Dabartinės Rusijos informacinėje erdvėje galima rasti daug straipsnių, kuriuose kalbant apie Lietuvą bandoma dėlioti argumentus, kad mūsų šalyje per beveik 30 atkurtos nepriklausomybės metų esą jokių teigiamų pokyčių neįvyko – Lietuva susiduria didžiuliais socialiniais ir ekonominiais sunkumais, esame nepatrauklūs užsienio šalių investuotojams, įgyvendinama mūsų užsienio politika yra menkavertė ir neturime jokių tvirtų euro-atlantinių saitų su kitomis Vakarų Europos šalimis.
Lietuvos vėliava
Lietuvos vėliava
© Shutterstock

Teigiama, kad patys lietuviai taip mano. Informacinio saugumo ekspertai pastebi, kad tokio pobūdžio informacija siekiama manipuliuoti žmonių sąmone, formuoti klaidingą, Lietuvos kaip žlugusios šalies įvaizdį. Šiuos ekspertų nuogąstavimus galėtų patvirtinti neseniai atlikti Lietuvos žinomumo ir reputacijos tyrimai, kurių duomenys piešia visai kitą Lietuvos vaizdą nei bandoma įpiršti Kremliaus žiniasklaidoje. Pasirodo, kad esame vertinami kitų šalių ir tikrai turime kuo didžiuotis.

2019 m. sausio – spalio mėnesiais UAB „KOG“ institutas, VšĮ „Socialinių inovacijų institutas ir UAB „Norstat LT“ , Vyriausybės kanceliarijos užsakymu atliko Lietuvos žinomumo ir reputacijos tyrimus.

Kokybinis ir kiekybinis tyrimas atliktas 2019 m. sausio – spalio mėnesiais 7 šalyse: Vokietijoje, Lenkijoje, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje, Izraelyje, Norvegijoje ir Prancūzijoje. Dar 7 šalyse – Estijoje, Latvijoje, Danijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kinijoje bei Japonijoje – atliktas kokybinis tyrimas (giluminiai interviu) su ekspertais.

Kokybinis ir kiekybinis tyrimas atliktas ir Lietuvoje, siekiant išsiaiškinti, kaip patys lietuviai vertina savo šalį, su kokiomis vertybėmis šiandien save tapatiname.

Tyrimais buvo siekta nustatyti Lietuvos žinomumą ir vertinimą per atskiras sritis (turizmą, eksportą, užsienio ir vidaus politiką, investicijas ir imigraciją, kultūrą ir paveldą, gyventojus) kiekvienoje tikslinėje užsienio šalyje ir Lietuvoje, taip pat siekta atskleisti lietuvių tapatybę sudarančius elementus.

Tyrimas atskleidė, jog visose tyrimo šalyse Lietuva vertinama palankiai, 94 proc. apklaustųjų teigė, kad žino Lietuvos vardą ir geografinę šalies padėtį.

Pagrindiniai šalies žinomumą užsienyje formuojantys veiksniai, užsienio šalių gyventojų pastebimos sritys: turizmas, šalies kultūra ir paveldas, žmonės.

Didžiausią susidomėjimą tirtų šalių gyventojams kelia Kuršių Nerijos paplūdimiai, dvarų lankymas su kultūrinėmis programomis, žygiai miškuose, tradicinis duonos ir pyragų kepimas. Šias veiklas kaip dominančias nurodė net 77 proc. visų respondentų. Apsilankyti Lietuvoje skatina Vilnius ir šalies istorija.

Matomas ir Lietuvos indėlis tarptautinėje politikoje – teigiamai vertinama Lietuvos pozicija ES NATO klausimais, parama Ukrainai ir Sakartvelui. Lietuva, palyginti su Latvija, atrodo patrauklesnė potencialiems investuotojams.

Atlikto tyrimo duomenimis, užsienio šalių gyventojai lietuvius vertina už išskirtinius charakterio bruožus – svetingumą, darbštumą, sumanumą, imlumą inovacijoms ir gebėjimą prisitaikyti prie kintančios aplinkos.

Ši tendencija buvo pastebėta ir tarp apklaustų Lietuvos respondentų – 67 proc. teigė, jog lietuviai yra darbštūs, 31 proc. laikė tautiečius svetingais, 29 proc. – kūrybiškais, 24 proc. – ramiais ir santūriais, 19 proc. – versliais.

Tyrimo duomenimis, 75 proc. Lietuvos gyventojų didžiuojasi, būdami Lietuvos piliečiais ir pritaria, kad Lietuva padarė didelę pažangą nuo Nepriklausomybės atkūrimo laikų.

51 proc. mano, kad gyvenimas per pastaruosius 5 metus Lietuvoje pagerėjo, tačiau buvo linkę Lietuvą vertinti prasčiau nei Latviją, Estiją ir Lenkiją.

Atliktas tyrimas atskleidė, kad užsienio šalių gyventojai Lietuvą priskiria Baltijos šalims ir Rytų Europai, o patys lietuviai norėtų būti matomi Baltijos regiono ir Europos dalimi.

