Turbūt kiekvienas mūsų apsilankęs naujoje svetainėje internete yra prieš save išvydęs klausimą, ar sutiktų, kad į kompiuterį būtų įrašyti slapukai. Nors pastaraisiais metais apie internautų privatumą ir slapukų naudojimą pradėta kalbėti ypač dažnai, tačiau kiek daug mes apie juos žinome, o kiek jie iš tikrųjų slapūs?
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
© Shutterstock

Slapukas (angl. Cookie) yra mažas informacinis failas, perduodamas iš interneto tinklalapio į lankytojo kompiuterį, kad svetainė jį galėtų atskirti kiekvieną kartą šiam sugrįžus. Slapukas taip pat išsaugo duomenis apie vartotojo naršymo įpročius: atsimenama apsilankymo trukmė, atversti puslapiai, pageidaujama tinklalapio kalba, šriftų dydis ir kiti nustatymai. Todėl kitas apsilankymas svetainėje gali būti paprastesnis, greitesnis ir efektyvesnis.

Slapukui – ketvirtis amžiaus

Slapuko ir jo angliškojo pavadinimo autorystė priklauso interneto naršyklių programuotojui Louisui J. Montulli, kuriam idėja kilo 1994 metais, dirbant JAV bendrovėje „Netscape Communications“, kūrusiai elektroninės komercijos programinę įrangą. Tuometinis bendrovės užsakovas įmonė MCI norėjo išspręsti neužbaigtų pirkėjų veiksmų elektroninėse parduotuvėse problemą.

Interneto greitis buvo dar menkas, kokybė – prasta, o pirkėjų įgūdžiai per švieži greitai suktis tarp skaitmeninių lentynų, todėl dažnai jų veiksmai nutrūkdavo pusiaukelėje, o informacija apie šias tarpines transakcijas likdavo MCI serveriuose ir reikalavo tiems laikams didelių resursų. Todėl MCI paprašė „Netscape Communications“ specialistų rasti sprendimą, kaip šią informaciją saugoti pačių vartotojų kompiuteriuose.

Taip 1995 metais antrojoje legendinės „Internet Explorer“ naršyklės versijoje atsirado slapukų palaikymo funkcija, o elektroninės parduotuvės įgavo įrankį, kurio pagrindu sukurti dabar milijonų vartotojų naudojami virtualūs apsipirkimo krepšeliai, įsimenantys į juos įdėtus produktus.

Tobulėjant interneto naršyklėms išsiplėtė ir slapukų funkcijos. Šiandien jie naudojami pačiais įvairiausiais tikslais, skirtais palengvinti vartotojo naudojimąsi žiniatinkliu, tačiau ir paaukojant šiek tiek privatumo. Slapukai leidžia svetainėms įsiminti iš esmės visus vartotojo naršymo įpročius. Naudodamasi slapukų informacija, naršyklė jau lankytoje svetainėje automatiškai parenka ankstesnes parinktis, o svetainės siūlo aktualesnį turinį, taip pat atlieka įvairius statistikos skaičiavimus, gali padėti prisiregistruoti ar nustatyti saugumo parinktis.

Tikslinga informacija tiksliniam vartotojui

Kaip ir savo kūdikystės laikas, taip ir pasiekę 25-erių metų amžių slapukai vis dar lieka itin vertingais elektroninės prekybos ir reklamos palydovais.

Turbūt daugelis mūsų dažnoje elektroninėje parduotuvėje yra pastebėję, kad pasirinkus vieną prekę svetainė siūlo peržiūrėti ir kitus galimus pirkinius, kurie galėtų patikti. Arba keliaujant per skirtingas svetaines jus atkakliai „persekioja“ tos pačios reklamos skydelis, nes atitinkate jos užsakovo pageidaujamą auditoriją, susietą su papildomais duomenimis: vieta, laiku ir pan. Būtent šias ir panašias funkcijas elektroninių paslaugų teikėjams užtikrina slapukų kaupiama informacija apie vartotojų elgesį.

