Ko reikia ūkiui, kad jis taptų „Metų ūkio“ laureatu? Ingrida ir Kęstutis Palčiauskai iš Skuodo r. Paparčių k. atsakytų, kad reikia nuoseklumo ir tvarkos. „Metų ūkio“ laureatais rajone jie tapo jau antrąjį kartą.
Rytinė pieva
Rytinė pieva
© DELFI / Domantas Pipas

Pirmąjį kartą tai atsitiko prieš 7 metus, o iki tol jie buvo pelnę trečiąją ir antrąją vietas. Iki geriausiojo ūkio titulo jie ėjo taip pat pamažu, kaip ir plėtė savo ūkį – viską apgalvodami ir neskubėdami.

Palčiauskai nuo pat ūkininkavimo pradžios prieš 24 metus verčiasi pienininkyste. Pradėjo nuo 1 karvės, o dabar melžiamų turi 122, dar telyčios – iš viso 200 gyvulių. Tai Lietuvos juodmargės ir holšteinai. Iš karvės primelžia apie 7,5 tūkst kg, per dieną – apie 3,7 t. Pieną nuo pat pradžių tiekia AB „Pieno žvaigždės“. Nors šiuo metu pienininkystę ištikusi krizė, ūkininkai pasiduoti neketina, dirba kasdienius darbus ir planuoja ateitį.

Iš pradžių Kęstutis pradėjo ūkininkauti su tėvais, šeimos dar nebuvo sukūręs. Prieš 14 metų susituokė su Ingrida iš Skuodo, miestiete, ir abu ėmėsi žemės ūkio verslo. Ūkininkai jokių specialių mokslų nebaigę, tačiau sukaupė tiek informacijos, kad tapo tikri profesionalai, jau ir su kitais gali patirtimi pasidalyti. Informacijos randa internete, lauko dienose, seminaruose, konferencijose, susitikimuose su kitais ūkininkais. Ūkio buhalteriją tvarko Konsultavimo tarnybos konsultantai. Šia paslauga, kuria ūkininkai naudojasi nuolat, Palčiauskai labai patenkinti. Konsultantai jiems rengia ir Kaimo plėtros programos projektus, visi duomenys vienoje vietoje, tai labai patogu. Šeima keliauja ir po svečias šalis, mato, kaip kiti ūkininkauja. Kęstutis didžiuojasi, kad jo ūkis kur kas tvarkingesnis nei daugelio užsieniečių. „Ne tik mes iš jų, bet ir jie iš mūsų turėtų ko pasimokyti“, – įsitikinęs Kęstutis.

Kęstutis net kelis kartus pasinaudojo Lietuvos kaimo plėtros programos priemonėmis, gavo paramą, nes visuomet prašė nedidelių sumų, dalyvavo mažuose projektuose, kad nereikėtų lėšų skolintis iš bankų. „Parama labai padėjo modernizuoti ūkį, įsigijome technikos – traktorių, srutovežį, šienpjovę, sunkiuosius volus, dalį įrenginių fermai, kurią pasistatėme iš savo sukauptų lėšų. Jau dalyvaujame ir naujosios Kaimo plėtros programos ūkio modernizavimo priemonėje, dar įsigysime namelius ir kilimėlius veršiukams, čiužinius – melžiamoms karvėms, kad jos galėtų geriau pailsėti ir pieno daugiau duotų. Plečiamės pamažu, atsargiai, nes nenorime bristi į skolas“, – pasakoja ūkininkas. Kai įgyvendins šį ūkio modernizavimo projektą, Kęstutis jau planuoja kitą etapą – vėl dalyvauti Kaimo plėtros programoje ir su parama įdiegti kompiuterizuotą bandos valdymą.

Kai prieš dvejus metus šeima pasistatė naują fermą, tuomet įsirengė melžimo aikštelę „Eglutė“. Iki tol karvės buvo pririštos, tad naujoves jos priėmė ne itin lengvai, nesusigaudė, kur eiti, ką daryti, pasitaikė, kad net susižalojo viena kita. Dabar visi patenkinti – ir šeimininkai, ir gyvuliai, visiems tokia įranga tinka ir patinka, visur švaru, tvarkinga, geros patalpos. Fermoje nuolat dirba 3 melžėjos ir 2 darbininkai, nuolat čia ranką prideda ir Ingrida su Kęstučiu.

Palčiauskai dirba apie 205 ha nuosavos žemės, dar 14 nuomoja, augina pašarus gyvuliams – miežius, kvietrugius, avižas, žirnius. Žemės čia mažiau palankios ūkininkauti, derliai nedideli, atskiri sklypai pirkti per ilgą laiką, todėl išsimėtę daugelyje vietų. Didžiausias žemės masyvas siekia 30 ha, o mažiausias – 1 ha. Vien tik savų pašarų gyvuliams neužtenka, dar tenka pirkti kukurūzų, rapsų, mineralinių priedų.

