Pavojingosios atliekos susidaro ne tik gamyboje, tačiau ir buityje. Pavojingų atliekų tvarkymo bendrovės „Toksika“ duomenimis, Lietuvos gyventojų buityje kasmet susikaupia daugiau kaip 20 tūkst. tonų sveikatai ir aplinkai žalingų atliekų. Specialistai pasakoja, kaip atsiranda tokios atliekos, kokius pavojus jos gali sukelti bei kaip teisingai su jomis tvarkytis.
Atliekos
© Adobe Stock

„Toksika“ komercijos direktorius Lukas Andronavičius sako, kad pavojingų atliekų neišvengiamai atsiranda kiekvieno mūsų namuose, tad jei gerai apsižvalgytume – pastebėtume pavojingų medžiagų ženklinimo etikečių ant daugelio buitinės chemijos priemonių, kosmetikos ar remonto metu naudojamų medžiagų.

„Buityje dažniausiai susidaro tokios pavojingos atliekos kaip cheminėmis medžiagomis užterštos pakuotės, dažai, lakai bei kitos remonto metu naudotos pavojingosios medžiagos, asbesto ir elektronikos atliekos, pasenusi kosmetika. Taip pat daugelio namuose rastume pasenusių vaistų, nenaudojamų elementų, akumuliatorių, galbūt senų nenaudojamų termometrų“, – teigia specialistas.

4 pavojingiausių atliekų grupės:

Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) gamybinio proceso tarnybos vadovas Aurimas Uldukis išskiria pagrindines buityje ir namų ūkiuose susidarančias pavojingąsias atliekas.

• Elektros ir elektroninė įranga, kurioje yra pavojingų medžiagų

„Elektros įrenginiuose gali būti labai platus pavojingų medžiagų spektras: ozoną ardančios (seniau pagaminti šaldytuvai ir kondicionieriai), sunkieji metalai (kineskopai, monitoriai, baterijos ir akumuliatoriai), gyvsidabris (dienos šviesos lempos) ir kitos su elektronika susijusios atliekos“, – pasakoja VAATC atstovas.

Atliekos
Atliekos
© Adobe Stock

Pasak jo, elektros ir elektronikos atliekas geriausia perduoti tokias atliekas surenkančioms ir tvarkančioms įmonėms, jų neardant. Už šių atliekų tinkamą sutvarkymą atsako gamintojai ir importuotojai ar jų asociacijos (EGIO, EPPA, GIA). Gyventojams paprasčiausias būdas tinkamai atsikratyti šio tipo atliekomis – jas pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles.

• Naudotos statybinės medžiagos, kol nebuvo nustatytas jų pavojingumas

„Tai – asbesto turinčios stogų dangos, izoliacinės ir priešgaisrinės medžiagos. Iš šių medžiagų, jas laužant ar kitaip mechaniškai paveikus, gali išsiskirti asbesto dalelės, kurios itin pavojingos, jei patenka į kvėpavimo sistemą. Šias atliekas reikia surinkti stengiantis jų mechaniškai nepaveikti ir nesukelti dulkėjimo, taip pat būtina pasirūpinti tinkama apranga bei kvėpavimo organus apsaugančiomis priemonėmis, o jas surinkus, būtina sandariai supakuoti“, – aiškina A. Uldukis.

Atliekos
Atliekos
© Adobe Stock

Tokios atliekos yra tvarkomos jas palaidojant po žeme specialiai joms skirtame sąvartyne. Vilniuje statybines asbesto turinčias atliekas galima pristatyti į VAATC sąvartyną, esantį Kazokiškėse.

• Buitinė chemija ir kosmetikos priemonės

„Tai yra įvairūs valikliai, plovikliai, šveitikliai, balikliai, nagų ar plaukų priežiūros priemonės. Taip pat statybai ir remontui skirtos priemonės – lakai, dažai ir skiedikliai. Dažniausiai šios medžiagos gali sukelti pavojų žmogui jomis apsipylus ar prarijus, kadangi turi ėsdinančių ar pavojingų sveikatai savybių, taip pat dažnai jos būna degios, todėl gali sukelti gaisro pavojų. Jų negalima pilti į kanalizaciją, maišyti tarpusavyje, o atliekų tvarkytojui derėtų pristatyti sandarioje originalioje pakuotėje, kad būtų galima identifikuoti jų sudėtį. Tokios atliekos dažniausiai deginamos pavojingų atliekų deginimo įrenginyje“, – sako A. Uldukis.

Šios rūšies medžiagų pavojingumą lengviausia nustatyti pagal ženklus ant jų pakuočių – žr. čia.

• Automobilių priežiūros metu susidarančios atliekos

„Į šį sąrašą patenka panaudota alyva, alyvos filtrai, kuro filtrai, aušinimo skysčiai ir pan. Tokios atliekos susidaro patiems gyventojams atliekant smulkius remonto darbus. Pavojingomis jos tampa tada, kai patenka į aplinką, ypač į vandens telkinius. Jų negalima deginti, nes į aplinkos orą išmetamos pavojingos degimo medžiagos. Būtina sandariai supylus ir supakavus pristatyti tvarkymui.

