Apie tai, kad vartotojiškumas yra viena didžiausių XXI a. aplinkosaugos problemų pasaulyje, kuriai būtina užkirsti kelią, žino daugelis, tačiau atėjus didžiausioms metų šventėms lyg tyčia užmirštame problemos mastą ir plačiai atveriame savo pinigines kartais net visiškai neracionaliems ir nereikalingiems pirkiniams. Apie nekontroliuojamą vartojimą, jo pasekmes ir kaip nepasiduoti prekeivių vilionėms artėjant šv. Kalėdoms pasakoja mokslininkė, ekologijos specialistė, biotechninė ir blogerė Rasa Tumaševičiūtė.
Prekybos centro šventinės akcijos
Prekybos centro šventinės akcijos
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

R. Tumaševičiūtės teigimu, dabar pasaulyje dominuoja kraštutinė vartotojiškumo forma, kuri skatina besaikius pirkimus, keičia vartotojų elgseną ir tiesiog eikvoja gamtinius resursus. Kaip pavyzdys – tekstilės ir drabužių pramonės gaminiai (ypač, pigūs greitosios mados rūbai, kai panešiojus kelis kartus jie jau nebereikalingi ar suplyšta) sunaudoja didelius kiekius žaliavų – vandens, energijos, chemikalų.

„Augantis besaikis vartotojiškumas keičia mūsų visuomenės elgesį, o konkurencija tarp gamintojų skatina produktų pigimą. Dėl to galime įsigyti daugiau už mažesnę kainą, taip didindami materializmą ir atsiribodami nuo galimų pasekmių. Žmonės įsiskolina tam, kad vartotų, o tam kad susimokėtų už savo vartojimą dirba ilgesnes valandas, mažina kokybiškai praleisto laiko kiekį su šeima, draugais arba bendruomene ir bando tai kompensuoti įsigytomis materialiomis prekėmis“, – aiškina R. Tumaševičiūtė.

Kalbėdama apie neatsakingo vartojimo padarinius, R. Tumaševičiūtė išskiria žalą žmogui ir gamtai.

„Pagrindinės aplinkosauginės problemos, atsiradusios dėl greito ir besaikio vartojimo, yra senkantys riboti ištekliai ir blogėjančios aplinkos sąlygos. Vandens ir žemės užteršimas iššaukė biologinės įvairovės ir miškų nykimą, žuvininkystės žlugimą, o klimato pokyčiai – dirvožemio eroziją. Planeta negali atlaikyti tokio neriboto vartojimo augimo.

Be to, aplinkos sąlygų blogėjimas ir išteklių išeikvojimas daro įtaką žmonių sveikatai ir gerovei. Pasaulinio humanitarinio forumo ataskaitoje teigiama, kad kiekvienais metais dėl klimato pokyčių miršta daugiau kaip 300 000 žmonių ir 325 milijonai žmonių patiria rimtą žalą, kurios nuostoliai siekia beveik 125 milijardus JAV dolerių“, – šokiruojančius skaičius atskleidžia ekologė.

Perka vadovaudamiesi emocijomis

Pasak pašnekovės, atsispirti vartojimo poreikiui yra išties sunku, nes net ir žinodami problemą, žmonės dažnai ją ignoruoja pasiduodami emocijoms.

Prekybos centro šventinės akcijos
Prekybos centro šventinės akcijos
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

„Žmonės galvoja, kad yra racionalūs, deja, taip nėra. Dažnai mūsų sprendimai yra paremti emocijomis ir įvairiomis aistromis. Didelė problemos dalis yra impulsyvumas. 2018 m. „Nielsen“ atliko tyrimą Azijoje, kurio metu buvo nustatyta, kad impulsyvumas paskatino 52 proc. Tailando, 48 proc. Indijos ir 44 proc. Kinijos žmonių nusipirkti tai, ko jiems nereikėjo. Impulsyvumas yra susijęs su išgyvenimo instinktu. Gilioje senovėje, kai mes medžiojome ar rinkome uogas tam, kad išgyventume, tikėtina, kad griebdavome tai, ką matydavome, nes buvo manoma, kad tai vienintelė galimybė gauti būtent tą daiktą“, – sako specialistė.

