Ruduo – grybų metas, tačiau lietuviškų grybų galima rasti ne tik miške, bet ir prekybos centruose. Lietuviškų pievagrybių augintojai pasakoja apie savo verslą.
pievagrybiai
pievagrybiai
© Shutterstock

Grybų verslo pradininkui Kęstučiui Juščiui pradėjus verslą nuo 650 kvadratinių metrų pievagrybių augimvietės, šiandien šis verslas išaugo į modernią, šiuolaikiškas technologijas gamyboje įdiegusią didžiausią Baltijos regione pievagrybius auginančią įmonę kurios bendras pievagrybių auginimo plotas šiandien yra 27500 kvadratinių metrų.

Grybus auginti reikia specialiomis sąlygomis ir tai nėra taip paprasta, kaip daugelis įsivaizduoja. Grybų auginimo technologija yra gerokai sudėtingesnė nei kitų Lietuvoje įprastų žemės ūkio kultūrų. Pievagrybius galima auginti ištisus metus, tačiau kiekvienas sezonas diktuoja savas taisykles, - vasarą auginimas kainuoja brangiau nei žiemą, nes reikia labai daug vėsinimo, patalpose palaikyti 14-15 laipsnių temperatūrą. O kai lauke termometro stulpelis rodo 30 laipsnių, taip kaip buvo šią vasarą, tai kainuoja labai daug.“

Donatas Dragūnas pasakoja, kad pievagrybiai auginami moderniuose pievagrybių auginimo ūkiuose. Grybai auga lentynose, specialiose vėdinamose patalpose, kitaip dar vadinamose kamerose, kuriose palaikomas tam tikras mikroklimatas. Šiose kamerose keliais aukštais sukonstruotos lentynos, kuriose patalpintas įmonės pagamintas substratas, kuriame yra grybiena. Specialia kompiuterizuota įranga stebint ir reguliuojant temperatūrą, drėgmę ir CO2 kiekį, išsiskiriančią šilumą ir kitus parametrus sukuriamos tinkamos sąlygos iš auginimo terpės išaugti pievagrybiams. Grybai renkami kasdien, atsižvelgiant į individualius klientų užsakymus. Kiekvienos rūšies pievagrybiai dedami iškart į numatyto dydžio plastikines arba medines pakuotes, kuriose pasiekia galutinį pirkėją.

Įmonė nuolat investuoja ir užsiima moksline tiriamąja veikla. „Šiai dienai iš viso turime tris patentuotas su grybų auginimu susijusias technologijas. Vienos jų pas mus jau įdiegtos ir naudojamos grybų auginime, kitos dar tobulinamos, tęsiamos jų patentavimo procedūros užsienio šalyse“, – sako Donatas Dragūnas. Bene svarbiausi įmonės išradimai susiję su efektyviu grybienos auginimo terpėje perkaitimo suvaldymu. Grybiena augdama išskiria šilumą ir anglies dioksidą, todėl aplinkos mikroklimatas ir pačios grybienos sąlygos gerokai skiriasi. Ypač pradiniame augimo etape, kai grybiena intensyviausiai auga, išskiriama labai daug šilumos. Pievagrybius auginimą prižiūrintys technologai, padedant kompiuterizuotoms sistemoms, nuolat stebi ir reguliuoja patalpų oro temperatūrą. Tokiais atvejais patalpas tenka smarkiai vėsinti, kitaip grybiena gali perkaisti ir derlius labai sumenkti, arba galima visai jo netekti.

„Anksčiau prekyba buvo pelningesnė, grybų kaina buvo gerokai aukštesnė, auginimo žaliavos nusipirkti buvo galima daug pigiau nei dabar. Tad tik investuodami į naujas technologijas ir ieškodami inovatyvių sprendimų ir užtikrindami itin aukštą produkto kokybę galime išlikti konkurencingi“, - komentavo D. Dragūnas.

Pasak D. Dragūno, ūkis neseniai pradėjo vykdyti ekologinę grybininkystę

„Įvairūs rinkos tyrimai parodė, kad susidomėjimas ekologiškais produktais ir ekologija auga. Daugėja sveika mityba, savo ir savo artimųjų sveikata besirūpinančių žmonių, kurie vis dažniau renkasi ekologiškas prekes. Atsižvelgdami į tai norime kartu žengti pirmyn, prisidėti prie pokyčių, todėl nutarėme pasiūlyti vartotojams galimybę rinktis ne tik natūralų, bet ir ekologišką, sertifikuotą produktą“, – sako D. Dragūnas.

