Žuvis – svarbią vietą racione užimantis produktas. Lietuva gali pasigirti nemažais žuvies ištekliais. Jos galima sugauti tiek jūroje, upėse, ežeruose, tiek ir privačiuose žuvininkystės ūkiuose. Tačiau vis dažniau pasigirsta kalbų, kad mūsų šalyje kai kurios žuvies pagaunama vis mažiau, o jos augintojai negali realizuoti savo ekologiškos produkcijos rinkoje. DELFI domisi, kodėl populiaresnė įprastinė, bet ne ekologiškai auginta žuvis.
Lydeka
© Shutterstock nuotr.

Koją gali pakišti oras

Pasak Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto docento Egidijaus Bukelskio, Lietuvoje paskutiniais metais pasijuto žymūs teigiami pokyčiai, susiję su žuvies ištekliais.Tai jau spėjo pajusti ir žvejai verslininkai, tiekiantys žmonėms šviežią žuvį.

Prie to prisidėjo ir Žemės ūkio ministerijos vykdomas vandens telkinių įžuvinimas.

Tiesa, specialistas priduria, kad gausėja ne visų rūšių žuvies: „Žuvų išteklių pagausėjimas tikrai yra akivaizdus ir šito niekas negali paneigti. Iš tikrųjų padidinus baudas pasidarė akivaizdu, kad mažėja nelegalios žvejybos atvejų. Žmonės taip pat nelieka abejingi ir bet kuriuo paros metu 112 telefonu praneša apie brakonierius. Taip pat labai daug lemia ir intensyvūs įžuvinimo darbai. Visas priemonių kompleksas duoda gerų rezultatų. Tačiau yra žuvų, kurias labai intensyviai meškeriotojai gaudo, pavyzdžiui, plėšriąsias žuvis. Vienos tokių - lydekos. Lydekų ištekliai ne visur yra gausūs, nes intensyvus naudojimas, gaudymas daro poveikį. Atkūrimas arba vadinamasis „įžuvinimas“ ne visada yra efektyvus.“

Pasak specialisto, žuvų kiekį ir kokybę gali lemti ne tik žmogaus veikla, bet ir oro sąlygos, į kurias jautriai reaguoja žvejai verslininkai: „Nereikėtų užmiršti ir gamtos išdaigų. Birželis ir liepa buvo ganėtinai šalti mėnesiai, bet rugpjūtį netikėtai greitai sušilo vanduo. Pradėjo žydėti dumbliai, sumažėja deguonis vandenyje ir žuvims tampa sudėtingiau išgyventi. Vis dažniau girdima, kad žuvys krenta.“

Šalčininkų žuvininkystės ūkio direktorius Algimantas Gylys pažymėjo, kad klimatas veikia ne tik natūraliuose vandens telkiniuose augančių, bet ir ūkiuose veisiamų žuvų populiaciją. „Esame priklausomi nuo gamtinių sąlygų. Ilgai tęsėsi karštų orų laikotarpis, kas nulėmė, kad daugelyje žuvininkystės ūkių jaučiamas vandens trūkumas. Kuo mažiau vandens, tuo mažiau deguonies. Kuo mažiau deguonies, tuo mažesnė žuvelė, jos populiacija mažesnė. Taip kad šiemet žuvies gali būti šiek tiek mažiau“, - skundėsi šio verslo atstovas.

E. Bukelskis pabrėžė, kad neįprastai karšti ar šalti orai gali veikti ne tik dabartinę, bet ir kitų metų žuvies gausą: „Būna įprasta, kad žuvys būna išneršusios pirmaisiais vasaros mėnesiais. Tačiau šiemet tiek rytinėje Lietuvos dalyje, tiek, pavyzdžiui, Nemuno žemupyje, linai, karosai įprastu metu buvo neišneršę. Tai reiškia, kad kitais metais ta jauniklių generacija gali būti labai silpna.“

Rinka – ne guminė

Šviežios žuvies megėjai jos gali ne tik pasigauti patys, bet ir įsigyti. Lietuvoje egzistuoja ne vienas žuvininkystės ūkis, kuriame galima įsigyti žuvies. Vis dėlto ekologiškos žuvininkystės perspektyvas mūsų šalyje teigiamai vertina ne visi prekybininkai.

Bendrovės „Birvėtos tvenkiniai“ direktorė Edita Brukštuvienė pasakojo, kad žuvininkystės ūkiuose užauginamos žuvies kiekį nulemia rinka.

