Pandemijos ir visuotinio karantino pasekmes neabejotinai pirmieji pajautė verslo atstovai. Jau dabar yra kalbama apie atėjusią finansinę krizę bei tai, kad grįžti į prieškarantininę padėtį prireiks nemažai laiko. Norint stabilizuotis – verslui reikalingas finansavimas, tačiau rizikas karantino metu ypač vertinantys bankai nėra visada linkę suteikti norimą paskolą. Apie dabartinę situaciją finansavimo sferoje, kokią įtaką jai turėjo COVID-19 pandemija bei kokių priemonių verslui reikėtų imtis, tikintis gauti finansavimą, pasakoja „Bigbank“ Verslo paskolų skyriaus vadovas Deividas Žukas.
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
© Shutterstock

Kaip aiškina pašnekovas, net ir prieš pandemiją tradiciniai bankai į paskolų išdavimą žiūrėjo su konservatyvumo „prieskoniu“, o paskelbus karantiną, atsargumas dar labiau išaugo.

„Reiktų suprasti, kad dabartinė krizinė situacija, priešingai nei praėjusi, susidarė ne dėl neatsakingo skolinimo, todėl, paskelbus karantiną, ir pati finansavimo politika reikšmingai nesikeitė, tačiau minimalūs pokyčiai tikrai buvo. Natūralu, kad atsargiau pradedama žiūrėti į sektorius, kuriuos dabartinė situacija labiausiai veikia, tokius kaip apgyvendinimo, logistikos, maitinimo. Atsargumo saugiklius „įjungti“ verčia ir tai, kad nėra tikslių duomenų, kaip konkreti įmonė buvo paveikta šiuo laikotarpiu, kadangi reikšmingiausios pasekmės matysis tik artimiausiu laikotarpiu“, – sako D. Žukas.

Pasak jo, kol kas dar per anksti kalbėti apie tai, kokios įtakos finansavimo politikai turėjo šalyje paskelbtas karantinas.

„Finansinės ataskaitos už II-ąjį ketvirtį dar tik bus pateikiamos, todėl šiai dienai galime daryti tik sofistikuotus spėjimus, koks yra poveikis. Atitinkamai, kompensuojant šį nežinojimą ir kiek ilgai truks visa ši situacija, vertinant įmones ar projektus, taikomi konservatyvesni „stress-testai“.

Deividas Žukas
Deividas Žukas

Kitas dalykas – užtikrinimo priemonės. Klientai, gaudami paskolas, įprastai turi įkeisti nekilnojamąjį turtą, kurio vertei nustatyti pateikia ekspertų atliktus turto vertinimus. Klausimas, kokia šiai dienai yra reali tokio turto rinkos vertė? Dar nėra oficialių duomenų arba jų imtis yra per maža, kad būtų galima pasakyti realią dabartinę rinkos kainą, o jeigu ir galima tai klausimas kiek ši yra tvari. Vis dar yra remiamasi iki karantino skelbiamais oficialiais duomenimis. Akivaizdu, kad kažkoks neigiamas poveikis buvo, todėl dalis bankų, apsidrausdami, tokio turto vertę ir, atitinkamai, finansavimo intensyvumą minimaliai mažina. Žinoma, kiekvienu atveju vertinama atskirai“, – teigia „Bigbank“ atstovas.

D. Žuko pasiteiravus, kodėl tradiciniai bankai šiuo laikotarpiu nerizikuoja, nes iš pažiūros atrodo, kad tokiu metu gauti finansavimą – reikalinga ne vienam verslui, pašnekovas teigia, kad bankai visada yra linkę prisiimti riziką, tačiau tik iki tam tikro lygio.

„Šiai dienai finansavimas toliau vyksta, tą rodo ir Lietuvos Banko pateikiama oficiali statistika, tik apimtys sumažėjusios: tiek pačių paraiškų, tiek atitinkamai ir paskolų suma“, – aiškina specialistas.

