Ruduo – grybų metas, tačiau lietuviškų grybų galima rasti ne tik miške, bet ir prekybos centruose. Lietuviškų pievagrybių augintojai pasakoja apie savo verslą.
pievagrybiai
© Shutterstock

Grybų verslo pradininkui Kęstučiui Juščiui pradėjus verslą nuo 650 kvadratinių metrų pievagrybių augimvietės, šiandien šis verslas išaugo į modernią, šiuolaikiškas technologijas gamyboje įdiegusią didžiausią Baltijos regione pievagrybius auginančią įmonę kurios bendras pievagrybių auginimo plotas šiandien yra 27500 kvadratinių metrų.

Grybus auginti reikia specialiomis sąlygomis ir tai nėra taip paprasta, kaip daugelis įsivaizduoja. Grybų auginimo technologija yra gerokai sudėtingesnė nei kitų Lietuvoje įprastų žemės ūkio kultūrų. Pievagrybius galima auginti ištisus metus, tačiau kiekvienas sezonas diktuoja savas taisykles, - vasarą auginimas kainuoja brangiau nei žiemą, nes reikia labai daug vėsinimo, patalpose palaikyti 14-15 laipsnių temperatūrą. O kai lauke termometro stulpelis rodo 30 laipsnių, taip kaip buvo šią vasarą, tai kainuoja labai daug.“

Donatas Dragūnas pasakoja, kad pievagrybiai auginami moderniuose pievagrybių auginimo ūkiuose. Grybai auga lentynose, specialiose vėdinamose patalpose, kitaip dar vadinamose kamerose, kuriose palaikomas tam tikras mikroklimatas. Šiose kamerose keliais aukštais sukonstruotos lentynos, kuriose patalpintas įmonės pagamintas substratas, kuriame yra grybiena. Specialia kompiuterizuota įranga stebint ir reguliuojant temperatūrą, drėgmę ir CO2 kiekį, išsiskiriančią šilumą ir kitus parametrus sukuriamos tinkamos sąlygos iš auginimo terpės išaugti pievagrybiams. Grybai renkami kasdien, atsižvelgiant į individualius klientų užsakymus. Kiekvienos rūšies pievagrybiai dedami iškart į numatyto dydžio plastikines arba medines pakuotes, kuriose pasiekia galutinį pirkėją.

Įmonė nuolat investuoja ir užsiima moksline tiriamąja veikla. „Šiai dienai iš viso turime tris patentuotas su grybų auginimu susijusias technologijas. Vienos jų pas mus jau įdiegtos ir naudojamos grybų auginime, kitos dar tobulinamos, tęsiamos jų patentavimo procedūros užsienio šalyse“, – sako Donatas Dragūnas. Bene svarbiausi įmonės išradimai susiję su efektyviu grybienos auginimo terpėje perkaitimo suvaldymu. Grybiena augdama išskiria šilumą ir anglies dioksidą, todėl aplinkos mikroklimatas ir pačios grybienos sąlygos gerokai skiriasi. Ypač pradiniame augimo etape, kai grybiena intensyviausiai auga, išskiriama labai daug šilumos. Pievagrybius auginimą prižiūrintys technologai, padedant kompiuterizuotoms sistemoms, nuolat stebi ir reguliuoja patalpų oro temperatūrą. Tokiais atvejais patalpas tenka smarkiai vėsinti, kitaip grybiena gali perkaisti ir derlius labai sumenkti, arba galima visai jo netekti.

„Anksčiau prekyba buvo pelningesnė, grybų kaina buvo gerokai aukštesnė, auginimo žaliavos nusipirkti buvo galima daug pigiau nei dabar. Tad tik investuodami į naujas technologijas ir ieškodami inovatyvių sprendimų ir užtikrindami itin aukštą produkto kokybę galime išlikti konkurencingi“, - komentavo D. Dragūnas.

Pasak D. Dragūno, ūkis neseniai pradėjo vykdyti ekologinę grybininkystę

„Įvairūs rinkos tyrimai parodė, kad susidomėjimas ekologiškais produktais ir ekologija auga. Daugėja sveika mityba, savo ir savo artimųjų sveikata besirūpinančių žmonių, kurie vis dažniau renkasi ekologiškas prekes. Atsižvelgdami į tai norime kartu žengti pirmyn, prisidėti prie pokyčių, todėl nutarėme pasiūlyti vartotojams galimybę rinktis ne tik natūralų, bet ir ekologišką, sertifikuotą produktą“, – sako D. Dragūnas.

„Reikėjo ieškoti ekologiškų žaliavų ir pritaikyti jas pievagrybių auginimo terpės gamybai. Kad atitiktumėme ekologinės gamybos reikalavimus, įvedėme griežtą gamybos kontrolę, papildomai dokumentavome tam tikrus gamybos etapus, pritaikėme gamyboje įdiegtas inovatyvias technologijas“, – sakė D. Dragūnas.

