Šiemet pirmą kartą AB „Lifosa“ surengtas projektas „Ateities formulė“ Kėdainių krašte padėjo atrasti jaunųjų talentų – abiturientų, kurie gilinasi į chemijos mokslą ir savo žinias sugeba taikyti praktiškai. Tačiau projektas apnuogino ir visai šaliai aktualią problemą – vis mažiau moksleivių planuoja studijuoti gamtos mokslus. Verslo lyderiai įsitikinę: ši tendencija gali turėti neigiamos įtakos ir Lietuvos pramonės, ir visos ekonomikos ateičiai.
Programos „Ateities formulė“ dalyvė praktinės užduoties atlikimo metu.
Programos „Ateities formulė“ dalyvė praktinės užduoties atlikimo metu.
© Organizatorių nuotr.

„Chemijos ir fizikos žinios ne tik užtikrina įmonių ir ištisų sektorių veiklos tęstinumą, bet ir padeda pamatą naujiems atradimams, inovacijoms ir pažangiausių pasaulio praktikų taikymui čia, Lietuvoje. Gamtos mokslai yra neatskiriami nuo pastangų Lietuvoje kurti aukštos pridėtinės vertės ekonomiką. Todėl labai svarbu, kad fizika ir chemija mokyklose neprarastų savo patrauklumo – jaunimas geriau suvoktų didžiulę šių mokslų vertę ir potencialą“, – sako AB „Lifosa“ generalinis direktorius Jonas Dastikas.

Jaunajam chemikui – 1000 eurų stipendija

Projekte bendrovė pakvietė dalyvauti Kėdainių krašto mokyklų dvyliktokus bei baigiamųjų klasių gimnazistus, ketinančius rinktis su chemija susijusias studijas. Į programos finalą atrinkti jaunieji chemikai savo gebėjimus demonstravo atlikdami teorinių žinių patikrinimo testą ir praktinį eksperimentą „Lifosos“ laboratorijoje. Teorijos ir praktinę užduotį bei vertinimo kriterijus parengė KTU Cheminės technologijos fakulteto sudaryta darbo grupė.

Nugalėtoju pripažintas Kėdainių šviesiosios gimnazijos absolventas Jonas Piepalius. Gimnaziją baigęs ir į pasirinktas chemijos krypties studijas kitąmet įstojęs vaikinas gaus 1000 eurų metinę stipendiją, kurią „Lifosa“ skyrė geriausiai projekte „Ateities formulė“ pasirodžiusiam abiturientui.

Dar trys į finalinį programos etapą patekę abiturientai įgijo teisę gauti 350 eurų vienkartines stipendijas. „Visi keturi projekto finalininkai labai motyvuoti ir kiekvienas buvo vertas nugalėti“, – teigia AB „Lifosa“ personalo vadovė, programos „Ateities formulė“ vertinimo komisijos pirmininkė Asta Švobienė.

Kėdainių šviesiosios gimnazijos chemijos mokytoja Daiva Ivaškevičienė pabrėžia, kad tokios iniciatyvos kaip „Ateities formulė“ yra labai reikalingos. Jos jaunimui parodo, kokia įdomi gali būti jų profesinė ateitis ir kaip mokslo žinios yra pritaikomos realioje įmonėje.

Iš kairės: KTU Cheminės technologijos fakulteto dekanas prof. Kęstutis Baltakys, programos nugalėtojas Kėdainių šviesiosios gimnazijos abiturientas Jonas Piepalius, AB „Lifosa“ personalo skyriaus viršininkė Asta Švobienė
Iš kairės: KTU Cheminės technologijos fakulteto dekanas prof. Kęstutis Baltakys, programos nugalėtojas Kėdainių šviesiosios gimnazijos abiturientas Jonas Piepalius, AB „Lifosa“ personalo skyriaus viršininkė Asta Švobienė
© Organizatorių nuotr.

„Siekiant jaunuosius protus dar labiau sudomint mokslu, bendradarbiavimas su pramonės įmonėmis yra nepaprastai svarbus. Surengtas konkursas yra puikus tokio bendradarbiavimo pavyzdys, tik panašių renginių reikėtų ne tik dvyliktokams, bet ir jaunesniems, 9-11 klasių moksleiviams. Būtent tokio amžiaus mokiniai mąsto apie studijų pasirinkimą“, - teigia pedagogė.

