Bankų komunikacija skaitmeninėmis priemonėmis šiandien nebestebina nieko – paprasta spręsti finansinius reikalus telefonu ar kompiuteriu. Tuo naudojasi telefoniniai sukčiai, atradę naują būdą pasipelnyti. Vis dažniau girdime komercinių bankų pranešimus dėl masiškai platinamų SMS žinučių su nuorodomis, išviliojančiomis pinigus iš vartotojų.
Žinutės iš banko kaip netapti sukčių auka
Žinutės iš banko kaip netapti sukčių auka
© Organizatorių nuotr.

Šis metodas yra itin gerai išvystytas: banko klientui į telefoną yra atsiunčiama žinutė, kurios autorius – pats bankas. Taigi, iš pirmo žvilgsnio tai atrodo absoliučiai patikima ir neprimena jau pamažu lengvai atpažįstamų skaitmeninio sukčiavimo būdų, kada žinomo prekės ženklo rekvizitai yra užrašomi su gramatinėmis klaidomis ar naudojami populiarūs domenai (pavyzdžiui, Gmail.com).

Tokių žinučių turinys dažnai irgi atrodo visai nekaltas. Pavyzdžiui, kartais jis yra susijęs su tokiomis įprastomis procedūromis, kaip elektroninės bankininkystės prisijungimų atnaujinimu ar kitais kasdienio banko naudojimo klausimais. Tačiau šioje vietoje reikia suklusti. Sukčiai žinutėje prisega netikras bankų puslapių nuorodas, kurios padeda gauti vartotojų elektroninės bankininkystės prisijungimus ir taip sėkmingai išvilioti pinigus.

Kuo sukčių naudojamos nuorodos skiriasi nuo įprastų? Pasak bankų specialistų, joms yra būdingi keli bruožai, kurie niekada neatsispindi tikrose bankų siunčiamose žinutėse. Kadangi visos internetinės operacijos, vykstančios elektroninės bankininkystės erdvėje, yra itin jautrios dėl privačios informacijos, naudojami specialūs ryšio protokolai, užtikrinantys saugumą. Dėl to banko siunčiamos nuorodos prasideda https, o sukčiai naudoja http variantą.

Be to, bankai, siųsdami tikrą informaciją, dėl tų pačių saugumo priežasčių niekada nenaudoja nuorodų, vedančių tiesiai į elektroninės bankininkystės prisijungimo puslapį. Sutrumpintos nuorodos (dažniausiai sukurtos per tam skirtą Bit.ly puslapį) taip pat nėra bankų taikoma praktika. Jei žinutė nesuklastota ir joje dalinamasi nuoroda, bent dalyje bus naudojamas oficialus banko internetinis puslapis su atitinkama domeno galūne.

Galiausiai, nei viena banko siunčiama žinutė neves į nuorodas, kuriose prašoma asmeninių vartotojo duomenų kaip, pavyzdžiui, PIN kodo ar kodų generatoriaus duomenų.

Pasak „Swedbank“ Kibernetinės saugos paslaugų tarnybos komandos vadovės Erikos Skersytės, bankų klientams reikėtų būti ypač budriems ir, gavus pranešimą banko vardu, visada savęs paklausti: ar šį pranešimą tikrai siuntė bankas?

„Kiekvienas iš mūsų turėtumėme išsiugdyti įprotį tokio tipo pranešimus vertinti kritiškai ir gautos informacijos turinį tikrinti, remiantis žinomais sukčių metodais ir banko komunikacijos taisyklėmis. Tai nesudėtingi, bet ypatingai svarbūs žingsniai, galintys apsaugoti jus ir jūsų turtą“, – sako E. Skersytė.

2019 metų rugsėjo mėnesio duomenimis, naudojantis sukčiavimu SMS žinutėmis, iš Lietuvos bankų vartotojų jau buvo išviliota virš 60 tūkst. eurų. Jeigu nukentėjote nuo tokio tipo sukčių, svarbu kuo greičiau susisiekti su savo banku: nors prarastų pinigų grąžinimo operacijos yra itin sudėtingos, šansų nepatirti nuostolių ir susigrąžinti pinigus tikrai yra. Tiesa, tai veikia tik tuo atveju, jei pinigų dar nespėta išsigryninti, kadangi tokiu būdu gauto turto atgauti jau nebepavyks.

„Sukčiai sėkmingai išviliotų pinigų savo sąskaitose nekaupia, o stengiasi kuo skubiau išgryninti, kol įvykio nepastebėjo banko vartotojas. Toks elgesys yra tarsi sukčių garantija, užtikrinanti išviliotų pinigų pasisavinimą. Dėl šios priežasties ypatingai svarbu neabejoti ir apie pinigų išviliojimą kuo skubiau informuoti banką“, – teigia „Swedbank“ Kibernetinės saugos paslaugų tarnybos komandos vadovė.