Ekologiškų maisto produktų rinka Lietuvoje pastaruoju metu kasmet ūgteli bent dešimtadaliu, tačiau vis tiek išlieka palyginti nedidelė. Todėl, įmonė didžiąją dalį savo ekologinės produkcijos ketina realizuoti už Lietuvos ribų ir savo produkciją eksportuos į valstybes, kuriose ekologija turi gilesnes tradicijas, o ekologiškų produktų pirkėjų gretos gausesnės.

Tarptautinės ekologinės žemdirbystės judėjimų federacijos IFOAM duomenimis, vien Vokietijoje ekologiškų produktų rinkos metinė apyvarta yra apie 7 mlrd. eurų, o tokiose šalyse kaip Danija, Norvegija ar Švedija ekologiškų produktų vartojimas per keletą pastarųjų metų augo 30-70 proc.

„Mūsų produkcija užsienio parduotuvių lentynose nebėra naujiena. Lietuvoje užaugintus pievagrybius užsieniečiai jau spėjo įvertinti ir pamėgti. Įmonės eksportas sudaro apie 80 proc. visos užauginamos produkcijos. Daugiausiai užaugintų pievagrybių realizuojama Skandinavijos šalyse, kur jau eilę metų produkcija prekiauja didieji šalių prekybos tinklai. Ten lietuviški pievagrybiai jau yra gana populiarūs, todėl Skandinavijos šalių rinkose matomas ir didžiausias ekologiškos produkcijos eksporto potencialas. Skandinavijos šalyse ekologijos judėjimas yra natūrali visuomenės gyvenimo dalis ir pirkėjai negailėdami moka daugiau už aukščiausios kokybės produkciją.

Skandinavijoje egzistuoja itin aukšti kokybės standartai, griežti reikalavimai. Atsižvelgiama į pievagrybių kokybę - šviežumą, švarą, spalvą, dydžius ir kitus parametrus. Kad lietuvišką produkciją pavyktų realizuoti šioje užsienio rinkoje ir išlikti konkurencingiems, tenka nuolat tobulinti turimas technologijas, dirbti greitai ir patikimai.

Užsakymo nr.: PT_69096500

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Gydytojos Giedrės istorija turėtų pasiekti valdančiųjų ausis: kas norėtų taip gyventi?

Ketvirtadienį Lietuvos medikai antrą kartą šiemet susirinko į mitingą. Jame dalyvavę medikai...

Vanagaitė rado dar vieną progą apspjauti kritikus: lietuvius ginti teko rusų istorikui (109)

Lietuvių rašytoja ir žurnalistė, plačiai nuskambėjusios knygos apie Holokaustą Lietuvoje...

Receptas emigracijai stabdyti: gydytojo alga - 2600, slaugytojo - 1300 eurų (70)

Ketvirtadienį Nepriklausomybės aikštėje mitinguojantys medikai įsitikinę, kad didėjančią...

Įskaudinti medikai išėjo į gatves: mus apgavo (511)

Pirmadienį Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis į vyriausybę pasikvietė Lietuvos medikų...

Vilniaus centre „beviltiška“ spūstis: pataria vengti ten vykti (21)

Ketvirtadienio popietę, kiek po 15 val., Vilniaus centre , A. Goštauto, Vilniaus ir Žygimantų...

Pinskuvienė pranoko pati save: pažemino manekenės standartų neatitinkančią žurnalistę (604)

Portalo „Krašto naujienos“ vyr. redaktorė Neringa Tuškevičienė eilinį kartą viešai...

Intriguojanti LKL akistata: „Lietkabelis“ – „Lietuvos rytas“ (tiesioginė vaizdo transliacija) (1)

„LKL-Betsafe“ čempionate Panevėžio „Lietkabelis“ ketvirtadienį vakare namų arenoje priima...

Papasakojo apie pražūtingą Avicii gyvenimo būdą keliaujant: ar tai ir galėjo tapti mirties priežastimi?

Tragiškai mirus žinomam Švedijos didžėjui Avicii pradeda aiškėti vis daugiau jo gyvenimo...

Ar „CityBee“ atsakinga už girto vairuotojo sukeltą žalą? (78)

Šią savaitę netylant kalboms apie tai, kokių priemonių reikia imtis automobilių dalijimosi...

„Betsafe-LKL“ čempionato rungtynės: „Dzūkija“ - „Pieno žvaigždės“ (1)

„Betsafe-LKL“ čempionato rungtynės: „Dzūkija“ - „Pieno žvaigždės“. Tiesiogiai iš...