Žvejai verslininkai
Žvejai verslininkai
© T. Janonio nuotr.

„Auginame ekologiškus karpius, lydekas ir karosus. Žuvies sėkmingas užauginimas, jos dydis priklauso nuo vandens temperatūros, tačiau labiausiai viską sureguliuoja rinka. Jeigu būtų didesnis perkamumas, tai mes tų žuvyčių galėtume išauginti daugiau. Teoriškai yra galimybės dvigubai daugiau išauginti ekologiškos žuvies Lietuvos tvenkiniuose. Jeigu būtų didesnė paklausa, atitinkamai būtų ir didesnė pasiūla“, - teigė moteris.

E. Brukštuvienė pabrėžė, kad ekologiškos žuvies populiarumą mūsų šalyje mažina ir didesnė produkto kaina. Anot jos, prekybos centrai mieliau priima įprastinę, bet ne ekologišką žuvį: „Dar nebuvo taip, kad žuvį tektų išmesti. Parduodame visas žuvis, tačiau yra ir kita medalio pusė - kaina. Ta kaina galėtų būti geresnė, bet šiandien mes neturime galimybių jų keisti. Tikimės, kad pragyvenimo lygis žmonių gerės ir pradės populiarėti ekologiškos prekės. Aš ekologine žuvininkyste užsiimu iš principo ir idėjos. Nueitas gan tolimas kelias šitoje srityje ir tiesiog gaila viso to atsisakyti. Ekonomiškai tai tikrai nepasiteisina.“

Tuo tarpu Šalčininkų žuvininkystės ūkio direktorius A. Gylys padėtį žuvies rinkoje vertina optimistiškiau. Pasak vyro, susidomėjimo išauginta žuvimi sulaukiama tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje: „Žinoma, rinka nėra guminė, bet parduodame nemažai. Užauginamą žuvį pavyksta realizuoti prekyvietėse, kavinėse, eksportuojama į Lenkiją ir Latviją. Tiesą sakant, beveik pusė produkcijos į užsienį iškeliauja. Ten daugiausiai eksportuojame karpius ir eršketus. Konkurencijos ten pakanka, Lietuvoje konkurencija irgi jaučiama, tačiau ji sveika ir gana džentelmeniška.“

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Nobelio premijos laureatas: jau dabar pajutome skonį to, kas mūsų laukia. Gali tapti gerokai blogiau „kyla pavojus JAV demokratijai“

Garsusis ekonomistas Josephas Stiglitzas atkreipia dėmesį į tris realiausią grėsmę keliančius...

Lemiamos „Žalgirio“ atakos rebusas: kodėl viskas baigėsi plyta, o ne laisvutėlio Milaknio šūviu? pažymiai žaidėjams (57)

„Mes esame tikrai toli nuo savo potencialo, bet žaidžiame dėl pergalių su „Barcelona“,...

Profesorius Lukoševičius: druska gali žudyti, bet jos visiškai atsisakius – tragiškos pasekmės

Koks valgomosios druskos vaidmuo žmogaus mityboje ir jos sąsajos su kraujospūdžiu? Aiškinama, kad...

Jauni Lietuvos gyventojai trykšta optimizmu – atlyginimus tikisi augsiant keleriopai

Lietuvos jaunimas savo ateitį vertina optimistiškai: SEB banko atliktas 18–25 metų gyventojų...

Dėl sulaužyto gyvenimo dabar nebežino, kur kreiptis: gailiuosi, kad nuvedusi dukterį pas gydytojus, paklausiau jų patarimo (210)

Prieš daugelį metų globėjų į užsienį kartu su seserimi išvežta lietuvaitė po dešimties ten...

Garsiausių menininkų našlė: vieni vadino mūza, kiti – vyrus gniuždančiu monstru

Ją vadino kūrėjų mūza. Ji įsimylėdavo talentingiausius to meto vyrus, jie atsakydavo tokiais...

Kalėdinės mugės pasaulyje – kur geriausia ieškoti šventinės nuotaikos?

Rankas šildantis karšto gėrimo puodelis magiškomis švieselėmis blyksinčioje...

Prieš 23 metus duotam interviu Samas papasakojo apie išbyrėjusius dantis, o savo ateitį „numatė“ Rusijoje (24)

Internete pasirodė prie 23 metus kurta laida „X klanas“ (aut.Ligita Juknevičiūtė ir Remigijus...

Gabrielius Landsbergis: siūlome stabdyti mokesčių pertvarką (66)

Šiandien vykstančiame Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ( TS-LKD ) Tarybos...