Tačiau šiuolaikiniame pasaulyje tokio trūkumo nebeliko – galime įsigyti beveik viską, ko tik norime, jei tam turime lėšų. Visgi, anot R. Tumaševičiūtės, ir toliau atkartojame savo protėvių elgesį. Tai ypač pastebima išpardavimų metu, kai žmogui yra sukuriama situacija, jog tai – vienintelė galimybė įsigyti daiktą už tokią kainą.

Siūlo rinktis kuo kokybiškesnius daiktus

Pasak pašnekovės, siekiant kovoti su šia problema, būtina išmokti valdyti besaikį vartojimą. Tam ji siūlo atisakyti vienkartinių daiktų ir rinktis kiek įmanoma kokybiškesnius daiktus, kurie tarnautų kuo ilgiau, būtų pataisomi.

„Prisidėti galime atsisakydami vienkartinių daiktų – tai yra visko, ką naudojate vieną kartą ir tiesiog išmetate. Taip pat nereikėtų pamiršti pakartotinai naudojamų maišų, šiaudelių, kavos puodelių ir vandens buteliukų. Ir svarbiausia – paremkite vietos bendruomenę t. y. susipažinkite su savo bendruomenės sodu, daugiau vaikščiokite, minkite dviratį, naudokitės viešuoju transportu. Kurkite pokyčius. Tapkite pavyzdžiu“, – skatina pašnekovė.

R. Tumaševičiūtė neabejoja, kad artėjant šventėms, vartotojiškumo problema išauga dar labiau. Norėdami nepasimauti ant prekybininkų kabliuko ir neišleisti visų pinigų dovanoms, pirmiausia turėtumėme įsigilinti į tikruosius savo norus bei poreikius.

Prekybos centro šventinės akcijos
Prekybos centro šventinės akcijos
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

„Nepirkite tik pamatę, pagalvokite bent kelias dienas, o geriau – savaites, ar tikrai reikia pirkti būtent tą daiktą ar produktą, ar jo tikrai reikia. Dažnai po kelių dienų tas noras dingsta. Pradėkite stebėti savo išlaidas, užsirašykite jas. Mokėkite grynaisiais, nes fiziškai atsisveikinti su pinigais yra sunkiau, nei mokant kortele. Tai tikrai turėtų pristabdyti nuo neapgalvotų pirkinių“ – tikina mergina.

Pabaigai moteris sako, kad švenčių metu emocinės dovanos tampa kur kas vertingesnės už daiktus, taip suteikdamos kur kas daugiau džiaugsmo jūsų šeimos nariams.

Ragina dalintis daiktais, o ne skubėti pirkti

Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) primena, kad ieškant dovanų nebūtina iškart keliauti į prekybos centrus.

Vilniaus apskrityje įrengtos ir šiuo metu veikia net 12 daiktų dalijimosi stotelių „Dėk‘ui“, kuriose gyventojai gali visiškai nemokamai pristatyti jiems nereikalingus ir išsirinkti jiems praversiančius daiktus, pavyzdžiui, puikiai veikiančios buitinės technikos prietaisų, geros kokybės baldų, žaislų ir kitų daiktų. Tai ne tik taupo finansinius išteklius, tačiau ir skatina pakartotinį daiktų panaudojimą, taip tausojant aplinką ir gamtą.

„Dėk'ui“ stotelės – puiki alternatyva brangių dovanų pirkimui. Kai įrenginėjom tokias stoteles, bijojome dviejų dalykų – niekas neatveš daiktų ir niekas jų nenorės pasiimti, tačiau praėjus pusmečiui tiek atvežamų, tiek pasiimamų daiktų kiekiai tapo milžiniški, o artėjant šventėms skaičiai dar labiau išaugo. Neseniai įtraukėme ir įmones, kurios dabar gali čia atvežti joms nereikalingus daiktus ir taip kažkam suteikti puikią šventinę dovaną. Džiaugiamės žmonių aktyvumu ir raginame pasidalinti gerumu visus Vilniaus apskrities gyventojus bei įmones“, – sako VAATC vadovas Tomas Vaitkevičius.