Jo teigimu, skolinimo politikos šiuo metu nekeičia ir „Bigbank“. „Šiai dienai toliau aktyviai finansuojame naujus ir esamus klientus. Esame stabilus finansinis partneris, kuris yra orientuotas į klientą. Tą rodo ir mūsų prisijungimas prie Lietuvos Banko skelbiamo moratoriumo, kuomet klientams, susiduriantiems su dabartiniais sunkumais, yra svarstomas įmokų mokėjimų atidėjimas iki 6-ių mėnesių. Nedarome skubotų sprendimų, tačiau kiek konservatyviau šiai dienai vertiname atskirus projektus ir įmonių finansus“, – teigia pašnekovas.

Smūgis verslui: tiek smulkiam ir vidutiniam, tiek stambioms įmonėms

Anot jo, dėl pandemijos protrūkio, didžiausią neigiamą įtaką pajuto smulkus bei vidutinis verslas, tačiau buvo ir išimčių.

„Smulkus ir vidutinis verslas tokiais atvejais yra tarp labiausiai nukenčiančių, tačiau stambios įmonės, veikiančios jautresniuose sektoriuose, taip pat susiduria su reikšmingais sunkumais. Pavyzdžiui, oro linijų bendrovės, kurias bando gelbėti valstybinės ar akcininkų lėšos. Neseniai pasirodė naujienos, kad Richardas Bransonas įkeitė savo gerai žinomą sąla už paskolą, gelbstint „Virgin Australia“ oro linijas. Todėl tokia situacija bendrai veikia visus. Svarbu daryti apgalvotus sprendimus ir judėti pirmyn. Įmonės turėtų stengtis palaikyti didesnius likvidumo rezervus, aktyviai stebėti konservatyviai sudėliotas piniginių srautų ataskaitas ir jeigu matomas lėšų nepakankamumas, optimizuoti sąnaudas, kreiptis į tiekėjus ar bankus. Valstybė taip pat turėtų reikšmingai ir operatyviai prisidėti, norint išgelbėti verslus“, – teigia D. Žukas.

Jei daugeliui yra gana aišku, kokius kriterijus skolindamasis turi atitikti fizinis asmuo, tai kokia situacija su juridiniais asmenimis? „Bigbank“ atstovas aiškina, kaip turėtų pasiruošti verslas, kreipdamasis dėl finansavimo.

„Prieš kreipiantis dėl finansavimo, įmonė turėtų bent trumpai reprezentuoti savo veiklą ir verslo planą. Pristatyme turėtumėme matyti verslo modelį, akcininkų ir vadovų aprašymą, įmonės trumpą istoriją bei patirtį. Kita dalis pristatymo turėtų būti finansinė: faktiniai įmonės rezultatai, ateities argumentuotos prognozės, naujo projekto detalizuotos išlaidos, jo pajamos ir pelningumas.

Dar prieš vienokį ar kitokį susitikimą, tikrai verta banko atstovui atsiųsti minėtą informaciją bei paskutinių dviejų metų ir naujausio ketvirčio finansines ataskaitas kartu su ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudomis, jeigu tokių buvo. Tai daro pokalbius su klientais produktyvesniais. Taip pat, reiktų įsivertinti, kokios būtų paskolos užtikrinimo priemonės, koks turtas galėtų būti įkeičiamas bankui kaip užstatas bei kokia jo preliminari vertė“, – pataria D. Žukas.

Tačiau ir pačiam besiskolinančiam, pasak pašnekovo, nereikėtų aklai tikėti išimtinai visomis finansavimo paslaugas teikiančiomis bendrovėmis, o verčiau pasidomėti paskolą siūlančiųjų licencijomis bei veiklos istorija.

„Iš esmės, finansinė institucija, turinti bankinę licenciją, yra griežtai reguliuojama išorės institucijų, todėl tokie partneriai yra vieni patikimiausių. Kitas rodiklis – aktyvios veiklos istorijos ilgis, kaip pavyzdys, „Bigbank“ veikia nuo 1992 metų ir palaiko didelius likvidumo rezervus tam, kad galėtų be didesnių keblumų susitvarkyti su iššūkiais ir tęsti aktyvų finansavimą“, – sako D. Žukas.

