Rūšiuoti atliekas – kiekvieno gyventojo atsakomybė, tačiau augant vartotojiškumui išmesti jų į specialius rūšiavimo konteinerius nebepakanka. Vis dažniau žmonėms kyla klausimas – kaip panaudoti buityje susidariusias atliekas? Vilniaus apskrityje gyvenančioms šeimoms atsakymų į šį klausimą ilgai ieškoti nereikia – jos randa vis įdomesnių atliekų atsikratymo ir panaudojimo būdų.
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
© Shutterstock

Panaudoja ūkyje

Vilniaus rajone, Buivydiškėse gyvenanti Alma pasakoja, kad daugelį pūvančių atliekų šeima naudoja kompostavimui. „Gyvulinės kilmės maisto atliekos kompostavimui netinka, tačiau mes suvartojame viską, ką nusiperkame ir pagaminame, todėl problemos, ką daryti su maisto likučiais, neturime. Kompostui tinka visos nuo daržovių ir vaisių likusios atliekos, pavyzdžiui, kiaušinių lukštai, sodo, daržo atliekos, popieriaus gabaliukai, kavos tirščiai“, – aiškina moteris.

Savo kieme Alma augina obelis, vynuoges ir įvairias gėles, todėl, pasak jos, iš atliekų gautas kompostas tampa natūraliomis trąšomis jos augalams. „Tokias atliekas metame į specialią kompostui skirtą dėžę, o kai iš jų susiformuoja kompostas, juo purename žemę. Dėl to netenka pirkti papildomų žemių ar trąšų, nes komposto mišinys užtikrina žemės purumą ir ilgalaikį trąšumą“, – kompostavimo naudą pasakoja vilnietė.

Prieš pusantrų metų Almos gyvenvietėje atsirado ir kitų atliekų rūšiavimui skirti konteineriai.

„Anksčiau atliekas tekdavo nešti apie pusę kilometro iki rajono savivaldybės į bendrą konteinerį, tačiau atsiradus tokiems konteineriams, jomis atsikratyti tapo kur kas patogiau – dabar kiekviena atlieka turi savo vietą“, – džiaugiasi moteris.

Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
© Shutterstock

Almos šeimoje – keturios dukros, todėl visai nenuostabu, kad ir savo vaikus moteris skatina sekti jos pavyzdžiu ir atsakingai žiūrėti į atliekų rūšiavimą. „Net ir mažiausia dukrelė, kuriai dar nėra 2 metų, žino, į kurią šiukšliadėžę ir kokią atlieką mesti“, – pasakoja Vilniaus rajono gyventoja.

Tačiau rūšiavimas nėra vienintelis šeimos įprotis, kuriuo stengiamasi prisidėti prie gamtos išteklių saugojimo ir atsakingo elgesio su jais. Apsipirkdama parduotuvėje moteris stengiasi apsieiti be papildomų plastikinių maišelių, prekėms nešti naudoja medžiaginius maišelius, popieriumi kūrena židinį, o, pavyzdžiui, nereikalingus stiklainius parduoda už simbolinę kainą.

„Buvau nustebusi, kai įdėjome skelbimą, kad parduodame didelį kiekį stiklainių, ir kaip mat atsirado žmonių, kurie juos norėjo įsigyti. Tie, kurie prekiauja medumi, uogomis, uogienėmis ir panašiai, mielai perka švarius ir tvarkingus stiklainius. Nėra svarbiausia už kiek parduoti. Svarbiausia, kad nereikia jų išmesti, o kažkam jie tampa naudingais daiktais“, – sako Alma.

Senas medžiagas naudoja buityje

Prieš kelerius metus su vyru į senelių jiems paliktą namą Vilniaus mieste persikėlusi Diana atskleidžia savo atliekų tvarkymo įpročius. „Kai tik atsikėlėme į namą, rūsyje radome gausybę 15 metų senumo konservuotų vaisių ir daržovių stiklainių. Atsirado ekologinė dilema, kur juos visus padėti? Ilgai sukome galvą, kol sugalvojome, kad stiklainių turinį galime sukompostuoti, o juos pačius atiduoti žmonėms, kuriems jų galbūt reikia“, – prisimena moteris.

Tačiau be daugybės stiklainių, name buvo ir kito paveldo, kurį Diana kaip mat sugalvojo, kur panaudoti.

„Daugelis iš mūsų turėjo arba turi senelius, o šios kartos žmonės mėgsta kaupti daiktus. Name radome labai daug įvairių senų lininių staltiesių ir užuolaidėlių. Mes jų neišmetėme, o tiesiog sukarpėme ir dabar naudojame kaip virtuvines ar grindų šluostes. Panaši situacija ir su rūbais. Nematau reikalo pirkti naujų valymo šluosčių, jei seni ir nudėvėti rūbai gali tapti to pakaitalu“, – teigia moteris.

Neišlaidauja Diana ir ieškodama miegojimui skirtų drabužių. „Tie patys laisvalaikio rūbai, netekę prekinės išvaizdos, kuo puikiausiai tarnauja kaip pižamos. Jei medžiaga yra švelni, nedirgina odos, o pats rūbas – patogus, kodėl gi ne“, – sako vilnietė.