Statistika kelia susirūpinimą

Kad tokių postūmių šalies mokiniams reikia, liudija statistika. Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, chemijos valstybinį egzaminą šiemet visoje Lietuvoje laikė 1310 abiturientų, pernai 1837. Taigi, lyginant su 2019 metais chemijos egzaminą laikiusių abiturientų skaičius sumenko kone 30 procentų.

Dar didesnis skirtumas atsiveria lyginant šiųmetę statistiką su 2015 metų, kuomet valstybinį chemijos egzaminą pasirinko 3167 abiturientai. Per penkerius metus patirtas nuosmukis siekia kone 2,5 karto.

Ne mažiau nerimo kelia ir šių metų fizikos egzamino statistika. Valstybinį fizikos egzaminą šiemet laikė 2399 abiturientai – beveik ketvirtadaliu mažiau negu pernai.

A. Švobienė priduria, kad mažėjantis susidomėjimas chemija ir fizika ypač pastebimas regionuose. Kai kuriose gimnazijose ir mokyklose jau ištisą penkmetį nėra abiturientų, laikančių chemijos dalyko valstybinį brandos egzaminą.

Specialistų stygius gali atsiliepti visai ekonomikai

„Tokios tendencijos – labai rimtas signalas ne tik Lietuvos švietimo sistemai, bet ir visai ekonomikai“, – tvirtina Rūta Skyrienė, stambiausius ir aktyviausius investuotojus į Lietuvos ekonomiką vienijančios asociacijos „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė.

Anot jos, pastarųjų metų tendencijos programuoja atitinkamas ateities darbo rinkos problemas. „Retėjančios gamtos mokslų studentų gretos ir prasti valstybinio matematikos egzamino rezultatai atskleidžia, kad Lietuvoje tam tikros disciplinos silpsta. Ilgainiui tai turės įtakos ne tik verslui, pramonės sektoriams, bet ir visai visuomenei, nes tikslieji mokslai padeda lavinti loginį mąstymą ir analitinius gebėjimus, didina žmogaus intelektinį potencialą“, – kalba R. Skyrienė.

Pašnekovė teigia, kad vertindami šalies perspektyvas investuotojai visada daug dėmesio skiria žmogiškajam kapitalui: domisi, kaip vystosi švietimo sistema, kokios kompetencijos ugdomos, kiek ir kokių specialistų kasmet papildo darbo rinką.

„Naujos kartos, aukštos pridėtinės vertės įmonės nuolat akcentuoja, kad joms reikia talentingos darbo jėgos ir globaliam pasauliui atviros visuomenės bei ekonomikos. Taigi, Lietuvos konkurencingumui yra svarbus kiekvienas aukštos kvalifikacijos specialistas. Talentus reikia auginti, skatinti ir išlaikyti“, – sako „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė.

Programos „Ateities formulė“ finalininkai
Programos „Ateities formulė“ finalininkai
© Organizatorių nuotr.

Žmogiškojo kapitalo svarbą pažymi ir užsienio investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“, neseniai pateikusi pasiūlymus Lietuvos ekonomikos transformacijai.

Lapkritį paskelbtame dokumente agentūra nurodo, kad žmogiškasis kapitalas yra viena iš keturių siūlomų strateginių krypčių. „Investuok Lietuvoje“ ekspertai akcentuoja, kad švietimo sistema turi būti pritaikyta pažangios ekonomikos poreikiams, nes šiuo metu švietimo sistemos inertiškumas užprogramuoja Lietuvoje darbuotojų kompetencijų neatitikimą rinkos poreikiams. Taip pat konstatuojama, kad studijų ir aukštojo mokslo sistema nėra pajėgi greitai reaguoti į kintančius darbo rinkos poreikius.

Akcentuoja būsimų darbdavių vaidmenį

Švietimo sistemos inertiškumo pasekmes pripažįsta ir KTU Cheminės technologijos fakulteto dekanas profesorius Kęstutis Baltakys. Jis pastebi, kad mažėja jaunuolių, kurie savo ateitį sieja su chemijos mokslu. Pasak profesoriaus, dažnai jaunas žmogus tiesiog nežino darbo rinkos galimybių ir neįsivaizduoja karjeros perspektyvų.

„Labai svarbu, kad aukštosios mokyklos ir būsimi darbdaviai suprastų, kad turi dirbti kartu, šviesti jaunąją kartą, inicijuoti naujus projektus, pasakoti apie profesijos kelią ir naujas galimybes“, – teigia K. Baltakys.

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti duomenys rodo, kad šiemet naujus mokslo metus Lietuvos universitetuose pradėjo per 20 tūkst. pirmakursių.