Slapukai suteikia galimybę svetainių savininkams surinkti daug vertingos informacijos apie vartotoją. Ši informacija vėliau yra panaudojama analizuojant vartotojo elgesį ir teikiant jam suasmenintus pasiūlymus, galinčius keliauti iš paskos per skirtingas svetaines.

Slapukai taip pat gali būti naudojami įsimenant informaciją, kurią vartotojas anksčiau įvedė užpildydamas įvairių formų laukus: vardus, adresus, slaptažodžius ir kredito kortelių numerius, kuriuos vedame pirkdami įvairiausias prekes ar paslaugas, ir užpildyti šias formas už mus. Tačiau ši informacija ir lieka mūsų kompiuteriuose – slapukai nesukuria prielaidų interneto svetainėms įsiminti jokių asmeninių lankytojo duomenų (tokių kaip lankytojo vardas ir adresas).

Nagrinėjant iš techninės pusės, svarbiausiais galima vadinti autentifikavimo slapukus, kuriuos interneto serveriai naudoja, kad žinotų, ar vartotojas yra prisijungęs, ar ne, ir kurioje paskyroje jis yra prisijungęs. Be šios procedūros svetainė nežinotų, ar užkrauti naršyklėje puslapį, kuriame yra neskelbtinos informacijos, ar reikalauti vartotojo autentifikuotis prisijungiant. Autentifikavimo slapuko saugumas paprastai priklauso nuo jį suteikiančios svetainės ir vartotojo naudojamos naršyklės.

Stebėjimo slapukai, o ypač trečiųjų šalių stebėjimo slapukai, dažniausiai naudojami kaip būdai kaupti ilgalaikius vartotojų naršymo istorijos įrašus – būtent jie sukelia daugiausiai klausimų dėl privatumo, iš dalies paskatinusių Europos Sąjungos įstatymų leidėjus imtis reguliacinių priemonių.

Anonimiškumas naršant ar patogesnis naudojimasis internetu?

Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, nuo 2018 m. gegužės 25 d. pradėtas taikyti Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR), atitinkamai sugriežtinęs ir slapukų naudojimo politiką. Joje nustatyta, kad verslas privalo informuoti savo svetainių lankytojus apie jų naršymo informacijos rinkimą ir galimybę pasirinkti, ar sutinka šią informaciją teikti.

Siekiant apsaugoti interneto vartotojų privatumą, Lietuvoje slapukų naudojimą reglamentuoja Elektroninių ryšių įstatymo 61 straipsnio 4 dalis bei Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos patvirtintos gairės. Šie teisės aktai numato, kad, naudojant slapukus, vartotojui turi būti pateikiama aiški ir išsami informacija apie tokius veiksmus, o vartotojas turi su tuo aktyviai sutikti.

„Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai, kurie bus įrašyti jūsų kompiuteryje. Jeigu sutinkate, spauskite „Taip“, jeigu nesutinkate, spauskite „Ne“. Tokie perspėjimai dabar pasitinka vartotojus daugumoje svetainių.

Kai kurios slapukus naudojančios svetainės taip pat iš anksto perspėja, kad analizuos jų suteikiamą informaciją, siekdamos suprasti, kiek efektyvus yra pateikiamas turinys, kokie lankytojų interesai ir kaip užtikrinti didesnį tinklalapio funkcionalumą.

Svarbu žinoti, kad daugumos naršyklių naudotojai gali patys pasižiūrėti, kokie slapukai yra jų kompiuteriuose. Juos galima bet kada ištrinti visus ar po vieną, arba nurodyti naršyti tam tikrose svetainėse anonimiškai.

Specialistai pripažįsta, kad dėl slapukų internetas tapo daug patogesnis naršyti: galima greičiau ir lengviau surasti ieškomos informacijos, sutaupoma laiko ir dėl to, kad svetainės automatiškai susieja mus dominančius dalykus. Tad vartotojui belieka pasirinkti, kas jam svarbiau – anonimiškumas naršant ar sklandesnis ir patogesnis naudojimasis internetu.