Ūkis pavyzdinis, jame rengiamos lauko dienos. Pernai ūkyje buvo demonstruojama šienavimo technika, šį pavasarį vyks gyvulininkystės lauko diena, dalyvaus mobilioji laboratorija, atliks įvairius karvių tyrimus.

Paparčių kaime gyvena net trys Palčiauskų kartos – Kęstučio tėvai, jis su Ingrida ir du jų vaikai – trylikametė dukra ir aštuonerių metų sūnus. Vaikai lanko Barstyčių pagrindinę mokyklą, ten juos nuveža ir parveža geltonasis autobusiukas. Dukra dar lanko Skuodo meno mokyklą. Šeima gyvena aktyviai, kartu su vaikais aplanko Lietuvos didžiuosius miestus, įvairius renginius, pabuvoja ir užsienio šalyse, tačiau skyrium, nes abu kartu negali pasitraukti nuo gyvulių. Žmona dalyvauja Barstyčių kaimo bendruomenės veikloje. Kaip pasakoja Kęstutis, vaikams patinka mieste, tačiau jie labai prisirišę prie kaimo. Jiems tikra pramoga lankytis gyvulių fermoje. Vaikų ateities tėvai dar neplanuoja, bet kartais pagalvoja, kad gerai būtų palikti ūkį sūnui. Nors kaime žmonių mažėja, sodybos nyksta, tačiau ūkininkaujančių Skuodo r. nestinga. Rajono žemės ūkis yra gana stiprus, pagal pieno gamybą užima bene 4 vietą Lietuvoje. Palčiauskų šeima čia jaučiasi gerai ir tvirtai, kaip galima jaustis tik gimtuosiuose namuose.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Migrantų šeimoms – geros žinios iš teismų: jiems bus neribojama laisvė (75)

Lietuvoje dar tik formuojasi praktika, kaip elgtis su į Lietuvą atklydusiais migrantais. Pirmosios...

Nuvykus į ligoninę kauniečiui įtarė Laimo ligą, bet gydymo neskyrė: ligoninė paaiškino, kodėl taip nutiko (74)

„Delfi“ pasiekė skaitytojos Ingos pasakojimas, kuriame ji dalijasi savo brolio patirtimi. Anot...

Viena šeima įsisuko į nelaimių karuselę: po senelių laidotuvių neteko ir namų (27)

Antradienio naktį Šalčininkų r. Gerviškių seniūnijai priklausančiame Gudelių kaime nutiko...

Nuo skersinio kritęs Tvorogalas nevyniojo žodžių į vatą: noriu pamiršti tai, pailsėti nuo gimnastikos specialiai „Delfi“ iš Tokijo (76)

2019-ųjų Europos žaidynių ir 2020-ųjų Europos čempionas pratimuose ant skersinio Robertas...

Per pandemiją įkūrė verslą, kuris sulaukė didžiulės sėkmės: dabar net riboją gamybą, kad išlaikytų kokybę (131)

Tautvydo ir Arūnės Švenčionių „Obels dūmas“ – per pandemiją įkurtas šeimos verslas....

Kaip pasiruošti stovyklavimui, kad laikas gamtoje būtų malonus ir komfortiškas: nepamirškite šių daiktų

Šios savaitės pradžioje visa šeima išsiruošėme stovyklauti prie ežero. Augant vaikams norisi...

Viktorija Dačinskaitė | D+

Ant Palangos tilto sutikti žvejai buvo atviri: greitai bus galima pamiršti meškeres

Palanga yra neatsiejama nuo žuvies. Kur traukti norint pamatyti, kas kimba šiuo metu, pasakyti...

Nustebusio Rapšio apmaudas: sunku pasakyti, kodėl taip nutiko specialiai „Delfi“ iš Tokijo (149)

Pirmasis iš Lietuvos plaukikų į Tokijo baseiną šokęs Danas Rapšys 400 m plaukimo laisvu...

Šešis šimtukus už egzaminus gavęs panevėžietis rinksis studijas prestižiniame universitete (83)

Nors Nacionalinė švietimo agentūra paskutiniųjų valstybinių brandos egzaminų – istorijos,...

Niūrias nuotaikas pataisęs Šidlauskas prognozavo rekordus: vėsus, geras baseinas vėliavnešys krimtosi dėl klaidų ir perdegimo (22)

Pirmieji Lietuvos plaukikų startai Tokijo olimpinėse žaidynėse nepradžiugino. 400 m laisvu...