Pašnekovo teigimu, reziumuojant esamą situaciją, variantų, verslui gauti finansavimą – vis dar yra, tačiau būtina įvertinti savo galimybes ir skolintis atsakingai.

Užsakymo nr.: PT_84335979

|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(3 žmonės įvertino)
5.0000

Kaip pandemija paveikė paskolų sektorių ir ko tikėtis verslui, norinčiam gauti finansavimą? (4)

Pandemijos ir visuotinio karantino pasekmes neabejotinai pirmieji pajautė verslo atstovai. Jau dabar...

Žagarės pieninė: bendradarbiavimas su „Lidl“ padeda tobulėti (14)

Praėjusią savaitę prasidėjusi prekybos tinklo „Lidl“ iniciatyva „Remiame mažuosius...

Papasakojo apie daugeliui nežinomas soliariumo naudas (25)

Po kelių mėnesių, kuriuos turėjome praleisti kuo labiau izoliuotai, su dideliu džiaugsmu...

„Omniva LT“ grąžina dalį dėl COVID-19 sustabdytų paslaugų gyventojams (18)

Vyriausybei švelninant karantino sąlygas, didžiausią paštomatų tinklą Lietuvoje valdanti...

„Lidl“ remia šalies ūkius: asortimente – natūralūs Ilzenbergo dvaro produktai (32)

Karantino laikotarpiu „Lidl“ atsigręžia į smulkųjį Lietuvos verslą su iniciatyva „Remiame...

Top naujienos

Karantino pragaras baigėsi: daugiausiai gyventojų dėl pandemijos netekusios Lombardijos sostinė šokiruoja pareigūnus (45)

Jau nebe vaiduoklių miestas! Toks pojūtis, tokia mintis neapleidžia pasižvalgius po barokinį...

Visą Lietuvą sukrėtusių Kauno žudynių byla – vėl teisėsaugos akiratyje (676)

Daugiau kaip prieš 10 metų visą Lietuvą sukrėtusių Kauno žudynių byla vėl atsidūrė ant...

Kardiologė išvardijo padidėjusio kraujospūdžio 7 simptomus: jei juos pastebite, turite imtis veiksmų (58)

Lietuvoje padidintą kraujo spaudimą turi netgi 60 procentų gyventojų. Apie hipertenziją laidoje...

Kinija imasi milžiniško 4,2 mlrd. dolerių vertės projekto Afrikoje (46)

Daugiau nei du dešimtmečius Zimbabvė bandė išjudinti milžiniško anglies energijos komplekso...

Orai lietuvių nelepins – paskutinę gegužės savaitę laukia nemažai lietaus (4)

Pirmadienio dieną aplink mūsų šalį suksis keli nykstantys žemo slėgio sūkuriai, todėl debesų...

Kipras birželį leis skrydžius iš Lietuvos: reikės pateikti koronaviruso tyrimo pažymą (27)

Kipro valdžia patvirtino veiksmų planą dėl Larnakos ir Pafoso oro uostų atidarymo, rašo KNEWS...

PSO: pasaulyje užsikrėtusiųjų naujuoju koronavirusu per parą padaugėjo 101 tūkst. (74)

Per pastarąją parą pasaulyje užfiksuota daugiau kaip 101 tūkst. naujų užsikrėtimo koronavirusu...

Delfi kino seansas: filmas „Liza, namo”

Vaiko siela nenori taikstytis su supančia aplinka. Filme mėginta užfiksuoti tai, kas atspindi vaiko...

Pilkoji zona: kas iš tiesų liko nepastebėta kontroversiškoje Švedijos kovoje su koronavirusu (135)

Švedija atsidūrė viso pasaulio dėmesio centre, kai priėmė sprendimą atsisakyti karantino kaip...

ESPN prisiminė gėdingą žalgiriečio Bowie poelgį – nesuprato nei savi, nei svetimi vaizdo įrašas (16)

Krepšininkai dažnai kartoja, kad žaidžia ne dėl asmeninės statistikos ir individualių...