Kadangi šis sukčiavimo būdas vis labiau populiarėja dėl įtikinamų detalių (oficialiai banko siųsto pranešimo, sąsajos su įprastomis operacijomis, žinučių turinio ir pan.), tikėtina, kad jo naudojimas tęsis dar ilgą laiką.

Dėmesys detalėms bei atsargumas tampa pagrindiniais pagalbininkais, norint apsisaugoti nuo naujos kartos skaitmeninių nusikaltimų. Apie kiekvieną įtarimą keliančią žinutę būtinai praneškite bankui, o joje esančios nuorodos net nebandykite atidaryti.

Užsakymo nr.: PT_85228243

Projektas „Sustiprink Imunitetą“
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(2 žmonės įvertino)
2.5000

Testas: ar atskirsite, kurios iš šių antraščių yra šios naujienos, o kurios - melagienos? (1)

Terminas melagienos ( fake news ) jau kurį laiką yra kartojamas, aiškinamas ir akcentuojamas. Bet...

Praradote kompiuterį? Apsaugokite bent savo duomenis (1)

Ko gero niekas neplanuoja pamesti ar prarasti savo kompiuterio. Bet vis dėl to, kartais taip...

„Snapchat“: pranykstančios nuotraukos, lipdukai ir pavojai. Kaip išlikti saugiam?

„ Snapchat “ socialiniam tinklui – jau beveik dešimt metų. Programėlė, sukurta vartotojų...

Programėlės vaikų telefonuose, kurios gali būti rizikingos (2)

Išmanieji telefonai į vaikų rankas patenka vis anksčiau. Tėvai įrenginius kartais naudoja kaip...

Elektroninės bankininkystės sukčiai ištobulėjo: kaip atskirti netikras bankininkystės svetaines (11)

Dažniausiai kokiu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnu prisistatęs sukčius...

Top naujienos

Ką Lietuvai reikštų karo debesys virš Taivano: įspėja apie pragaištingą konfliktą dviem frontais (10)

Kai Kinija bus suvienyta. Šį sakinį ypač pamėgusi Kinija neslepia ketinimų užgrobti Taivaną...

Dėl skardinės alaus – įnirtinga prokurorų kova (108)

Neįtikėtina, bet prokurorai įnirtingai siekė, kad iš vienos Kretingos rajone esančios...

Nusikaltėliai iš Lietuvos toliau šiurpina Europą: iš narkotikų verslo uždirbtų pinigų – įspūdingi pirkiniai Lietuvoje (57)

Gaujos, narkotikai ir milžiniški pinigai – apie visa tai Delfi TV laidoje „Dienos interviu“...

Griežtas įspėjimas dėl Gedimino kalno: galime netekti Aukštutinės pilies rūmų ir Vakarinio bokšto (349)

Gedimino kalno Vilniuje tvarkymo projekto rengėjai įspėja apie naujas grėsmes, Nacionalinis...

Po kelionės į Tailandą – stačia galva į nuosavą verslą (8)

Donatą ir Albertą, verslą kurti įkvėpė kelionė į Tailandą . Ne veltui sakoma, kad draugą...

Europos atskalūnėms žemė slysta iš po kojų (296)

Netikėtas vieno lyderio atsistatydinimas, šokiruojantis kito pralaimėjimas ir dešimtys...

Architektūros profesionalus stebina planai dėl Vilniaus oro uosto ir Geležinkelio stoties: Europoje einama kitu keliu (18)

„Rizika nusveria naudą“ – nors šis posakis sugalvotas epidemiologų, regis, jis tiktų...

Regione baldų gamybos verslą užsukę vyrai: brangimas vyksta kosminiu greičiu (63)

Pakruojyje korpusinius baldus gaminantys Robertas Špakis ir Modestas Mackonis pasakoja apie šiandien...

Vytautė Merkytė | D+

Ekologinė katastrofa, kurios pasekmes jaučiame ir po 30 metų: laukinę gamtą ir žmonių gyvenimus sunaikino vienas alkoholikas ir vienas darboholikas (3)

Viena didžiausių mūsų laikų gamtos katastrofų prasidėjo vieną šaltą 1989 metų kovo mėnesio...

Klaipėdoje per balkoną iškritęs vyras mirė ligoninėje (11)

Klaipėdoje rastas sunkiai sužalotas vyras neišgyveno.