Pakartotiniu medžiagų ir daiktų panaudojimu Diana neapsiriboja. Kartu su vyru moteris atsakingai vartoja ir kitus kasdieninius daiktus. „Stengiamės nepirkti vandens buteliukuose, kavos plastikiniuose ar popieriniuose puodeliuose. Visada su savimi nešiojamės gertuvę, daugkartinį puodelį ar termosą. Kas be ko, naudojame daugkartinius prekių maišelius, o jei netikėtai užsukame apsipirkti, tai pirkiniams susidėti ir parsinešti paprašome parduotuvės atstovų kokios nors kartoninės dėžės, kurią vėliau sukūrename židinyje“, – pasakoja moteris.

Diana sako, kad ir darbe ar draugų tarpe visada suranda laiko paaiškinti, kodėl yra svarbu laikytis atsakingos atliekų tvarkymo kultūros.

„Jau tokia esu ir mėgstu pamokslauti, tačiau manau, kad visi turime suprasti, kaip svarbu yra prisidėti prie aplinkos išsaugojimo. Vien išmesti stiklą, popierių ar plastmasę į jiems skirtus konteinerius nebeužtenka. Apsižvalgę aplink galime surasti daugybę būdų, veiklų ir galimybių, kaip tinkamai panaudoti susikaupusias atliekas“, – tvirtina vilnietė.

Užsakymo nr.: PT_80849787

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(3 žmonės įvertino)
3.3333

Pablo Picaso įkvėpti vilniečiai tapė džinsinius atvirukus

„Aš piešiu objektus taip, kaip apie juos galvoju, o ne taip, kaip matau“, – šie Pablo Picasso...

Norintiems planuotis: galima rezervuoti apsilankymų laiką didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse (2)

Nuo šiandien startuoja nauja rezervavimo sistema www.vaatc.lt/rezervacija , kurioje Vilniaus regiono...

Skelbiami „Atliekų kultūros“ egzamino rezultatai: ar žinotumėte, kaip teisingai išmesti picos dėžę? (4)

Balandžio 30 d. visi Lietuvos gyventojai galėjo laikyti pirmą kartą vykdytą „ Atliekų...

Jau rytoj prasideda „Atliekų kultūros“ egzaminas: registruotis bus galima viso žinių patikrinimo metu

Balandžio 30 dieną visi Lietuvos gyventojai kviečiami sau skirti 45 minutes – ryte startuos „...

Atmintinė gyventojams: viskas, ką turite žinoti apie pusiau požeminius atliekų konteinerius – kuo jie pranašesni už įprastus? (0)

Vilniuje jau 510 modernių atliekų surinkimo aikštelių – jose įrengti pusiau požeminiai...

Top naujienos

Pandemija įstūmė į skolas, bet plėtros nesustabdė: atidaroma dešimtys naujų kavinių, restoranų (14)

Nepaisant pandemijos sukeltų sunkumų – besikaupiančių skolų ir darbuotojų trūkumo, – kai...

Vokiečiai sureagavo į „neįtikėtinus dalykus“ dėl migrantų Lietuvoje: kalti ir mes! ragina Briuselį skubiai imtis priemonių  (97)

Vokietijos dienraščio „ Die Welt “ internetiniame portale pasirodžius publikacijoms apie...

Modesta Meškė | D+

Norinčioms pristabdyti senėjimą – mokslų daktarės nurodymas, kodėl šį vitaminą būtina pradėti vartoti jau dabar (1)

Senstančioje odoje mažėja gyvybiškai svarbaus vitamino kiekis, kuris yra itin svarbus ir galingas...

Netrukus lengviau atsikvėpsime: artėja vasaros kaitros atoslūgis (2)

Vis atkakliau iš šiaurės vakarų į Vidurio Europą skverbiasi gerokai vėsesnis oras, sandūroje...

Iš pasienio: ką apie migrantus galvoja kasdien su jais susitinkantis savanoris lietuvis (412)

Nelegaliai kirsdami Lietuvos–Baltarusijos sieną, migrantai neišvengiamai susitinka su vietiniais...

Sirvydžio karjera Detroite truko 20 rungtynių: „Pistons“ paskelbė nutraukianti sutartį su lietuviu (6)

Deivido Sirvydžio karjera Detroito „Pistons“ klube neužsitęsė. Mičigano valstijos klubas...

Rūta Lapė | D+

Kasdienybės herojai. Petrikytė išgyvena aukso amžių, o Gražulio Birutė neslepia – Petrui gimė dar vienas vaikas (2)

Svečiuose pas scenos primadoną Birutę Petrikytę – kodėl susidūrus su finansiniais sunkumais,...

Auksinis šeštadienis: Jamaikos ir Švedijos šuolis medalių lentelėje (39)

9-oji Tokijo olimpinių žaidynių diena pirmaisiais medaliais suspindo Jamaikai, Švedijai ir...