Tyrimo metu pastebėti šie dominuojantys lietuvių tapatybės bruožai – tradicijas saugantis žmogus, gana sunkiai įsileidžiantis vertybines naujoves, tačiau imlus inovacijoms. Pagrindinė atrama – šeima ir gamta, jose randama užuovėja, palaikymas. Lietuviai džiaugiasi gyvendami švarioje, saugioje šalyje ir šiuo metu labiausiai rūpinasi gyvenimo kokybe, materialine gerove ir finansiniu saugumu. Šiandien lietuviams svarbiausia asmeniškai – gyvenimo kokybė (35 proc.), materialinė gerovė ir finansinis saugumas (33 proc.).

„Tai pirmas toks kompleksinis ir išsamus Lietuvos žinomumo ir reputacijos tyrimas, kuris bus vienas esminių atspirties taškų formuojant Lietuvos pristatymo užsienyje strategiją. Siekdami kryptingai pristatyti savo šalį, turime žinoti savo privalumus ir silpnybes. Tyrimo rezultatai atskleidžia ir dar kartą parodo, kad turime kuo didžiuotis, esame kūrybingi ir vertinami užsienio šalių gyventojų. Mūsų šalis yra patraukli užsienio investuotojams ir turistams“, – kalbėdamas apie atlikto tyrimo svarbą, sako Vyriausybės kanceliarijos Lietuvos įvaizdžio grupės vadovas Marius Gurskas.

Užsakymo nr.: PT_82910767

Sustiprink imunitetą
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(17 žmonių įvertino)
4.3529

Testas: ar atskirsite, kurios iš šių antraščių yra šios naujienos, o kurios - melagienos? (1)

Terminas melagienos ( fake news ) jau kurį laiką yra kartojamas, aiškinamas ir akcentuojamas. Bet...

Praradote kompiuterį? Apsaugokite bent savo duomenis (1)

Ko gero niekas neplanuoja pamesti ar prarasti savo kompiuterio. Bet vis dėl to, kartais taip...

„Snapchat“: pranykstančios nuotraukos, lipdukai ir pavojai. Kaip išlikti saugiam?

„ Snapchat “ socialiniam tinklui – jau beveik dešimt metų. Programėlė, sukurta vartotojų...

Programėlės vaikų telefonuose, kurios gali būti rizikingos (2)

Išmanieji telefonai į vaikų rankas patenka vis anksčiau. Tėvai įrenginius kartais naudoja kaip...

Elektroninės bankininkystės sukčiai ištobulėjo: kaip atskirti netikras bankininkystės svetaines (11)

Dažniausiai kokiu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnu prisistatęs sukčius...

Top naujienos

Lietuvos kaime – tikra motinos „monstrės“ istorija: pareikšti įtarimai kelia siaubą teismui nepavyksta priimti sprendimo (30)

Kai tik 2020 m. pradžioje Lietuvoje buvo paskelbtas visuotinis karantinas , buvo uždarytos ir...

NT pardavėjai ėmė diktuoti savo žaidimo taisykles: perkantys būstą su paskola – nepageidaujami (201)

Šiuos metus NT vystytojai ir butų pardavėjai antrinėje rinkoje baigia gana sėkmingai: nepaisant...

Skelbiamos pirmosios Pietų Afrikos tyrimo išvados dėl omikron (5)

Pakartotinio užsikrėtimo koronavirusine omikron atmaina rizika yra tris kartus didesnė nei rizika...

Žiema parodys savo nagus: klimatologas paaiškino, kokias klimato kaitos pasekmes pajusime (83)

Dar lapkričio antroje pusėje pasirodęs sniegas artimiausiu metu niekur nežada trauktis, o...

VSAT praneša apie dar vieną žmonių gabentoją: ir vėl įkliuvo ne Lietuvos pilietis

Per praėjusią parą, nuo ketvirtadienio vidurnakčio iki penktadienio, iš Baltarusijos į Lietuvą...

Merkel pageidavimas per atsisveikinimo paradą nustebino politikos apžvalgininkus (11)

Politinę karjerą baigianti Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį buvo pastebimai...

Įspėjo apie neseniai atrastą liekamąjį COVID-19 reiškinį: tai gali stipriai pakeisti mūsų ateities visuomenę

Kaip darbas iš namų pakeitė mūsų požiūrį į darbą? Kokią jis įtaką daro sergantiems...

Neeilinė naktis Memfyje: „Grizzlies“ pasiekė didžiausią pergalę lygos istorijoje nesulaikoma „Suns“ – 18-ta pergalė paeiliui (6)

NBA čempionate Memfio „Grizzlies“ (12/10) namų arenoje net 152:79 (31:16, 41:20, 41:26,...

Vytautui Rumšui – 70: teatras yra tai, ko tu nei išanalizuoti, nei išskaičiuoti, nei paaiškinti negali

Žinomas teatro ir televizijos aktorius Vytautas Rumšas (g. 1951 m. gruodžio 3 d. Plungėje)...

D+ Valerijus Morozovas, šeimos gydytojas

Gydytojas Morozovas atsako: ką daryti, jei suriebėjo kepenys?

Kuo toliau, tuo sočiau gyvename, o judėti reikia vis mažiau. Tad nenuostabu, jog vis daugiau...