Užsakymo nr.: PT_82874641

Sustiprink imunitetą
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(2 žmonės įvertino)
3.0000

Testas: ar atskirsite, kurios iš šių antraščių yra šios naujienos, o kurios - melagienos? (1)

Terminas melagienos ( fake news ) jau kurį laiką yra kartojamas, aiškinamas ir akcentuojamas. Bet...

Praradote kompiuterį? Apsaugokite bent savo duomenis (1)

Ko gero niekas neplanuoja pamesti ar prarasti savo kompiuterio. Bet vis dėl to, kartais taip...

„Snapchat“: pranykstančios nuotraukos, lipdukai ir pavojai. Kaip išlikti saugiam?

„ Snapchat “ socialiniam tinklui – jau beveik dešimt metų. Programėlė, sukurta vartotojų...

Programėlės vaikų telefonuose, kurios gali būti rizikingos (2)

Išmanieji telefonai į vaikų rankas patenka vis anksčiau. Tėvai įrenginius kartais naudoja kaip...

Elektroninės bankininkystės sukčiai ištobulėjo: kaip atskirti netikras bankininkystės svetaines (11)

Dažniausiai kokiu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnu prisistatęs sukčius...

Top naujienos

Po 12 metų tylos Vilniuje – naujo prekybos centro atidarymas: žada 30-70 proc. žemesnes kainas (362)

Jau šį penktadienį Vilniuje, adresu Vytauto Pociūno g. 8, duris atvers didžiausias...

Galingas ciklonas užgrius visą Lietuvą: siautės ypač stiprus vėjas, nustebins šiluma (6)

Trečiadienio dieną per šalį praslinks šiltasis atmosferos frontas. Diena bus apniukusi, tik po...

Parodė, kaip atrodo lietuvių mėgstamiausias viešbutis Turkijoje: ekonominės atostogos atima žadą (80)

Kemeras – vienas populiariausių ir mylimiausių Turkijos kurortų. Vasaros sezono metu čia būna...

Trenerių mintys apie „autodafė“ Vilniuje išsiskyrė: mums patiems buvo netikėta, varžovams – tuo labiau (9)

Vilniaus „Rytas“ (1/1) pirmoje istorijoje komandų tarpusavio akistatoje 87:69 numušė FIBA...

Čempionų lyga: PSG kailį gelbėjo Messi dublis, Madride – „Liverpool“ triumfas (5)

Antradienį vakare sužaisti UEFA Čempionų lygos trečio turo 8-i susitikimai, kuriuose pelnyti net...

Latvių epidemiologas: padėtis Latvijoje – katastrofiška, greitosios nebeturi, kur pristatyti ligonių

Eksponentiškai augantis sergamumas COVID-19 liga ir didėjantis mirusių nuo jos skaičius pasėjo...

Dar viena šalis atšauks likusius koronaviruso apribojimus

Jei epidemiologinė situacija išliks stabili, Islandija planuoja lapkričio viduryje atšaukti visus...

Edmundas Jakilaitis | D+

Apie karybą: yra trys priežastys, dėl kurių moterų yra kariuomenėje, bet ne mūšio lauke

Naujausiame Edmundo Jakilaičio pokalbyje „Apie karybą“ su Vilniaus universiteto karo istoriku...

Tarptautiniame fronte „Rytas“ nukovė FIBA Čempionų lygos laimėtoją (135)

Antradienį Vilniaus „Rytas“ (1/1) pergalingai sugrįžo į ASG areną ir FIBA Čempionų lygos...

Remigijus Misiūnas | D+

1919 m. karo nustekentame Kaune apsilankė užsieniečių delegacija: meilės ryšiai su vietinėmis geruoju nesibaigė II dalis

1919 m., anot P. Tamašausko, daug iškentę atsikūrusios valstybės gyventojai užsienio misijas...