Stojantieji į universitetus pirmenybę skyrė Socialinių mokslų studijų krypčių grupės programoms. Jas rinkosi 19,3 proc. stojančiųjų. Sveikatos mokslams prioritetą teikė 15,7 proc. stojančiųjų, 13,5 proc. rinkosi verslo ir viešosios vadybos programas.

Užsakymo nr.: PT_85875449

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(2 žmonės įvertino)
3.5000

Dešimtmečiais trunkanti sporto ir aludarių draugystė: neįtikėtinos sumos atiduodamos ne tik dėl verslo sėkmės, bet ir sentimentų (8)

Nuoseklus aludarių ėjimas koja kojon su sportu, rodos, taip giliai įsišakniję tiek Europoje, tiek...

Socialinės atsakomybės iniciatyvos – nauda ir verslui, ir bendruomenei (5)

Praėjo jau trisdešimt metų nuo tada, kai nepriklausomybę atgavusiai Lietuvai atsivėrė...

Krepšinio aistruolių lojalumas: jų pasitikėjimą pelno sporto rėmėjai (5)

Krepšinio aistruoliai jau kurį laiką ilgisi arenose dunksinčių kamuolių ir į parketą...

Netikėta pagalba Šiaulių bitininką paskatino dalintis gerumu (1)

Pasaulį ir Lietuvą užklupusi pandemija tapo išbandymu ne tik visuomenei, sveikatos apsaugos...

Pandemijos situacija krepšinio klubams atskleidė tikruosius partnerių veidus (7)

Užsitęsusi pandemija sujaukė planus daugelyje gyvenimo sričių, viena jų – sportas. Rungtynės,...

Top naujienos

Virusologė: sausis ir vasaris yra tie mėnesiai, kuriuos turime išlaukti (61)

Kembridžo universiteto virusologijos ir bioinformatikos doktorantė Ingrida Olendraitė teigia, kad...

Prekių gabenimas jūra brangsta kartais: neabejojama, kad tai didins kainas Lietuvoje prekybininkai ieško išeičių (24)

Prekių gabenimas jūrų konteineriais iš Kinijos tuština Lietuvos verslų kišenes. Vien pandemijos...

Pūga Lietuvoje įsisiautėjo: šimtai iškvietimų visoje šalyje, kai kur – nepravažiuojami keliai (1)

Per parą ugniagesiai daugiau 331 kartą vyko šalinti nuvirtusių medžių ir kitų sniego...

Ant vakcinų nuo COVID-19 gamintojų liejasi pyktis: grasina imtis teisinių veiksmų (21)

Europos Sąjunga (ES) kviečiasi pokalbiui vakcinų gamintojas „AstraZeneca“ ir...

Uždaryti britų verslai – ties bankroto riba: po rekomendacijų neatsiverti iki gegužės nuotaikos vis liūdnesnės (6)

Trečiasis didelio masto karantinas Jungtinėje Karalystėje, įvestas siekiant suvaldyti...

Holokaustą išgyvenusi kaunietė ryžosi pasidalinti prisiminimais: mama priėmė lemtingą sprendimą (15)

Holokaustas įvyko prieš 80 metų, tačiau ir šiandien pasigirsta raginimų nelikti abejingiems....

Jasikevičius grąžino skolą buvusiam treneriui, bet pergalę apkartino Pangoso tritaškis Gudaitis su Daviesu keitėsi dėjimais (4)

Eurolygos lyderė „Barcelona“ (16/6) pasiekė revanšą prieš Sankt Peterburgo „Zenit“...

Natalija Bunkė – apie sužadėtinio Edgaro tvarkomus šeimos finansus, jau išpildytą naujųjų metų norą ir didžiausią įžeidimą (30)

Natalija Bunkė – viena tų atlikėjų ir moterų, kurią žino bene kiekvienas. Tiesa, šiandien...

Arūnas Spraunius | D+

Globali suirutė pasidarbavo ir žodyne: 2020-ieji pasiūlė per daug „Metų žodžių“ – vietoj to „vienintelio“

Metų sandūroje ne tik lingvistai tradiciškai rinko pagrindinį 2020-uosius apibūdinti turintį...

Eismo sąlygas sunkina snygis ir pūga, dalis rajoninių kelių – nepravažiuojami (8)

Eismo sąlygos trečiadienio rytą visoje šalyje išlieka sudėtingos dėl visą naktį gausiai...