtų magistralinių takų karkasą, būtų vieningi ir nenutrūkstantys. Dviračių takai turi būti projektuojami ir tiesiami taip, kad trumpiausiu atstumu ir saugiai susietų gyvenamas vietas su traukos objektais.

„Visi šie projektai prisidėtų prie mažesnių kamščių mieste, mažintų oro taršą mieste, gerintų gyventojų sveikatą ir leistų produktyviau panaudoti sutaupytą laiką“, – įsitikinęs kandidatas į Vilniaus merus.

Politinė reklama bus apmokėta iš TS-LKD sąskaitos.

Užsakymo nr.: PT_79882405

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Šiurpus Černobylyje dirbusios medikės iš Lietuvos liudijimas: rėkiau visiems sutiktiems, bet niekas manimi netikėjo (139)

„Aš nežinau, kiek dar gyvensiu (anądien su vyru prisiminėme, kad Kijevo gydytojai mums...

Nemokamų vizų į Karaliaučių tikrovė: po 4 valandų eilėje liepė apsisukti ir grįžti atgal (463)

Ilgos eilės vykstantiems į Karaliaučių – ne vienintelis iššūkis, su kuriuo teks susidurti...

Persijos įlankoje – įtampa: Iranas užėmė du Didžiosios Britanijos tanklaivius papildyta 08.30 (413)

Persijos įlankoje užimtas Didžiosios Britanijos tanklaivis „Stena Impero “ , Irano...

Kokias klaidas darome tepdamiesi apsauginiu kremu: tai gali sukelti nepataisomas pasekmes

Daugelis puikiai žino, kad vienas reikalingiausių žmonėms trūkstamų yra D vitaminas. Atėjus...

Dalį Lietuvos užklups škvalas (9)

Šiandien Lietuvos orus lems nedidelė, tarp dviejų ciklonų įsiterpusi aukštesnio slėgio sritis....

Lietuvos paviljoną Venecijos bienalėje aplankiusio režisieriaus F. F. Coppolos įvertinimas: šaunuoliai

Lietuvių menininkių šiuolaikinei operai-performansui „ Saulė ir jūra “, šiais metais...

Ispanijos žiniasklaida paviešino išpirkos sumą, kurią „Žalgiris“ gavo už Daviesą (40)

Katalonijos sostinėje leidžiamas ir „Barcelona“ klubui artimas dienraštis „Mundo...

Mokslininkus suglumino paslaptingas statinys Rusijoje: turi daugiau klausimų nei atsakymų (97)

Po Derbente, Rusijoje, stovinčia Naryn-Kala tvirtove yra paslaptinga požeminė patalpa, užkastas...

Profesionalaus požemių valdovo iškilimas: už ką „Google“ geekai kloja po 500 dolerių per vakarą (18)

Žiniukų (angl. geeks) kultūra, „Keisti dalykai“ („Stranger Things“) ir trumpų projektų...

Į Palangą plūstant žmonėms – pareigūnų perspėjimas: šįkart būkite ypač budrūs (62)

Atrodo, kad artimiausiomis dienomis oras Palangoje turėtų būti labai geras. Žmonės skuba...