„Reikėjo ieškoti ekologiškų žaliavų ir pritaikyti jas pievagrybių auginimo terpės gamybai. Kad atitiktumėme ekologinės gamybos reikalavimus, įvedėme griežtą gamybos kontrolę, papildomai dokumentavome tam tikrus gamybos etapus, pritaikėme gamyboje įdiegtas inovatyvias technologijas“, – sakė D. Dragūnas.

Ekologiškų maisto produktų rinka Lietuvoje pastaruoju metu kasmet ūgteli bent dešimtadaliu, tačiau vis tiek išlieka palyginti nedidelė. Todėl, įmonė didžiąją dalį savo ekologinės produkcijos ketina realizuoti už Lietuvos ribų ir savo produkciją eksportuos į valstybes, kuriose ekologija turi gilesnes tradicijas, o ekologiškų produktų pirkėjų gretos gausesnės.

Tarptautinės ekologinės žemdirbystės judėjimų federacijos IFOAM duomenimis, vien Vokietijoje ekologiškų produktų rinkos metinė apyvarta yra apie 7 mlrd. eurų, o tokiose šalyse kaip Danija, Norvegija ar Švedija ekologiškų produktų vartojimas per keletą pastarųjų metų augo 30-70 proc.

„Mūsų produkcija užsienio parduotuvių lentynose nebėra naujiena. Lietuvoje užaugintus pievagrybius užsieniečiai jau spėjo įvertinti ir pamėgti. Įmonės eksportas sudaro apie 80 proc. visos užauginamos produkcijos. Daugiausiai užaugintų pievagrybių realizuojama Skandinavijos šalyse, kur jau eilę metų produkcija prekiauja didieji šalių prekybos tinklai. Ten lietuviški pievagrybiai jau yra gana populiarūs, todėl Skandinavijos šalių rinkose matomas ir didžiausias ekologiškos produkcijos eksporto potencialas. Skandinavijos šalyse ekologijos judėjimas yra natūrali visuomenės gyvenimo dalis ir pirkėjai negailėdami moka daugiau už aukščiausios kokybės produkciją.

Skandinavijoje egzistuoja itin aukšti kokybės standartai, griežti reikalavimai. Atsižvelgiama į pievagrybių kokybę - šviežumą, švarą, spalvą, dydžius ir kitus parametrus. Kad lietuvišką produkciją pavyktų realizuoti šioje užsienio rinkoje ir išlikti konkurencingiems, tenka nuolat tobulinti turimas technologijas, dirbti greitai ir patikimai.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Prasideda nuožmi kova dėl ES biudžeto: valstybės pasidalino į dvi stovyklas, galima baigtis – fiasko (8)

Europos Sąjungos ( ES ) lyderiams, šią savaitę keliaujantiems į Briuselį svarstyti ilgalaikio...

Stumbrės skandalas išdavė garsųjį Brazausko medžiotojų klubą: viešinamas pilnas žinomų pavardžių sąrašas (419)

Naujametinėje medžioklėje „valstiečiui” Jonui Slapšinskui sumedžiojus stumbrę galiausiai...

Zuokas pateikė savo įvykių versiją: Agnė policijos pareigūnus vakar kvietė kelis kartus (241)

Buvęs sostinės meras Artūras Zuokas Delfi atskleidė daugiau policijos pareigūnų apsilankymo...

Laukiama lemtingo sprendimo: Lenkija gali būti atkirsta nuo ES milijardų

Didėja Lenkijai daromas spaudimas: arba ši sutiksianti su Europos Sąjungos (ES) planais ir per...

STT akiratyje – kyšio ėmimu įtariamas aplinkosaugininkas: žmona - teismo pirmininko pavaduotoja papildyta (35)

Specialiųjų tyrimų tarnyba ( STT ) skelbia pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl kyšininkavimo...

Mažvydas Jastramskis. Laisvė mylėti Putiną (180)

Lietuvoje iš naujo atrasta, kad dalis mūsų šalies gyventojų teigiamai vertina Vladimirą...

Po slapto posėdžio dėl Bako informacijos – dvejopi vertinimai papildyta  (381)

Buvęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos narys Vytautas Bakas raštu kreipėsi į Seimo...

Vilniaus savivaldybė perspėjo dėl NT pardavėjų: siūlo neegzistuojančius butus (4)

Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą ( VVTAT )...

Escobaro našlė: diena, kai Pablo pradėjo keistai elgtis knygos ištrauka (1)

Victoria Eugenia Henao savo atsiminimų knygoje „Mano laimė ir pragaras su Pablo Escobaru“...