Gegužės 5-tą dieną pristatyta Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos (NLŽVA ) parengta „Žalioji knyga 2021“ – tai Lietuvos loterijų ir lošimų rinkos raidos istorija bei šiandienos apžvalga. NLŽVA, kuri vienija mažiausios rizikos antžeminių lošimų automatų salonų valdytojus, prezidento Olego Smirnovo teigimu, šios apžvalgos poreikį padiktavo ir dabartinė situacija rinkoje – nuoseklios reguliavimo strategijos stoka.
Olegas Smirnovas (Vilmanto Raupelio nuotr.)
Olegas Smirnovas (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Kaip teigia O. Smirnovas, formaliai „Žaliosios knygos 2021“ išleidimo priežastis – lošimų legalizavimo šalyje 20-metis.

„Ši apžvalga – tai kelionė po Lietuvos loterijų ir lošimų istoriją. Joje analizuojama, vertinama bei apibendrinama, kaip vystėsi loterijų ir lošimų rinką, kokie buvo reguliaciniai sprendimai, kas juos lėmė, kokios buvo jų pasekmės bei kaip rinka atrodo dabar. „Žalioji knyga 2021“ skirta ne tik tiems, kurie domisi loterijomis bei lošimais, dirba šioje sferoje, reguliuoja jų veiklą, bet ir plačiajai visuomenei: joje daug istorinių faktų, apžvalgų, edukacinės medžiagos bei kitos įdomios informacijos“, – pasakoja O. Smirnovas.

Tačiau dar svarbesnė priežastis, kodėl ši apžvalga išvydo dienos šviesą, pasak NLŽVA prezidento, – siekis parodyti dabartinės loterijų ir lošimų rinkos specifiką bei reguliavimo priežasčių ir pasekmių niuansus. Pasak jo, Lietuvoje trūksta tikslios informacijos apie lošimus bei loterijas, todėl šią industriją iki šiol gaubia daug nepagrįstų mitų ir spekuliacijų. Visų pirma reikia žinoti, jog Lietuvos rinkoje yra daug skirtingų loterijų ir lošimų rūšių, kurios skiriasi savo parametrais (pavyzdžiui: riboto ir neriboto statymo lošimai).

„Lošimų ir loterijų industrija dažnai yra „piešiama“ tik tamsiomis spalvomis. Toks požiūris atsiranda dėl objektyvių duomenų stokos ar nenoro juos analizuoti. Neegzistuojant objektyviais duomenimis grįstai analizei, reguliuotojams tampa sunku suprasti konkrečių lošimų rūšių rizikos mastus bei pavojus. Dėl to atsiranda nepagrįsti sprendimai ar niveliuoti draudimai, kartais yra abejotini savo prasme ar kilme. Tad stebint dabartinę situacija, „Žalioji knyga 2021“ yra ne tik informacinis leidinys, bet ir opių, su lošimais ir loterijomis susijusių iššūkių, analizė“, – teigia O. Smirnovas.

Pasak jo, nelegalių nuotolinių lošimų agresyvios pasiūla irgi prisideda prie loterijų ir lošimų industrijos reputacijos problemų. Tai viena iš priežasčių, kodėl visi lošimus, nepriklausomai nuo jų rizikos laipsnio, demonizuoja.

„Kaip jau minėta, loterijos ir lošimai yra labai skirtingi savo rizika, todėl kiekvienu atveju turėtų būti keliamas pavojaus masto ir susijusio reguliavimo klausimas. Tačiau Lietuvoje bandoma aiškinti, kad visi lošimai yra vienodai pavojingi, todėl visiems turi būti taikomas vienodas reguliavimas. Deja, toks nesubalansuotas reguliavimas iškraipo rinką, sumažina valstybės gaunamą naudą ir didina probleminio lošimo riziką, kai nuosaikios lošimų rūšys nyksta“, – sako O. Smirnovas.

Žalioji knyga 2021
Žalioji knyga 2021

Dėl įvairių priežasčių, aptarimų apžvalgoje, Lietuvos lošimų rinkoje vyksta esminiai pokyčiai: lošimų veikla iš antžeminės persikelia į nuotolinę formą, rinkoje pradeda dominuoti agresyviausi vartotojų atžvilgiu neribotų statymų ir laimėjimų lošimai. NLŽVA mano, kad tai nėra naudinga nei valstybei, nei vartotojams.

Ieškant brandaus reguliavimo pavyzdžių, NLŽVA prezidentas siūlo pasižvalgyti po Vakarų Europos valstybių, kuriose lošimų rinka mišri (riboti bei neriboti lošimai) ir nėra monopolizuota, praktiką.

„Pavyzdžiui, Didžioji Britanija. Šios šalies lošimų rinka laikoma viena geriausiai reguliuojamų ne tik visoje Europoje, bet ir pasaulyje. Per paskutinius tris amžius lošimai Didžiojoje Britanijoje buvo tiek skatinti, tiek ir draudžiami. Tad ši rinka yra šimtmečių tęstinio reguliavimo, išbandant įvairius modelius ir sprendimus, rezultatas. Trumpą šio valstybės loterijų ir lošimų modelio apžvalgą galima rasti ir „Žaliojoje knygoje 2021“, – sako pašnekovas.