Už šių atliekų tinkamą sutvarkymą atsako gamintojai ir importuotojai ar jų asociacijos (GIA, AGIA). Gyventojams paprasčiausias būdas tinkamai sutvarkyti šio tipo atliekas yra jas paliekant autoservise, kuriame jos keičiamos. Jei gyventojas jas tvarko savo jėgomis, gali pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles“, – aiškina VAATC atstovas.

Atliekos
Atliekos
© Adobe Stock

Kaip atskirą pavojingą grupę, pasak A. Uldukio, vertėtų išskirti ir pačias pakuotes, kuriose buvo anksčiau minėtos medžiagos. „Slėginės pakuotės pavojingos dėl potencialios sprogimo rizikos. Taip pat šių atliekų negalima šalinti kartu su buitinėmis atliekomis, o būtina perduoti specializuotiems atliekų tvarkytojams ar į didelio gabarito atliekų surinkimo aikšteles“, – teigia specialistas.

Kaip teisingai atsikratyti pavojingomis atliekomis?

L. Andronavičiaus teigimu, pavojingąsias atliekas būtina atskirti nuo bendro komunalinių atliekų srauto ir perduoti tokių atliekų tvarkytojams. „Šių atliekų netinkamas tvarkymas ar netvarkymas gali sukelti pavojų žmogaus sveikatai, gyvybei bei padarytą žalą aplinkai. Pavojingosios atliekos būna itin degios, todėl gali sukelti gaisrą, ėdžios – gali lemti odos nudegimus ar pakenkti turtui, o į aplinką išskirti sunkiųjų metalų lėtinis poveikis gali turėti neigiamų pasekmių žmonių sveikatai“, – aiškina pašnekovas.

Pirmiausia, specialisto teigimu, pavojingąsias atliekas reikia atskirti pagal jų rūšį – atskirai laikyti vaistų atliekas, dažus, užterštą pakuotę ir kt. Antra – būtina įsitikinti, jog pavojingosios atliekos yra tinkamai supakuotos ir jas bus galima saugiai transportuoti. „Tuomet reikėtų pasikonsultuoti su pavojingųjų atliekų tvarkymo specialistais dėl galimybių tvarkyti atitinkamas pavojingąsias atliekas. Pavyzdžiui, seni vaistai nemokamai gali būti pristatomi į visas vaistines, seni dažai, lakai bei kitos po remontų likusios atliekos gali būti pristatomos į stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles, taip pat pavojingųjų atliekų tvarkytojai teikia pavojingųjų atliekų surinkimo bei tvarkymo paslaugas“, – pasakoja L. Andronavičius.

Užsakymo nr.: PT_80944397

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Pretendentai į ministrų postus – spalvingos asmenybės (32)

Nors pasitikėjimą pasitikrinęs Saulius Skvernelis nepanoro atskleisti galimų pretendentų į tris...

Klaipėdietė užfiksavo supykusio kurjerio elgesį: toks elgesys sulauks bausmės (87)

Viena klaipėdietė išvydusi, ką siuntų tarnybos darbuotojas daro su siųsti paruoštomis...

Pravieniškėse – dar neregėtas garsių kriminalinio pasaulio šulų maištas (207)

Su Pravieniškių pataisos namuose įvesta nauja tvarka iki šiol nesusitaikę Kauno kriminalinio...

Turkija priversta pulti į Rusijos glėbį: JAV griežtindama sankcijas apie tai nepagalvojo (61)

Azerbaidžano valstybinė naftos kompanija kreipiasi į Rusiją , ieškodama žaliavos naujai 6,3...

Kuriozas: kvietimas į Nausėdos šventę pasiekė tik po dviejų savaičių (54)

Nors nuo Gitano Nausėdos inauguracijos iškilmių jau praėjo daugiau nei savaitė, šios temos...

Rapšiui teks nuryti apmaudą: protestuoti nebuvo dėl ko (2)

Pasaulio čempionu Danas Rapšys pabuvo tik keliolika sekundžių – kol pažvelgė į švieslentę...

Kraupios avarijos vaizdo įrašai kelia vis daugiau klausimų: ekskavatoriaus vairuotojas nė nepriėjo prie BMW (46)

Kėdainių rajone kraupios avarijos tyrimą aukštyn kojom apvertęs vaizdo įrašas turi dar vieną...

Vasarą tykantys pavojai: kaip tinkamai pasirūpinti intymia higiena

Įprasta, jog moterys kalba apie plaukų ar kūno priežiūrą, makiažo priemones ir kitas aktualias...

Įspūdingiausi baidarių maršrutai Lietuvoje: naujos trasos, kurios atima žadą

Vis daugiau gyventojų keliaujant po Lietuvą populiarėja ne tik ramus poilsis gamtoje, bet ir...

Pusiausvyra ES keičiasi: Vakarai nebegalės primesti Rytams savo taisyklių (81)

Europos Sąjungos senbuvės, ypač didžiosios valstybės Vokietija ir Prancūzija , ilgą laiką...