Sužinoti „Dėk'ui“ stotelių adresus, darbo laiką, atvežti, apžiūrėti ir užsirezervuoti esamus daiktus galite adresu www.stoteledekui.lt.

Užsakymo nr.: PT_83113219

|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(4 žmonės įvertino)
5.0000

Vilniečių sunešti džinsai pavirto Indijos žemėlapiu (5)

Ar galima pažinti Indiją, keliaujant su tokiu neįprastu transportu kaip siuvimo mašina? Antriniu...

Atliekų tvarkymas – paprastai: specialistė papasakojo, kur turi keliauti keramikos duženos ir tušti plaukų lako buteliukai (14)

Atliekų ir pakuočių tvarkymas, iš pirmo žvilgsnio, gali atrodyti paprastas. Stiklas turi keliauti...

Stotelės „Dėk'ui“ atveria duris jau atsinaujinusios (4)

Po netrumpos, karantino laikotarpiu trukusios pertraukos, dalijimosi daiktais stotelės...

Skelbiami „Atliekų kultūros“ egzamino rezultatai: ar žinotumėte, kaip teisingai išmesti picos dėžę? (4)

Balandžio 30 d. visi Lietuvos gyventojai galėjo laikyti pirmą kartą vykdytą „ Atliekų...

Jau rytoj prasideda „Atliekų kultūros“ egzaminas: registruotis bus galima viso žinių patikrinimo metu

Balandžio 30 dieną visi Lietuvos gyventojai kviečiami sau skirti 45 minutes – ryte startuos „...

Top naujienos

Patikslino detales dėl naujų koronaviruso atvejų: vienas užsikrėtusių keliavo traukiniu, dalyvavo diplomų teikimo šventėje taip pat užsikrėtė „Maximos“ darbuotojas, fiksuotas šeiminis protrūkis

Per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti penki nauji koronaviruso atvejai, bendras susirgimų...

Donatas Katkus rėžė kandžiai: karantinas nesibaigė, jūs pamatysite (25)

„Reikia skiepytis ir nevalgykit virusų, – laidoje „ Jūs rimtai? “ juokavo dirigentas,...

Valdžia nepatenkintų lietuvių nuotaikos: sovietmečio nebesiilgi ir Putinu netiki (1439)

Lietuviai skeptiškai vertina demokratijos veikimą šalyje, dalis vis dar ilgisi tvirtos rankos ir...

Naujausia sinoptikų prognozė: atkeliauja vėsus oras (15)

Ši savaitė bus vėsi, lietaus tikimybė bus nedidelė, prognozuoja sinoptikai.

Šimtai mokslininkų įspėja, kad koronavirusas plinta oru (199)

Šimtai mokslininkų teigia – yra įrodymų, kad žmonės gali užsikrėsti naujo koronaviruso oru...

Tragiška Rusijos klubo treniruotė: vartininką nutrenkė žaibas (47)

Trečioje Rusijos futbolo lygoje rungtyniaujanti Orechovo-Zujevo „Znamia Truda“ ekipa patyrė...

Paaiškino, kur tiksliai kreiptis įkandus erkei: nežinia kodėl moteriai buvo pasiūlyti trigubai brangesni tyrimai

Noriu pasiteirauti, kokia tiksli tvarka įkandus erkei, kaip elgtis? Nes iš pirmo poliklinikos...

Italijos žiniasklaida: Gudaitis karjerą tęs „Zenit“ klube (13)

Nors Artūras Gudaitis oficialiai dar yra Milano „Armani Exchange“ narys, turintis galiojančią...

Atlyginimų padidėjimą pajus ne visi: gali tekti palaukti kitų metų (116)

Seimas pritarė prezidento Gitano Nausėdos siūlymui ir nusprendė padidinti neapmokestinamąjį...

Tragiška BMW avarija Klaipėdoje: automobiliui atsitrenkus į medį žuvo 20-metis keleivis (113)

Policijos departamentas informavo, kad Klaipėdoje įvyko skaudi nelaimė. Pranešama, jog avarijos...