Jo nuomone, atsižvelgiant į sąžiningai dirbančių šios industrijos atstovų bei vartotojų interesus, yra reikalinga ilgalaikė loterijų ir lošimų rinkos reguliavimo strategija.

„Prieš 20 metų, kai lošimai Lietuvoje buvo įteisinti, šalis savo reguliavimo pamatus sudėjo progresyviai – pasinaudodama Europos Sąjungos šalių patirtimi, loterijų ir lošimų rinką formavo remdamasi parametrinio reguliavimo principais, kai į rinkoje yra skirtingų parametrų (statymo ir laimėjimų galimybių lošimai), kurie ribojami ir reguliuojami pagal savo rizikos laipsnį. Visgi, laikui bėgant, valstybei, vartotojams bei rinkai naudingi parametrinio reguliavimo principai Lietuvoje nunyko“, – sako NLŽVA prezidentas.

„Loterijų ir lošimų rinkos Lietuvoje ateitis priklauso nuo valstybės požiūrio – jeigu sugrįš progresyvus požiūris, tuomet šalyje turėsime strategiškai reguliuojamą, naudingą ir saugią rinką“, – teigia NLŽVA prezidentas.

Apžvalgą „Žalioji knyga 2021“ galite atsisiųsti čia: losimai.eu/knyga

Užsakymo nr.: PT_87190883

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(7 žmonės įvertino)
2.1429

Olegas Smirnovas: būtina atlikti loterijų ir lošimų verslo organizavimo ir priežiūros reformą (2)

Karantinas turėjo neigiamos įtakos visiems verslo sektoriams: vieni jų nukentėjo labiau, kiti –...

Vytautas Naudužas: demonizuodami lošimus, pamirštame jų ekonominę naudą (78)

Lošimų ir loterijų tema Lietuvoje dažniausiai piešiama tamsiomis spalvomis: eskaluojama jų...

Ar lietuviai iš tiesų yra „prasilošusi“ tauta: kokia reali rizika tapti priklausomu lošėju? (52)

Valstybinės institucijos, atsakingos už lošimų kontrolę, privalo stebėti ir vertinti azartinių...

Lošimų ir loterijų atstovai negaili kritikos susiformavusiai reguliacinei politikai: rinkoje įsigali agresyviausi nuotoliniai lošimai (3)

Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija, skelbia memorandumą dėl lošimų ir loterijų...

Azartiniai lošimai Lietuvoje ir Vakarų šalyse: skiriasi ne tik gyventojų, bet ir valdžios požiūris (9)

Azartiniai lošimai – tik pramoga ar rizikingas laisvalaikio praleidimo būdas? Kaip teigia...

Top naujienos

Lukašenkos primesta ataka Lietuvoje: po trijų mėnesių galime turėti gerokai pasikeitusią situaciją (110)

Ar Lietuva sugebės atremti Lukašenkos primestą pabėgėlių ataką? Atsargos pulkininkas Arvydas...

Nuvarginto pasaulio laukia pribloškianti akistata su realybe: tai dar ne galutinis pandemijos scenarijus (3)

Vos prieš kelias savaites atrodė, kad didžioji pasaulio dalis ruošiasi atsisveikinti su COVID-19 .

Pavyzdinga ispanų gynyba prieš Dončičių vaisių nedavė: Slovėnija – vis dar nesustabdyta (11)

Nors Lukai Dončičiui šįkart teko ne mėgautis krepšiniu, o kentėti, Tokijo olimpinių žaidynių...

Ar bus dar vienas karantinas? Gyventojai apie tai net pagalvoti nenori (219)

Atslūgęs koronavirusas vėl pasireiškė naujų atvejų šuoliu – kelias dienas iš eilės...

Gentvilas: ne Gabrielius Landsbergis suvėlė čia viską ir sukėlė migrantų krizę (754)

Prezidentas susitiko su parlamentinių partijų lyderiais, aptartas migracijos krizės valdymas....

Užkalniui pusryčius bandė temdyti skiepų priešininkai, bet jiems nepavyko (35)

Kartais savo mieste jautiesi, kaip karo apkasuose. Jeigu kas klaustų, kuo buvo įsimintini 2021...

Pajūryje apvogta Stano šeima: apie vieną detalę gudrumu nepasižymintys nusikaltėliai nepagalvojo, todėl jiems pateiktas ultimatumas (66)

Pastaruoju metu vis dažniau vagišių aukomis tampa pajūryje laiką leidžiančios garsenybės....

Profesorius Kasiulevičius ragina nedelsti: jau reikia skiepyti trečiąja doze (337)

Profesorius Vytautas Kasiulevičius feisbuke pasidalino žinute, kuria ragina valdančiuosius...

Pateikė skaičiuoklę: kiek žmonių uždirba daugiau nei tu

Jei per mėnesį gauni 800 eurų „į rankas“, daugiau už tave Lietuvoje uždirba 30 proc....

Nerimo ženklai Izraelyje: blogėja svarbus COVID-19 rodiklis

Izraelyje sunkia COVID-19 forma sergančių pacientų skaičius pirmą kartą nuo balandžio...